Henrikas Šablevičius

Henrikas Šablevičius (1930 m. gruodžio 20 d. Lyduvėnuose, Raseinių rajone – 2004 m. balandžio 26 d.) – lietuvių kino režisierius, dokumentinio kino kūrėjas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedros įkūrėjas.^[1]

"},"veikla":{"wt":"lietuvių kino režisierius, [[Dokumentinis kinas|dokumentinio kino]] kūrėjas, [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos muzikos ir teatro akademijos]] Kino ir televizijos katedros įkūrėjas."},"sritis":{"wt":""},"įstaigos":{"wt":""},"pareigos":{"wt":""},"išsilavinimas":{"wt":""},"alma_mater":{"wt":""},"doktorantūros_vadovas":{"wt":""},"studentai":{"wt":""},"žinomas":{"wt":""},"apdovanojimai":{"wt":"* 1989 - [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija]]"},"parašas":{"wt":""},"pastabos":{"wt":""}},"i":0}}]}'>Henrikas ŠablevičiusGimė 1930 m. gruodžio 20 d.
Lyduvėnuose, Raseinių rajoneMirė 2004 m. balandžio 26 d. (73 metai)
Veikla lietuvių kino režisierius, dokumentinio kino kūrėjas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedros įkūrėjas.Žymūs apdovanojimai

1989 - Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

Biografija

redaguoti

1951 m. baigė LTSR dramos teatro studiją,^[1] dirbo aktoriumi Kauno jaunojo žiūrovo teatre, režisieriaus asistentu Lietuvos kino studijos "Dokumentikos" susivienijime, kino režisieriumi Valstybiniame televizijos ir radijo komitete. Nuo 1971 m. – Lietuvos kino studijos režisierius.^[1]

Filmografija

redaguoti

Parašė scenarijų novelei „Paskutinis šūvis“ filme „Gyvieji didvyriai“ (rež. Arūnas Žebriūnas).^[1] Režisavo Lietuvos televizijos spektaklius, sukūrė vaidybinį filmą „Mažos mūsų nuodėmės" (1979), dokumentinius filmus „Mūsų vasara"(1963), „Muzikinis kaleidoskopas" (1965), „Atspindžiai" (1968), „Altajaus montažas" (1969), „Moteriški žaidimai" (1969), „Provincijos beieškant" (1970), „Aš, vargšas karalius", (1971), „Saulės ratas" (1972), „Velns išmislijo tekinį" (1972), „"Mūsų - trylika" (1972), „Apolinaras” (1973), „Kelionė ūkų lankomis” (1973), „Liuob šokt, liuob dainuot" (1974), „Oranžinė legenda” (1975), „Žiniuonė" (1975), „Kretingos medinukai" (1976), „Padangių laumžirgiai" (1976), „Didžioji iliuzija” (1977), „Nuplaukiančio laivo metas" (1977), „Suvalkietiškas pagyvenimas" (1982), „Vivat, dinamika" (1983), „Barnabas stipruolis" (1984), „Estų kalbos pamoka" (1984), „Dainoriai" (1985), „Bėgantis labirintu" (1985), „Žmogus, einantis namo” (1986), „Imu jūsų duoną" (1987), „Medžio atmintis" (1987), „Pabuvam savam lauki" (1988), „Sustingęs tvermės metas", 1990, „Už tėvynę Lietuvą" (1991), „Memento mori" (1992), „Laba diena - god dag" (1993), „Žingsniai alėjos gale" (1994), „Regėjimai" (1995), „,Dzūkų kiemas" (1997), „Pasmerktas myriop" (1999), „Neatėjo" (1999), „Peržengę ribą" (1999), „Genties sambūris" (2000).^[1]

Apdovanojimai

redaguoti

pelnė premijas ir prizus daugelyje tarptautinių kino festivalių tuometinėje Čekoslovakijoje, Vokietijoje, Gruzijoje, Estijoje ir kt.
1972 m. – Lietuvos komjaunimo premija
1989 m. – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

„Henrikas Šablevičius“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2023-01-27.

[:0-1] „Henrikas Šablevičius“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2023-01-27.

[1]