Hirano karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Muang Hiran (taj. อาณาจักรหิรัญเงินยาง = Hiran Ngoenyang Chiangsaen) – istorinis regionas ir istorinė karalystė Pietryčių Azijoje, dabartinio Tailando šiaurinėje dalyje. Jo pagrindiniai miestai koncentravosi netoli dabartinės Tailando ir Mianmaro sienos, nedidelių Mekongo intakų (kaip, pvz., , upių) slėniuose. Tai buvo , , vėliau – . Pagrindinė etninė regiono grupė buvo (tai yuan).

Pietryčių Azijos istorinis regionas Muang Hiranas
Šalis	šiaurės Tailandas
Tautos	(tai yuan)
Valstybės	Hiranas (638-850), Ngoenjangas (850-1292), (1292-1775)
Miestai	, ,
Ankstyvieji tajų kultūriniai regionai: Muang Thaeng, Muang Sua, Muang Phuanas, Muang Čiang Hungas, Muang Hiranas

Geografija

Regionas sutampa su Mekongo baseino aukštupiu. Tai – kalnuotas kraštas, vagojamas siaurų upių slėnių. Regionas šiaurėje ribojosi su , šiaurės rytuose – su Čiang Hungu (dab. rytų Mianmaras ir pietų Junanis), rytuose – su Muang Sua (dab. šiaurės Laosas). Pietuose perėjo į derlingas Tailando žemumas.

Istorija

Seniausieji regiono gyventojai sukūrė ankstyvąją Jonoko karalystę, į kurią VI–VII a. migravo tajų gentys. 545 m. Jonoko sostinė Naknakornas buvo sunaikinta žemės drebėjimo. Legenda teigia, kad vietos tajai susirinko vietovėje, pavadintoje Vieng preuksa (dab. ), ir pavertė ją naujos karalystės sostine. Iš pradžių joje buvo renkama monarchija, bet po 638 m. čia įsitvirtino paveldima valdovų dinastija. Jos pirmasis valdovas Lavačakradžas buvo priverstinai pasodintas į sostą su pietinės Hirano kaimynės pagalba. Lavačakradžas sostinę pervardino Hiran, ir visa jo karalystė tapo žinoma kaip Hirano karalystė.

Devintasis dinastijos atstovas Laokiangas IX a. viduryje pastatė naują sostinę šiek tiek piečiau ir pavadino ją Ngoenjangu (dab. ). Dėl to visa karalystė tapo žinoma, kaip Ngoenjango karalystė. Ši karalystė bandė išplėsti savo hegemoniją kituose tajų gyvenamuose regionuose – pirmiausia Muang Sua vakaruose, o jos armijos pasiekė ir Muang Thaengą. Tačiau netrukus ji pati buvo priversta mokėti duoklę šiaurinei kaimynei Čiang Hungui.

Be to, pietuose labai sustiprėjo valstybė, iš kurios Ngoenjango tajai pamažu perėmė aukštesnius kultūrinius pasiekimus – theravados budizmą, meno principus, šventes. Iš Haripundžajoje vartoto išsivystė šiaurinių tajų raštas . Ilgainiui Ngoenjangas tapo svarbiu tarpininku perduodant kultūrinius pasiekimus į kitas tajų valstybes.

Pradedant XI a. tajai iš Ngoenjango plito pietų ir šiaurės kryptimis, kolonizuodami dideles teritorijas. Pietinių tajų migracijų metu apgyvendintos derlingos Tailando žemumos, įkurtos , Sukhotajaus, Ajutajos karalystės. Šiaurinių migracijų metu tajai (šanai) įkūrė daug smulkių kalnų karalysčių Šanų kalnyne ir netgi pasiekė Asamą, kur įkūrė .

1253 m. Mongolų imperijai užėmus Čiang Hungą, keitėsi galios balansas regione, ir Ngoenjangas vėl turėjo galimybę politiškai suklestėti. 16-asis Ngoenjango valdovas suvienijo šalį, pastatė naują sostinę , ir 1262 m. titulavosi naujos valstybės karaliumi. Jis žinomas kaip didelis užkariautojas, kuris sunaikino Haripundžajos karalystę. Tai leido ilgainiui perkelti karalystės sostinę gerokai piečiau, į daug derlingesnes lygumų sritis, kur pastatyta nauja sostinė Čiangmajus. Dėl to senieji tajų kultūriniai centrai ir Hirano regionas pamažu prarado reikšmę.

XVI–XVIII a. regioną siaubė gretimo Mianmaro armijos. XIX a. pradžioje regione valdžią susigrąžino , kuri savo ruožtu buvo Tailando karalystės vasalė. Taip regionas įjungtas į Tailando sudėtį.

Valdovai

• Hirano karaliai:

1. Phraya Lavajakaraj;
2. Phraya LaoKhao KaewMahMueng;
3. Phraya LaoSao;
4. Phraya LaoTang;
5. Phraya LaoGhrom;
6. Phraya LaoLheaw;
7. Phraya LaoGab;
8. Phraya LaoKim

• Ngoenjango karaliai:

1. Phraya LaoKiang;
2. Phraya LaoKiw;
3. Phraya LaoTerng;
4. Phraya LaoTueng;
5. Phraya LaoKhon;
6. Phraya LaoSom;
7. Phraya LaoGuak;
8. Phraya LaoGiw;
9. Phraya LaoJong;
10. Phraya JomPha Rueng;
11. Phraya LaoJerng;
12. Phraya Lao NgernRueng;
13. Phraya LaoTsin;
14. Phraya LaoMing;
15. Phraya LaoMueng;