I tipo stygų teorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

I tipo stygų teorija – viena iš penkių dešimties dimensijų supersimetrinių stygų teorijų. Tai vienintelė teorema, kurioje stygos nėra orientuotos (abi stygų orientacijos ekvivalenčios) ir kuri turi ne tik uždaras, bet ir atviras stygas. Teorija aprašo supersimetriją tarp jėgų ir materijos, joje nėra tachionų.

1984 m. ir John Schwarz atradimas, jog I tipo stygų teorijoje anomalijos panaikinamos (tai paaiškina ), davė pradžią pirmajai superstygų revoliucijai.

Praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje pastebėta, kad I tipo stygų teorija su stygomis, turinčiomis pastovų ryšį ${\displaystyle g}$, yra ekvivalenčios SO(32) , turinčioms ${\displaystyle 1/g}$ ryšį. Šis ekvivalentiškumas vadinamas .