Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Humajūno kapavietė Didžiųjų Mogolų valdovo Humajūno 1508 1556 m kapavietė Delyje Indijoje 1993 m įrašyta į UNESCO saugom

Humajuno kapavietė

  • Pagrindinis puslapis
  • Humajuno kapavietė
Humajuno kapavietė
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Humajūno kapavietė – Didžiųjų Mogolų valdovo Humajūno (1508–1556 m.) kapavietė Delyje, Indijoje, 1993 m. įrašyta į UNESCO saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Mauzoliejus pastatytas XVI a. viduryje imperatoriaus vyriausiosios persų kilmės žmonos Hadži Begum užsakymu.

Humajūno kapavietė
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta Indija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus ii, iv
Nuoroda (angl.) (pranc.): 232
Regionas** Azija ir Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas 1993  (17 sesija)
Humajūno kapavietė šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka: Humajūno kapavietė
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Architektūra

Humajūno kapas yra vienas žymiausių statinių Indijos sostinėje. Tai persiško stiliaus statinys, apsuptas simetriškai suplanuotų Mogolų sodų. Pastato struktūra palyginti sudėtinga (keturios kvadratinės patalpos centrinės salės kampuose), dvisluoksnis kupolas, primenantis garsųjį Tadžmahalo statinį. Pastato aukštis 47 metrai, statybai panaudotas raudonasis smiltainis, o vertikalios detalės, arkų ir fasadų kraštai meniškai paryškinti balto marmuro apvadais. Ypatingas dėmesys skirtas teritorijos aplink mauzoliejų tvarkymui: ji suplanuota taip, kad pastatas atsidurtų stačiakampio sodo, vandens kanalais padalinto į kvadratus, centre. Sodas apsuptas sienomis su aukštais arkiniais vartais. Sodo aplink Humajūno mauzoliejų kompozicija išliko nepakitusi iki šių laikų. Valdant Mogolams mauzoliejų statyba buvo skirta labiau ne islamo Indijos žemėje įtvirtinimui, o siekiant įkūnyti estetinę ir metafizinę koncepciją, susijusią su pomirtinio gyvenimo suvokimu. Neatsitiktinai Humajuno mauzoliejaus statybai buvo pasirinkta graži vieta ant upės kranto, šiek tiek atokiau nuo Purana Qila citadelės. Tai buvo pirmasis mauzoliejus-parkas, įrengtas Indijos subkontinente. Manoma, kad sodai diduomenės ir paties imperatoriaus poilsiui čia buvo įkurti dar iki statybų pradžios.

Mauzoliejaus statybos nuo 1562 m. užtruko apie 8 metus. Yra žinoma, kad Humajūno mauzoliejų statė persų architektas Aga Mirza Gijasas. Statyboms išleista apie 1,5 milijono rupijų.

Šaltiniai

  1. http://gyvenimas.delfi.lt/leisure/indija-paskutine-padisachu-poilsio-vieta-nuotrauku-albumas.d?id=14576825 Indija: paskutinė padišachų poilsio vieta
  2. http://whc.unesco.org/en/list/232 Humajūno kapavietė

Nuorodos

  • Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje
  • Humajūno kapavietė Archyvuota kopija 2009-04-10 iš Wayback Machine projekto.
  • 10 garsiausių pasaulio mauzoliejų

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 21:49

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Humajuno kapavietė, Kas yra Humajuno kapavietė? Ką reiškia Humajuno kapavietė?

Humajuno kapaviete Didziuju Mogolu valdovo Humajuno 1508 1556 m kapaviete Delyje Indijoje 1993 m įrasyta į UNESCO saugomo pasaulio kulturos paveldo sarasa Mauzoliejus pastatytas XVI a viduryje imperatoriaus vyriausiosios persu kilmes zmonos Hadzi Begum uzsakymu Humajuno kapavietePasaulio paveldo sarasasHumajuno mauzoliejusVieta IndijaTipas KulturinisKriterijus ii ivNuoroda angl pranc 232Regionas Azija ir Ramusis vandenynasĮrasymo istorijaĮrasas 1993 17 sesija Humajuno kapaviete salies regiono zemelapyjeVikiteka Humajuno kapaviete Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma ArchitekturaHumajuno kapas yra vienas zymiausiu statiniu Indijos sostineje Tai persisko stiliaus statinys apsuptas simetriskai suplanuotu Mogolu sodu Pastato struktura palyginti sudetinga keturios kvadratines patalpos centrines sales kampuose dvisluoksnis kupolas primenantis garsujį Tadzmahalo statinį Pastato aukstis 47 metrai statybai panaudotas raudonasis smiltainis o vertikalios detales arku ir fasadu krastai meniskai paryskinti balto marmuro apvadais Ypatingas demesys skirtas teritorijos aplink mauzolieju tvarkymui ji suplanuota taip kad pastatas atsidurtu staciakampio sodo vandens kanalais padalinto į kvadratus centre Sodas apsuptas sienomis su aukstais arkiniais vartais Sodo aplink Humajuno mauzolieju kompozicija isliko nepakitusi iki siu laiku Valdant Mogolams mauzolieju statyba buvo skirta labiau ne islamo Indijos zemeje įtvirtinimui o siekiant įkunyti estetine ir metafizine koncepcija susijusia su pomirtinio gyvenimo suvokimu Neatsitiktinai Humajuno mauzoliejaus statybai buvo pasirinkta grazi vieta ant upes kranto siek tiek atokiau nuo Purana Qila citadeles Tai buvo pirmasis mauzoliejus parkas įrengtas Indijos subkontinente Manoma kad sodai diduomenes ir paties imperatoriaus poilsiui cia buvo įkurti dar iki statybu pradzios Mauzoliejaus statybos nuo 1562 m uztruko apie 8 metus Yra zinoma kad Humajuno mauzolieju state persu architektas Aga Mirza Gijasas Statyboms isleista apie 1 5 milijono rupiju Saltiniaihttp gyvenimas delfi lt leisure indija paskutine padisachu poilsio vieta nuotrauku albumas d id 14576825 Indija paskutine padisachu poilsio vieta http whc unesco org en list 232 Humajuno kapavieteNuorodosSarasas UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje Humajuno kapaviete Archyvuota kopija 2009 04 10 is Wayback Machine projekto 10 garsiausiu pasaulio mauzolieju

Naujausi straipsniai
  • Liepa 18, 2025

    2017 m. Kinijos Grand Prix

  • Liepa 18, 2025

    2012 m. Veikkausliiga

  • Liepa 19, 2025

    2012 m. LFF I lyga

  • Liepa 18, 2025

    2012 m. A lyga

  • Liepa 19, 2025

    2011 m. LFF I lyga

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje