Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Hetitų kalba nešiliKalbamaHetitų imperijaKalbančiųjų skaičius0Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųmirusiKilmėindoeuropiečių 0
Hetitų kalba
| Hetitų kalba nešili | |
| Kalbama | Hetitų imperija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 0 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | mirusi |
| Kilmė | indoeuropiečių Anatolijos hetitų |
| Rašto sistemos | hetitų dantiraštis |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-2 | hit |
| ISO 639-3 | oht, hit, htx, nei |
Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kurią vartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje). Šios kalbos rašto paminklai žinomi iš XVIII–XIII a. pr. m. e., nors jau XX a. pr. m. e. asirų tekstuose randama hetitiškų skolinių. Vėlyvajame bronzos amžiuje hetitų kalbą nukonkuravo luvių kalba, o žlugus Hetitų imperijai – visai išnyko.
Tai seniausia raštiškai paliudyta indoeuropiečių kalba.
Hetitų kalba buvo užrašoma hetitų dantiraščiu, paremtu skiemeniniu užrašymu, todėl hetitų fonetiką atkurti sudėtinga. Svarbiausi hetitų rašytiniai šaltiniai yra Anitos tekstas (XVII a. pr. m. e., seniausias žinomas indoeuropietiškas įrašas), Hetitų karinis priesaikas, įstatymų rinkiniai, Ilujankos mitas, tai pat įvairūs laiškai, įstatymai iš Naujosios Hetitų karalystės. Hetitų įrašų randama egiptiečių, akadų tekstuose.
Hetitų kalba priskiriama Anatolijos kalbų grupei, į kurią taip pat patenka luvių, likų, lydų, karų ir kt. senovės Mažosios Azijos kalbos. Ji neturi kai kurių, indoeuropiečių prokalbei būdingų savybių – pvz., skirties tarp vyriškosios ir moteriškosios giminių. Pagal populiariausią hipotezę, Anatolijos kalbos labai anksti atsiskyrė nuo indoeuropiečių prokalbės ir nepatyrė kai kurių jos pokyčių. Yra ir priešinga teorija, kad hetitai atsiskyrę nuo likusių indoeuropiečių savo kalbą supaprastino. Pagal kitą versiją, Anatolijos ir indoeuropiečių kalbos vystėsi paraleliai, todėl kalbų šeima turėtų vadintis indohetitų. Hetitų kalboje gausu skolinių (ypač religinių) iš huritų ir hatų kalbų (abidvi neaiškios kilmės).
Hetitų kalboje yra bevardė ir bendroji giminė, kuri kitose indoeuropiečių kalbose skilo į vyriškąją ir moteriškąją. Daiktavardžiai kaitomi linksniais (vardininkas, galininkas, kilmininkas, naudininkas-vietininkas, abliatyvas, aliatyvas, įnagininkas, kartais sutinkamas šauksmininkas), turi gramatinius skaičius. Veiksmažodžiai turi dvi nuosakas (liepiamąją ir tiesioginę), aktyvo ir pasyvo formas, du laikus (esamąjį ir būtąjį). Sutinkamos dvi bendraties formos, supinas, dalyvis.
Žemiau pateiktas įvairių kamienų daiktavardžių – attaš („tėvas“), pedan („vieta“), ḫalkiš („grūdas“), ḫuwāši („stela“), pankuš („susirinkimas“), genuwa („kelis“), lingaiš („prakeiksmas“), ḫaštai („kaulas“), watar („vanduo“) – linksniavimas.
| -a- | -i- | -u- | -ai- | -r/n- | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| bendr. | bev. | bendr. | bev. | bendr. | bev. | bendr. | bev. | bev. | |
| Vardininkas (vns.) | attaš | pedan | ḫalkiš | ḫuwāši | pankuš | genuwa | *lingaiš | ḫaštai | watar |
| Galininkas (vns.) | attan | pedan | ḫalkin | ḫuwāši | pankun | genuwa | lingain | ḫaštai | watar |
| Kilmininkas (vns.) | attaš | pedaš | ḫalkiaš | ḫuwaši(y)aš | pankuš, pankawaš | genuwaš | linkiyaš, lingayaš | ḫaštiyaš | witenaš |
| Naudininkas-vietininkas (vns.) | atti | pedi | ḫalkiya, ḫalki | ḫuwašiya, ḫuwaši | pankawi | genuwaš | linkiya, lengai | ḫaštai | weteni, wetena |
| Abliatyvas | *attaz | pedaz | ḫalkiyaz | pankuwaz | ginuwaz | linkiyaz | ḫaštiyaz | wetenaz | |
| Įnagininkas | *attit | *pedit | ḫalkit | pankut | ganut | linkit | *ḫaštit | wetenit, wedand | |
| Vardininkas (dgs.) | atteš, attaš, attuš | peda | ḫalkiš | ḫuwašiḪLA | pankawēš | witar | |||
| Galininkas (dgs.) | attuš | peda | ḫalkiuš | ḫuwašiḪLA | pankuš | witar | |||
| Kilmininkas (dgs.) | attaš | pankawaš | |||||||
| Naudininkas-vietininkas (dgs.) | attaš | pankawaš | |||||||
Veiksmažodžių ēpmi („griebiu“), daḫḫi („imu“) ir iɪ̯aḫḫari („einu“) asmenavimas.
| -mi | -ḫi | Pasyvas | ||
|---|---|---|---|---|
| Esamasis laikas | 1. vns. | ēpmi | daḫḫi | iyaḫḫari |
| 2. vns. | ēpši | dai | iyattati | |
| 3. vns. | ēpzi | datti | iyatta(ri) | |
| 1. dgs. | appueni | daweni | iyawašta(ti) | |
| 2. dgs. | apteni | datteni | iyadduma | |
| 3. dgs. | appanzi | danzi | iyanta(ri) | |
| Būtasis laikas | 1. vns. | ēppun | daḫḫun | iyaḫḫat |
| 2. vns. | ēpta | daš | *iyattart | |
| 3. vns. | ēpta | daš | iyattat | |
| 1. dgs. | ēppuen | dawen | *iyawaštat | |
| 2. dgs. | ēpten | datten | *iyaddumat | |
| 3. dgs. | ēppir | dair | iyantat |
Nuorodos
- Hetitų tekstai Archyvuota kopija 2010-04-12 iš Wayback Machine projekto.
- Hetitų gramatika Archyvuota kopija 2011-05-20 iš Wayback Machine projekto.
- Hetitų žodynėlis
Šaltiniai
- Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos istorija. I. Vilnius: „Mokslas“. p. 67.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hetitų kalba, Kas yra Hetitų kalba? Ką reiškia Hetitų kalba?
Hetitu kalba nesiliKalbamaHetitu imperijaKalbanciuju skaicius0Vieta pagal kalbanciuju skaiciumirusiKilmeindoeuropieciu 0 Anatolijos 0 0 hetituRasto sistemoshetitu dantirastisKalbos kodaiISO 639 2hitISO 639 3oht hit htx nei Hetitu kalba arba nesitu kalba 𒉈𒅆𒇷 nesili senoves indoeuropieciu kalba kuria vartojo hetitai sukure savo valstybe Mazojoje Azijoje su centru Hatusoje Sios kalbos rasto paminklai zinomi is XVIII XIII a pr m e nors jau XX a pr m e asiru tekstuose randama hetitisku skoliniu Velyvajame bronzos amziuje hetitu kalba nukonkuravo luviu kalba o zlugus Hetitu imperijai visai isnyko Tai seniausia rastiskai paliudyta indoeuropieciu kalba Hetitu įrasas bronzineje lentoje Hatusa Hetitu kalba buvo uzrasoma hetitu dantirasciu paremtu skiemeniniu uzrasymu todel hetitu fonetika atkurti sudetinga Svarbiausi hetitu rasytiniai saltiniai yra Anitos tekstas XVII a pr m e seniausias zinomas indoeuropietiskas įrasas Hetitu karinis priesaikas įstatymu rinkiniai Ilujankos mitas tai pat įvairus laiskai įstatymai is Naujosios Hetitu karalystes Hetitu įrasu randama egiptieciu akadu tekstuose Hetitu kalba priskiriama Anatolijos kalbu grupei į kuria taip pat patenka luviu liku lydu karu ir kt senoves Mazosios Azijos kalbos Ji neturi kai kuriu indoeuropieciu prokalbei budingu savybiu pvz skirties tarp vyriskosios ir moteriskosios giminiu Pagal populiariausia hipoteze Anatolijos kalbos labai anksti atsiskyre nuo indoeuropieciu prokalbes ir nepatyre kai kuriu jos pokyciu Yra ir priesinga teorija kad hetitai atsiskyre nuo likusiu indoeuropieciu savo kalba supaprastino Pagal kita versija Anatolijos ir indoeuropieciu kalbos vystesi paraleliai todel kalbu seima turetu vadintis indohetitu Hetitu kalboje gausu skoliniu ypac religiniu is huritu ir hatu kalbu abidvi neaiskios kilmes Hetitu kalboje yra bevarde ir bendroji gimine kuri kitose indoeuropieciu kalbose skilo į vyriskaja ir moteriskaja Daiktavardziai kaitomi linksniais vardininkas galininkas kilmininkas naudininkas vietininkas abliatyvas aliatyvas įnagininkas kartais sutinkamas sauksmininkas turi gramatinius skaicius Veiksmazodziai turi dvi nuosakas liepiamaja ir tiesiogine aktyvo ir pasyvo formas du laikus esamajį ir butajį Sutinkamos dvi bendraties formos supinas dalyvis Zemiau pateiktas įvairiu kamienu daiktavardziu attas tevas pedan vieta ḫalkis grudas ḫuwasi stela pankus susirinkimas genuwa kelis lingais prakeiksmas ḫastai kaulas watar vanduo linksniavimas a i u ai r n bendr bev bendr bev bendr bev bendr bev bev Vardininkas vns attas pedan ḫalkis ḫuwasi pankus genuwa lingais ḫastai watarGalininkas vns attan pedan ḫalkin ḫuwasi pankun genuwa lingain ḫastai watarKilmininkas vns attas pedas ḫalkias ḫuwasi y as pankus pankawas genuwas linkiyas lingayas ḫastiyas witenasNaudininkas vietininkas vns atti pedi ḫalkiya ḫalki ḫuwasiya ḫuwasi pankawi genuwas linkiya lengai ḫastai weteni wetenaAbliatyvas attaz pedaz ḫalkiyaz pankuwaz ginuwaz linkiyaz ḫastiyaz wetenazĮnagininkas attit pedit ḫalkit pankut ganut linkit ḫastit wetenit wedandVardininkas dgs attes attas attus peda ḫalkis ḫuwasiḪLA pankawes witarGalininkas dgs attus peda ḫalkius ḫuwasiḪLA pankus witarKilmininkas dgs attas pankawasNaudininkas vietininkas dgs attas pankawas Veiksmazodziu epmi griebiu daḫḫi imu ir iɪ aḫḫari einu asmenavimas mi ḫi PasyvasEsamasis laikas 1 vns epmi daḫḫi iyaḫḫari2 vns epsi dai iyattati3 vns epzi datti iyatta ri 1 dgs appueni daweni iyawasta ti 2 dgs apteni datteni iyadduma3 dgs appanzi danzi iyanta ri Butasis laikas 1 vns eppun daḫḫun iyaḫḫat2 vns epta das iyattart3 vns epta das iyattat1 dgs eppuen dawen iyawastat2 dgs epten datten iyaddumat3 dgs eppir dair iyantatNuorodosHetitu tekstai Archyvuota kopija 2010 04 12 is Wayback Machine projekto Hetitu gramatika Archyvuota kopija 2011 05 20 is Wayback Machine projekto Hetitu zodynelisSaltiniaiZinkevicius Z 1984 Lietuviu kalbos istorija I Vilnius Mokslas p 67