Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Hinduistinė mitologija mitologinių pasakojimų paveikslų siužetų visuma apjungta hinduizmo religinės sistemos I tūkstm pr
Hinduistinė mitologija
Hinduistinė mitologija – mitologinių pasakojimų, paveikslų, siužetų visuma, apjungta hinduizmo religinės sistemos. I tūkstm. pr. m. e. pabaigoje ji, perimdama nearijiškų mitologijų elementus, pakeitė iki tol vyravusią vedinę mitologiją. Senoji mitologija, paveikta reformatoriškų budistinių ir džainistinių judėjimų, atgimė hinduizmo pavidalu, asimiliavusi įvairius liaudies tikėjimus ir kultus, buvusius ortodoksinio brahmanizmo užribyje.
Ankstyvoji hinduizmo pakopa atspindėta epinėje „Mahabharatos“ ir „Ramajanos“ mitologijoje, o išvystyta religinėse-kosmogoninėse poemose „Puranose“, taip pat klasikinėje sanskrito literatūroje bei vėlesnėje viduramžių literatūroje šnekamosiomis Indijos kalbomis.
Jau vėlyvojoje vedinėje mitologijoje pagrindiniai senovės arijų dievai pamažu nueina į antrą planą, o iškyla visatos sutverėjo, būtybių viešpaties Pradžapačio paveikslas. Prasidėjus epiniam laikotarpiui jis pradėtas vadinti Brahma – spėjama, kad tai nutikę dėl filosofinės poezijos veikalų Upanišadų įtakos: jose iškeliamas aukščiausias būties pradas brahman, o Brahmą galima laikyti jo įasmeninimu.
Kosmologija
Epe Brahmos ir brahman atitikimas nėra labai svarbus, nes ten Brahma siejamas visų pirma su kosmogoniniu mitu ir tolesnius įvykius mažai kišasi. Hinduistinė kosmogonija labai įvairuoja, bet būdingas jau iš vedinės mitologijos žinomas pasaulio kiaušinio įvaizdis – iš jo susidaro trys laukai (triloka): dangus, žemė ir požemis. Vėliau šis Brahmos kiaušinio (brahmanda) įvaizdis sudėtingėja – Brahma įtvirtina žemę tarp vandenų ir žvaigždes danguje, nulemia laiko tėkmę, sukuria mirtį, kad žemėje gyventojų nebūtų per daug ir kt. Tada savo ainiams dievams jis perduoda valdyti atskiras pasaulio sferas, nuostato socialinę ir politinę sanklodą, įtvirtina pasaulyje dharmos įstatymą, religines apeigas, keturių sluoksnių (varnų) priedermes, vedybų institutą ir kt. Epe ypač pabrėžiama, kad Brahma įtvirtina karališką valdžią dausose ir žemėje – jis Indrą paskiria dievų valdovu.
Puranose žemė suprantama kaip plokščias diskas, kurio centre stūkso mitinis Meru kalnas. Aplink jį vandenynų atskirtos yra keturios salos (dvipa). Aplink Meru viršūnę sukasi saulė, mėnulis ir žvaigždės. Jei visata įsivaizduojama kaip brahmanda, tai joje sluoksniais driekiasi šeši dangūs – kuo aukščiau, tuo nuostabesni. Aukščiausias yra Brahmos laukas (brahmaloka). Danguose gyvena dievai, šventieji išminčiai, pusdieviai. Po žeme yra septynios požemių pasaulio (patala) juostos, kuriose gyvena nagai, kitos žemosios mitinės būtybės. Dar žemiau yra septynių sluoksnių pragaras naraka. Po juo tūno gyvatė Šeša. Brahmos kiaušinis lukštu atskirtas nuo erdvės, kurioje yra begalybė tokių pat pasaulių. Tai jau vėlyvojo hinduizmo, pripažįstančio pasaulių begalybę, vaizdinys.
Žyniai-asketai yra kildinami iš dievų, tas atsispindi epų ir Puranų mitinėje geneologijoje: kūrimo pradžioje Brahma pagimdęs šešis dvasios sūnus, iš kurių kilę visos gyvosios būtybės. Šių išminčių-pirmaeivių vaizdinys kilęs nuo legendinių Vedų kūrėjų – rišių. Kitur teigiama, kad šių Brahmos ar Pradžapačio sūnų yra 10 ar 17 ir jie atsiradę iš gimdytojo kūno.
Pasak vienos iš mito atmainų vyriausiasis Brahmos sūnus Maričis pradeda didį išminčių Kašjapą. Antrojo Brahmos sūnaus Atrio vaikais laikomi Soma (mėnulio dievas) ir Dharma (teisingumo, tvarkos įsikūnijimas). Trečiajam Brahmos sūnui Angirasui priskiriamas žynys Brihaspatis (Jupiterio įsikūnijimas, dievų žynys, nuolat kariauja su asurų planeta Šukra, t. y., Venera), kartais ir Agnis. Ketvirtasis Brahmos sūnus Pulastis yra Kuberos bei rakšasų valdovo Ravanos tėvas. Iš kitų Brahmos sūnų gimsta įvairios mitinės būtybės, gyvūnai. Laikoma, kad septintasis Brahmos sūnus Dakša gimė iš Brahmos dešinės kojos didžiojo piršto ir pradėjo 50 dukterų, iš kurių 13 atiteko Kašjapai, 27 Somai ir 10 Dharmai. Vyriausios Dakšos dukterys – Ditė, Danu ir Aditė – Kašjapai pagimdo demonus daitjus („ditaičius“), danavus („danuvaičius“) ir dievus aditjus („aditaičius“). Iš kitų Kašjapo dukterų atsiranda gandharvos, suparnos, nagai ir kt.
Kosmogonijoje išsivystė mintis apie ciklinę visatą, jos nuolatinį sunaikinimą ir atgimimą. Visatos būtis ir nebūtis išreiškiami kaip Brahmos diena ir naktis. Brahmai užmigus visata žūva, pabudus – vėl atsiranda. Ši Brahmos dienų ir naktų samprata išdėstyta per kalpų ir jugų sąvokas. Pasibaigus Brahmos dienai, iš vandenyno gelmių pakyla kosminė ugnis kumelės Vadavamukha pavidalu, išsiveržia į aplinką ir sudegina pasaulius. Tada stoja pralaja – pasaulio išnykimas nebūtyje.
Panteonas
Nors pradžioje Brahma vaizduojamas svayambhū („savibūvis, savistovus“), vėliau jo nepavaldumas laikui ir erdvei nunyksta. Mahabharatoje greta Brahmos kaip svarbiausi dievai iškilo Višnus ir Šiva, tuo tarpu esminės vedinės dievybės savo reikšme sumenko, tapo pasaulio globėjais, pasaulio pusių valdovais (Indra, Agnis arba vėliau Kubera, Varuna, Jama). Tiesa, Indra išlaiko griausmavaldžio padėtį, dar labiau paaštrinamas jo karingas būdas (jis tampa karių kšatrijų globėju, karų vedliu). Vedų Varuna tapo nereikšmingu vandenų dievu, o štai Vedose nelabai ryškus Jama tampa mirties dievu, protėvių (pitarų) valdovu. Atsiranda ir pragaro (narakos) įvaizdis, o jo prievaizdu paskiriamas Jama. Atsiranda nauja dievybė – turtų dievas (ar greičiau pusdievis), jakšų valdovas Kubera. Vėliau į pasaulio sergėtojų (lokapāla) būrį įtraukti kiti vediniai dievai – Agnis, Sūrja, Soma, Vajus. Be to, į panteoną pateko Ašvinai, Sarasvatė (tiesa, ženkliai pakitusi nuo vedinio įvaizdžio), Tvaštaras (epe žinomas kaip Višvakarmanas).
Brahma dievų trimūrtyje iš pasaulio viešpaties tampa tik pasaulio kūrėju (Višnus – saugotojas, Šiva – naikintojas), o vėliau – pavaldžiu kuriam iš kitų dviejų dievų. Nors trimūrti samprata pati gajausia, yra ir viduramžiais atsiradęs harihara vaizdinys – susilieję Višnus (hari) ir Šiva (hara).
Kaip ir vedinėje taip ir hinduistinėje mitologijoje dievų skaičius neapibrėžtas, neaiškios ribos tarp įvairių mitinių būtybių. Tradicijos teigiama, kad dievai yra 33: 12 aditjų, 8 vasūs, 11 rudrų, 2 Ašvinai, tačiau iš tiesų įvairių dievybių skaičius gerokai didesnis. Be to, yra namų ir miškų dvasių, miestų, kalnų, upių, kaimų, namų ir kitų vietų globėjų. Povediniai dievai gerokai labiau sužmoginti, pasakojama, kad jie neliečia žemės, nemeta šešėlio, spindi, pasižymi išmintimi, gali įgauti įvairius pavidalus.
Hinduistinėje mitologijoje dievų priešininkai yra demonai asurai, skirstomi į daitjus ir danavus. Apie dievų ir asurų kovą yra mitas apie pieno vandenyno plakimą: jame dievai ir asurai drauge plaka pieno vandenyną (apie Mandaros kalną apvynioję gyvatę suka ant vėžlio Kurmos), kad gautų nemirtingumo eleksyrą (amritą). Greta kitų gerybių iškilusią amritą nutveria asurai, bet Višnus juos apgauna ir ją grąžina dievams. Epinėje mitologijoje greta asurų dar žinomi kiti demonai – rakšasai („kipšai“) ir pišačai („veliuokai“), minimi dar Vedose. Jie priešinami gerosioms būtybėms – dievams, žmonėms ir protėviams. Bet hinduizme apatinis mitologinis pasaulis gerokai praplečiamas – atsiranda tokios piktosios būtybės kaip pretai (vėlės, vaiduokliai), pramathos („maišytojai, trukdytojai“), mandehai, kabandha ir kt., atsiranda sužmogintas gandharvų ir apsarasų įvaizdis, lobių saugotojai jakšai (dailūs jaunuoliai), guhjakai („slapūnai“), narai ir kimnarai (mitiniai pusiau žmonės, pusiau žirgai arba paukščiai), sidhiai (angeliški padangių gyventojai) ir daug kitų. Vėliau dar atsiranda kalnų dvasios vidjadhariai, sužmogintos gyvatės nagai, dangiškieji paukščiai ir jų vadas Garuda. Pastarieji glaudžiai susiję su Višnumi.
Kaip ir vedinėje mitologijoje taip ir hinduistinėje labai svarbus karvės įvaizdis. Atsiranda stebuklingos karvės Surabhės (arba Kamadhenu), išmelžiančios viską, kas tik trokštama, vaizdinys. Atsiranda beždžionių (vanarų) kultas visų pirma susijęs su „Ramajanos“ veikėju Hanumanu. Tai išmintingas ir atsidavęs vadas, padėjęs Ramai patekti į Lanką ir nugalėti demoną Ravaną. Hinduizme būdingas gyvūnų (rečiau augalų), nešančių (t. y. vahana – „važiuoklė“) kokią nors dievybę paveikslas – Brahmą neša žąsis, Višnų – erelis Garuda, Šivą – baltas jautis Nandinas, Durgą – liūtas ir t. t. Tarp augalų ypač išaukštinamas maldyklinis fikusas (aśvattha), su kuriuo siejamas pasaulio medžio įvaizdis. Kiti svarbūs augalai yra lotosas (padma), banjanas (nyagrodha), bazilikas (tulasī), (aśoka).
Vėlesnėje hinduistinėje mitologijoje dievų aditjų skaičius išaugo iki 12 – jie susieti su saule ir dvylika mėnesių. Iš jų išskiriamas dievas Vivasvatas, atitinkantis Saulės dievybę. Vivasvato sūnumis laikomi Jama, Ašvinai bei Manus – žmonijos pradininkas, mito apie tvaną didvyris. Iš Manaus kildinama sauliškoji dinastija (sūryavaṃśa), kuriai visų pirma priskiriamas „Ramajanos“ didvyris Rama. Kita yra mėnuliškoji dinastija (candravaṃśa), kurios pradininku laikomas Soma; giminę tęsė Somos sūnus Budha (Merkurijus) ir Ila (Manaus dukteris) – jiems gimė Purūravasas, iš kurio kilęs Bharatos klanas („Mahabharatos“ veikėjai).
Laikoma, kad legendiniai karaliai ir didvyriai yra kilę iš dievų ir jų pusėje kaunasi prieš demonus, o kartais ir prieš pačius dievus. „Ramajanoje“ Rama (įsikūnijęs Višnus) su broliu Lakšmana nugali rakšasų valdovą Ravaną, pagrobusį jo žmoną Sytą. Vienas pagrindinių „Mahabharatos“ motyvų – Sūrjos sūnaus Karnos dvikova prieš Indros sūnų Ardžuną.
Askezė
Svarbi savybė šioje mitologijoje yra asketinis įkarštis, užsidegimas, ryžtas, vadinamas tapas. Jo dėka pasiryžusysis gali pasiekti neribotų troškimų išsipildymo, ši jo galia būna tiek kurianti, tiek griaunamoji. Paradoksaliai, erotinė ir asketinė galia atsiranda iš to paties prado. Asketus dažnai trikdo moteriškos būtybės – pvz., Indra asketams, besikėsinantiems į dievų valdžią, jis pasiunčia pulką apsarasų. Tik gundymams nepasidavęs pasiekia askezės vaisių. Kitas labai galingas veiksnys yra atsiskyrėlio prakeiksmas – dėl jo žūsta arba nelaimes patiria tiek didvyriai, tiek dievai. Dėl prakeiksmo jie gali būti paversti žvėrimis, siaubūnais. Prakeiksmas baigia galioti arba asketui sumažinus veikimo trukmę, arba įvykdžius kokią nors sąlygą.
Vaišnavų mitologija
Epe ir Puranose lygia greta gyvuoja du pagrindiniai mitologiniai ciklai – vaišnaviškas ir šaiviškas. Į vaišnavų mitologiją pateko kai kurie anksčiau gyvavę vietiniai tikėjimai ir kultai, kurie įtraukti į Višnaus avatarų sistemą. Iš dešimties kanoninių Višnaus avatarų labiausiai garbinamas ir žymiausias yra Krišna. Į jo paveikslą susiliejo įvairios kilmės tikėjimai ir provaizdžiai (vakarų Indijoje garbinamo Vasudevos kultas, neaiškios kilmės pirminių vandenų dievo Narajanos kultas, dravidų ganyklų dievo įvaizdis). Višnaus avataros Krišnos garbinimas (krišnaizmas) – pati didžiausia vaišnavų mitologijos ir kulto atšaka hinduistinėje sistemoje.
Išvystytame hinduizme būtent Višnus arba Krišna sutapatinamas su pasaulio dvasia, o Brahmos įvaizdis nublanksta. Vėliau susidaro iš Višnaus majos įvaizdis – maja tai Višnui pavaldi galia, įsikūnijusi į pirminius vandenis iš kurių atsiranda pasaulis, todėl pasaulis regimas kaip apgaulingas (iliuzorinis) majos, visa gimdančios dieviškos substancijos, reiškimasis.
Tradicinėje ikonografijoje Višnus vaizduojamas plūduriuojantis viduryje kosminio vandenyno ant gyvatės Šešos. Iš Višnaus bambos auga lotosas, kuriame sėdi visatos kūrėjas Brahma. Kol Višnus miega, maja neveikia ir pasaulio šydas išsisklaido nebūtyje. Višnaus pora yra deivė Lakšmė, kuri tapati iš Višnaus kūno augančiam lotosui.
Šaivų mitologija
Šivos mitologija pasižymi ikiarijiškos kilmės motyvų ir liekanų gausa. Šivos-Rudros išskirtinė padėtis arijų panteono atžvilgiu perteikta mite apie Dakšos aukojimą, kuris nauja atmaina patenka į hinduistinę literatūrą. Tačiau ir hinduistinėje mitologijoje Šiva išlaiko savo atsiskyrėlišką, svetimą būdą. Tikima, kad Šiva gyvena ant Kailašo kalno Himalajuose, ten jis pasinėręs į meditaciją, atsiskyręs nuo pasaulio. Šiva simbolizuoja tobulą jogą, perteikia visą asketizmo galią, tuo pačiu savyje sujungia asketiškąjį ir erotiškąjį pradus. Su vaisingumo kultu siejamas labai paplitęs simbolinio Šivos falo lingamo garbinimas.
Hinduistinėje dievų trejybėje Šiva atitinka griaunamąją paskirtį, tačiau šaiviškoje mitologijoje ši paskirtis neatsiejamai susijusi su kūrybiškumu – nuolatinės kaitos pasaulyje griovimas nulemia kūrimą, yra jo priežastis. Šivos kosmogoniškumas išreikštas Šivos Nataradžos („šokių valdovo“) paveiksle – magiškas Šivos šokis yra jo griaunamosios ir kuriamosios galios proveržis. Tradicinėje ikonografijoje Šiva įgauna tiek meilius, tiek rūsčius bruožus. Jo niaurumą pabrėžia lydinti piktų demonų gauja (gana).
Šaivistinė mitologija glaudžiai persipynusi su šaktistine – Šiva dažnai įsivaizduojamas drauge su savo žmona Devi („deive“), garbinama įvairiais vardais. Šivos ir Devi pora simbolizuoja antagonistines bet tuo pat metu viena kitą palaikančias galias; šaiviškoje ikonografijoje dažnai derinami Šivos ir Devi kuriamosios galios simboliai – lingamas ir joni. Tuopat, jiedu laikomi visatos tėvu ir motina.
Hinduistų mitologijoje taip pat svarbus Šivos sūnus Skanda (arba Kartikėja, Kumara), kurio bruožai, matyt, irgi ikiarijiškos kilmės. Gana vėlai į panteoną pateko kitas Šivos sūnus – drambliagalvis demoniškas dievas Ganeša, laikomas mokslo, menų, išminties dievu.
Šaktistinė mitologija
Šaktizme garbinama Šivos kūrybinė galia (šakti), pasireiškianti Devi pavidale. Laikoma, kad šaktizmas yra perėmęs labai archajiškus deivės-motinos kultus, gyvavusius gerokai prieš arijų atsikraustymą. Devi pavidaluose dar ryškiau nei šaivizme išryškėja kūrybiniai ir griaunamieji aspektai. Maloningajam deivės paveikslui atstovauja kalnų dukteris Parvatė, dar vadinama Uma, Gaure, o siaubingajam – Kali, Durga, Čandika, Devi. Šio aspekto deivė vaizduojama kaip įsiutusi kraugerė raita ant liūto naikinanti savo priešus.
Į Kali-Durgos paveikslą įsiliejo archajiniai vietinių deivių kultai – Šitalos (tamilų Marijamos), bengalų Manasos, gyvačių deivės ir kt. Maloningas Parvatės vaizdinys susijęs su jos seserimi Ganga, kuri įasmenina šventąją hinduistų upę (pasak mito, Ganga nusileidusi iš dausų žemėn).
Įtaka
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Indų mitologija.
Indijos šiaurėje besiklosčiusi hinduistinė mitologija buvo smarkiai veikiama pietietiškos – tamilų karo deivė sumišo su Durga, karo dievas Muruganas – su Skanda ir kt.
Savo ruožtu, hinduistinė mitologija ne tik perkeitė dravidų mitologiją, bet ir budistinę, , per meninius, literatūrinius motyvus paveikė Pietryčių Azijos tautų mitologiją.
Šaltiniai
- Мифы народов мира. Индуистская мифология , В. Г. Эрмин – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hinduistinė mitologija, Kas yra Hinduistinė mitologija? Ką reiškia Hinduistinė mitologija?
Hinduistine mitologija mitologiniu pasakojimu paveikslu siuzetu visuma apjungta hinduizmo religines sistemos I tukstm pr m e pabaigoje ji perimdama nearijisku mitologiju elementus pakeite iki tol vyravusia vedine mitologija Senoji mitologija paveikta reformatorisku budistiniu ir dzainistiniu judejimu atgime hinduizmo pavidalu asimiliavusi įvairius liaudies tikejimus ir kultus buvusius ortodoksinio brahmanizmo uzribyje Ankstyvoji hinduizmo pakopa atspindeta epineje Mahabharatos ir Ramajanos mitologijoje o isvystyta religinese kosmogoninese poemose Puranose taip pat klasikineje sanskrito literaturoje bei velesneje viduramziu literaturoje snekamosiomis Indijos kalbomis Jau velyvojoje vedineje mitologijoje pagrindiniai senoves ariju dievai pamazu nueina į antra plana o iskyla visatos sutverejo butybiu viespaties Pradzapacio paveikslas Prasidejus epiniam laikotarpiui jis pradetas vadinti Brahma spejama kad tai nutike del filosofines poezijos veikalu Upanisadu įtakos jose iskeliamas auksciausias buties pradas brahman o Brahma galima laikyti jo įasmeninimu KosmologijaEpe Brahmos ir brahman atitikimas nera labai svarbus nes ten Brahma siejamas visu pirma su kosmogoniniu mitu ir tolesnius įvykius mazai kisasi Hinduistine kosmogonija labai įvairuoja bet budingas jau is vedines mitologijos zinomas pasaulio kiausinio įvaizdis is jo susidaro trys laukai triloka dangus zeme ir pozemis Veliau sis Brahmos kiausinio brahmanda įvaizdis sudetingeja Brahma įtvirtina zeme tarp vandenu ir zvaigzdes danguje nulemia laiko tekme sukuria mirtį kad zemeje gyventoju nebutu per daug ir kt Tada savo ainiams dievams jis perduoda valdyti atskiras pasaulio sferas nuostato socialine ir politine sankloda įtvirtina pasaulyje dharmos įstatyma religines apeigas keturiu sluoksniu varnu priedermes vedybu instituta ir kt Epe ypac pabreziama kad Brahma įtvirtina karaliska valdzia dausose ir zemeje jis Indra paskiria dievu valdovu Bandymas atvaizduoti Pradzapatį kuriantį visata Puranose zeme suprantama kaip plokscias diskas kurio centre stukso mitinis Meru kalnas Aplink jį vandenynu atskirtos yra keturios salos dvipa Aplink Meru virsune sukasi saule menulis ir zvaigzdes Jei visata įsivaizduojama kaip brahmanda tai joje sluoksniais driekiasi sesi dangus kuo auksciau tuo nuostabesni Auksciausias yra Brahmos laukas brahmaloka Danguose gyvena dievai sventieji isminciai pusdieviai Po zeme yra septynios pozemiu pasaulio patala juostos kuriose gyvena nagai kitos zemosios mitines butybes Dar zemiau yra septyniu sluoksniu pragaras naraka Po juo tuno gyvate Sesa Brahmos kiausinis lukstu atskirtas nuo erdves kurioje yra begalybe tokiu pat pasauliu Tai jau velyvojo hinduizmo pripazįstancio pasauliu begalybe vaizdinys Zyniai asketai yra kildinami is dievu tas atsispindi epu ir Puranu mitineje geneologijoje kurimo pradzioje Brahma pagimdes sesis dvasios sunus is kuriu kile visos gyvosios butybes Siu isminciu pirmaeiviu vaizdinys kiles nuo legendiniu Vedu kureju risiu Kitur teigiama kad siu Brahmos ar Pradzapacio sunu yra 10 ar 17 ir jie atsirade is gimdytojo kuno Pasak vienos is mito atmainu vyriausiasis Brahmos sunus Maricis pradeda didį isminciu Kasjapa Antrojo Brahmos sunaus Atrio vaikais laikomi Soma menulio dievas ir Dharma teisingumo tvarkos įsikunijimas Treciajam Brahmos sunui Angirasui priskiriamas zynys Brihaspatis Jupiterio įsikunijimas dievu zynys nuolat kariauja su asuru planeta Sukra t y Venera kartais ir Agnis Ketvirtasis Brahmos sunus Pulastis yra Kuberos bei raksasu valdovo Ravanos tevas Is kitu Brahmos sunu gimsta įvairios mitines butybes gyvunai Laikoma kad septintasis Brahmos sunus Daksa gime is Brahmos desines kojos didziojo pirsto ir pradejo 50 dukteru is kuriu 13 atiteko Kasjapai 27 Somai ir 10 Dharmai Vyriausios Daksos dukterys Dite Danu ir Adite Kasjapai pagimdo demonus daitjus ditaicius danavus danuvaicius ir dievus aditjus aditaicius Is kitu Kasjapo dukteru atsiranda gandharvos suparnos nagai ir kt Kosmogonijoje issivyste mintis apie cikline visata jos nuolatinį sunaikinima ir atgimima Visatos butis ir nebutis isreiskiami kaip Brahmos diena ir naktis Brahmai uzmigus visata zuva pabudus vel atsiranda Si Brahmos dienu ir naktu samprata isdestyta per kalpu ir jugu savokas Pasibaigus Brahmos dienai is vandenyno gelmiu pakyla kosmine ugnis kumeles Vadavamukha pavidalu issiverzia į aplinka ir sudegina pasaulius Tada stoja pralaja pasaulio isnykimas nebutyje PanteonasTradicine hindu dievu trejybe trimurti Brahma Visnus Siva Nors pradzioje Brahma vaizduojamas svayambhu savibuvis savistovus veliau jo nepavaldumas laikui ir erdvei nunyksta Mahabharatoje greta Brahmos kaip svarbiausi dievai iskilo Visnus ir Siva tuo tarpu esmines vedines dievybes savo reiksme sumenko tapo pasaulio globejais pasaulio pusiu valdovais Indra Agnis arba veliau Kubera Varuna Jama Tiesa Indra islaiko griausmavaldzio padetį dar labiau paastrinamas jo karingas budas jis tampa kariu ksatriju globeju karu vedliu Vedu Varuna tapo nereiksmingu vandenu dievu o stai Vedose nelabai ryskus Jama tampa mirties dievu proteviu pitaru valdovu Atsiranda ir pragaro narakos įvaizdis o jo prievaizdu paskiriamas Jama Atsiranda nauja dievybe turtu dievas ar greiciau pusdievis jaksu valdovas Kubera Veliau į pasaulio sergetoju lokapala burį įtraukti kiti vediniai dievai Agnis Surja Soma Vajus Be to į panteona pateko Asvinai Sarasvate tiesa zenkliai pakitusi nuo vedinio įvaizdzio Tvastaras epe zinomas kaip Visvakarmanas Brahma dievu trimurtyje is pasaulio viespaties tampa tik pasaulio kureju Visnus saugotojas Siva naikintojas o veliau pavaldziu kuriam is kitu dvieju dievu Nors trimurti samprata pati gajausia yra ir viduramziais atsirades harihara vaizdinys susilieje Visnus hari ir Siva hara Kaip ir vedineje taip ir hinduistineje mitologijoje dievu skaicius neapibreztas neaiskios ribos tarp įvairiu mitiniu butybiu Tradicijos teigiama kad dievai yra 33 12 aditju 8 vasus 11 rudru 2 Asvinai taciau is tiesu įvairiu dievybiu skaicius gerokai didesnis Be to yra namu ir misku dvasiu miestu kalnu upiu kaimu namu ir kitu vietu globeju Povediniai dievai gerokai labiau suzmoginti pasakojama kad jie neliecia zemes nemeta seselio spindi pasizymi ismintimi gali įgauti įvairius pavidalus Hinduistineje mitologijoje dievu priesininkai yra demonai asurai skirstomi į daitjus ir danavus Apie dievu ir asuru kova yra mitas apie pieno vandenyno plakima jame dievai ir asurai drauge plaka pieno vandenyna apie Mandaros kalna apvynioje gyvate suka ant vezlio Kurmos kad gautu nemirtingumo eleksyra amrita Greta kitu gerybiu iskilusia amrita nutveria asurai bet Visnus juos apgauna ir ja grazina dievams Epineje mitologijoje greta asuru dar zinomi kiti demonai raksasai kipsai ir pisacai veliuokai minimi dar Vedose Jie priesinami gerosioms butybems dievams zmonems ir proteviams Bet hinduizme apatinis mitologinis pasaulis gerokai prapleciamas atsiranda tokios piktosios butybes kaip pretai veles vaiduokliai pramathos maisytojai trukdytojai mandehai kabandha ir kt atsiranda suzmogintas gandharvu ir apsarasu įvaizdis lobiu saugotojai jaksai dailus jaunuoliai guhjakai slapunai narai ir kimnarai mitiniai pusiau zmones pusiau zirgai arba pauksciai sidhiai angeliski padangiu gyventojai ir daug kitu Veliau dar atsiranda kalnu dvasios vidjadhariai suzmogintos gyvates nagai dangiskieji pauksciai ir ju vadas Garuda Pastarieji glaudziai susije su Visnumi Hinduizme Varuna tapo antraeile dievybe Kaip ir vedineje mitologijoje taip ir hinduistineje labai svarbus karves įvaizdis Atsiranda stebuklingos karves Surabhes arba Kamadhenu ismelziancios viska kas tik trokstama vaizdinys Atsiranda bezdzioniu vanaru kultas visu pirma susijes su Ramajanos veikeju Hanumanu Tai ismintingas ir atsidaves vadas padejes Ramai patekti į Lanka ir nugaleti demona Ravana Hinduizme budingas gyvunu reciau augalu nesanciu t y vahana vaziuokle kokia nors dievybe paveikslas Brahma nesa zasis Visnu erelis Garuda Siva baltas jautis Nandinas Durga liutas ir t t Tarp augalu ypac isaukstinamas maldyklinis fikusas asvattha su kuriuo siejamas pasaulio medzio įvaizdis Kiti svarbus augalai yra lotosas padma banjanas nyagrodha bazilikas tulasi asoka Troskimu karve Kamadhenu Velesneje hinduistineje mitologijoje dievu aditju skaicius isaugo iki 12 jie susieti su saule ir dvylika menesiu Is ju isskiriamas dievas Vivasvatas atitinkantis Saules dievybe Vivasvato sunumis laikomi Jama Asvinai bei Manus zmonijos pradininkas mito apie tvana didvyris Is Manaus kildinama sauliskoji dinastija suryavaṃsa kuriai visu pirma priskiriamas Ramajanos didvyris Rama Kita yra menuliskoji dinastija candravaṃsa kurios pradininku laikomas Soma gimine tese Somos sunus Budha Merkurijus ir Ila Manaus dukteris jiems gime Pururavasas is kurio kiles Bharatos klanas Mahabharatos veikejai Laikoma kad legendiniai karaliai ir didvyriai yra kile is dievu ir ju puseje kaunasi pries demonus o kartais ir pries pacius dievus Ramajanoje Rama įsikunijes Visnus su broliu Laksmana nugali raksasu valdova Ravana pagrobusį jo zmona Syta Vienas pagrindiniu Mahabharatos motyvu Surjos sunaus Karnos dvikova pries Indros sunu Ardzuna AskezeSvarbi savybe sioje mitologijoje yra asketinis įkarstis uzsidegimas ryztas vadinamas tapas Jo deka pasiryzusysis gali pasiekti neribotu troskimu issipildymo si jo galia buna tiek kurianti tiek griaunamoji Paradoksaliai erotine ir asketine galia atsiranda is to paties prado Asketus daznai trikdo moteriskos butybes pvz Indra asketams besikesinantiems į dievu valdzia jis pasiuncia pulka apsarasu Tik gundymams nepasidaves pasiekia askezes vaisiu Kitas labai galingas veiksnys yra atsiskyrelio prakeiksmas del jo zusta arba nelaimes patiria tiek didvyriai tiek dievai Del prakeiksmo jie gali buti paversti zverimis siaubunais Prakeiksmas baigia galioti arba asketui sumazinus veikimo trukme arba įvykdzius kokia nors salyga Vaisnavu mitologijaTradicinis Visnaus gimdancio Brahma vaizdinys Epe ir Puranose lygia greta gyvuoja du pagrindiniai mitologiniai ciklai vaisnaviskas ir saiviskas Į vaisnavu mitologija pateko kai kurie anksciau gyvave vietiniai tikejimai ir kultai kurie įtraukti į Visnaus avataru sistema Is desimties kanoniniu Visnaus avataru labiausiai garbinamas ir zymiausias yra Krisna Į jo paveiksla susiliejo įvairios kilmes tikejimai ir provaizdziai vakaru Indijoje garbinamo Vasudevos kultas neaiskios kilmes pirminiu vandenu dievo Narajanos kultas dravidu ganyklu dievo įvaizdis Visnaus avataros Krisnos garbinimas krisnaizmas pati didziausia vaisnavu mitologijos ir kulto atsaka hinduistineje sistemoje Isvystytame hinduizme butent Visnus arba Krisna sutapatinamas su pasaulio dvasia o Brahmos įvaizdis nublanksta Veliau susidaro is Visnaus majos įvaizdis maja tai Visnui pavaldi galia įsikunijusi į pirminius vandenis is kuriu atsiranda pasaulis todel pasaulis regimas kaip apgaulingas iliuzorinis majos visa gimdancios dieviskos substancijos reiskimasis Tradicineje ikonografijoje Visnus vaizduojamas pluduriuojantis viduryje kosminio vandenyno ant gyvates Sesos Is Visnaus bambos auga lotosas kuriame sedi visatos kurejas Brahma Kol Visnus miega maja neveikia ir pasaulio sydas issisklaido nebutyje Visnaus pora yra deive Laksme kuri tapati is Visnaus kuno auganciam lotosui Saivu mitologijaSiva Nataradza Sivos mitologija pasizymi ikiarijiskos kilmes motyvu ir liekanu gausa Sivos Rudros isskirtine padetis ariju panteono atzvilgiu perteikta mite apie Daksos aukojima kuris nauja atmaina patenka į hinduistine literatura Taciau ir hinduistineje mitologijoje Siva islaiko savo atsiskyreliska svetima buda Tikima kad Siva gyvena ant Kailaso kalno Himalajuose ten jis pasineres į meditacija atsiskyres nuo pasaulio Siva simbolizuoja tobula joga perteikia visa asketizmo galia tuo paciu savyje sujungia asketiskajį ir erotiskajį pradus Su vaisingumo kultu siejamas labai paplites simbolinio Sivos falo lingamo garbinimas Hinduistineje dievu trejybeje Siva atitinka griaunamaja paskirtį taciau saiviskoje mitologijoje si paskirtis neatsiejamai susijusi su kurybiskumu nuolatines kaitos pasaulyje griovimas nulemia kurima yra jo priezastis Sivos kosmogoniskumas isreikstas Sivos Nataradzos sokiu valdovo paveiksle magiskas Sivos sokis yra jo griaunamosios ir kuriamosios galios proverzis Tradicineje ikonografijoje Siva įgauna tiek meilius tiek ruscius bruozus Jo niauruma pabrezia lydinti piktu demonu gauja gana Saivistine mitologija glaudziai persipynusi su saktistine Siva daznai įsivaizduojamas drauge su savo zmona Devi deive garbinama įvairiais vardais Sivos ir Devi pora simbolizuoja antagonistines bet tuo pat metu viena kita palaikancias galias saiviskoje ikonografijoje daznai derinami Sivos ir Devi kuriamosios galios simboliai lingamas ir joni Tuopat jiedu laikomi visatos tevu ir motina Hinduistu mitologijoje taip pat svarbus Sivos sunus Skanda arba Kartikeja Kumara kurio bruozai matyt irgi ikiarijiskos kilmes Gana velai į panteona pateko kitas Sivos sunus drambliagalvis demoniskas dievas Ganesa laikomas mokslo menu isminties dievu Saktistine mitologijaDurgos ikonografija Saktizme garbinama Sivos kurybine galia sakti pasireiskianti Devi pavidale Laikoma kad saktizmas yra peremes labai archajiskus deives motinos kultus gyvavusius gerokai pries ariju atsikraustyma Devi pavidaluose dar ryskiau nei saivizme isryskeja kurybiniai ir griaunamieji aspektai Maloningajam deives paveikslui atstovauja kalnu dukteris Parvate dar vadinama Uma Gaure o siaubingajam Kali Durga Candika Devi Sio aspekto deive vaizduojama kaip įsiutusi kraugere raita ant liuto naikinanti savo priesus Į Kali Durgos paveiksla įsiliejo archajiniai vietiniu deiviu kultai Sitalos tamilu Marijamos bengalu Manasos gyvaciu deives ir kt Maloningas Parvates vaizdinys susijes su jos seserimi Ganga kuri įasmenina sventaja hinduistu upe pasak mito Ganga nusileidusi is dausu zemen ĮtakaDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Indu mitologija Indijos siaureje besiklosciusi hinduistine mitologija buvo smarkiai veikiama pietietiskos tamilu karo deive sumiso su Durga karo dievas Muruganas su Skanda ir kt Savo ruoztu hinduistine mitologija ne tik perkeite dravidu mitologija bet ir budistine per meninius literaturinius motyvus paveike Pietryciu Azijos tautu mitologija SaltiniaiMify narodov mira Induistskaya mifologiya V G Ermin 2 e izd 1992 Moskva Sovetskaya Enciklopediya Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu