Hemolizinė anemija anemija dėl sutrumpėjusios eritrocitų gyvenimo trukmės kuri paprastai būna dėl padidėjusio ju irimo s

Hemolizinė anemija – anemija dėl sutrumpėjusios eritrocitų gyvenimo trukmės, kuri paprastai būna dėl padidėjusio ju irimo/suardymo organizme. Kraujo gamyba kaulų čiulpuose tokiu atveju dažniausiai nebūna sutrikusi, dažniausiai netgi suaktyvėjusi stengiantis kompensuoti trūkstamą kraujo kiekį.

Klasifikacija

Pagal vietą organizme hemolizinė anemija skirstoma į:

Ekstravaskulinę, arba ekstravazalinę – kai hemolizė vyksta ne kraujagyslėse (svarbiausia hemolizės vieta šiuo atveju yra blužnis)
Intravaskulinę, arba intravazalinę – kai hemolizė vyksta kraujagyslėse

Pagal kilmę hemolizinė anemija skirstoma į:

Įgimtą:

- Dėl eritrocito membranos defektų: įgimta sferocitozė,
- Dėl fermentų defektų: piruvatkinazės, gliukozės-6-fosfatdehidrogenazės trūkumas
- Dėl hemoglobino sintezės defektų: talasemijos, įgimta diseritropoetinė anemija, pjautuvinė anemija

Įgytą:

Imuninė hemolizinė anemija (teigiamas tiesioginis ):
- Autoimuninė hemolizinė anemija:
  - Šalčio antikūnų (krioagliutininų) hemolizinė anemija: , , infekcijos sąlygota šalčio agliutininų hemolizė
  - Šilumos antikūnų hemolizinė anemija: pirminė (idiopatinė), antrinė (dažniausiai sąlygota autoimuninių ligų ar limfomų), Evanso sindromas
- Aloimuninė hemolizinė anemija:
  - Netapataus kraujo grupės transfuzijos sukelta hemolizinė anemija
- Vaistų sukelta imuninė hemolizinė anemija (penicilinas, )
Neimuninė hemolizinė anemija (neigiamas tiesioginis ):
- Toksinės medžiagos, augalų ir gyvūnų nuodai
- Mechaninė trauma: dirbtiniai širdies vožtuvai, didelės apimties operacijos su dirbtine kraujo apytaka, implantatai
- Vaistai
- : , , ,
- Paroksizminė naktinė hemoglobinurija
- Kai kurios infekcinės ligos (maliarija)

Diagnostika

Anemijos diagnostikai atliekamas kraujo tyrimas, kiti tyrimai skiriami siekiant nustatyti arba paneigti šiuos procesus:

Suaktyvėjusį eritrocitų irimą: padidėjusi netiesioginio bilirubino koncentracija, padidėjusi koncentracija, sumažėjusi koncentracija.
Suaktyvėjusią kraujodarą kaulų čiulpuose: padidėjęs retikulocitas|retikulocitų skaičius, kraujyje randami pavieniai , kaulų čiulpų tyrime nustatoma eritropoezės .
Intravaskulinės hemolizės požymiai: , , ,

Įtariant hemolizę diagnostiniai tyrimai atliekami pagal maždaug tokį planą:

Anamnezė, atkreipiant dėmesį į panašias ligas šeimoje, etninę kilmę, darbo sąlygas (toksinai?)
Fizinis ligonio ištyrimas: gelta, kepenų, blužnies
: krūtinės ląstos
Elektrokardiograma
Pilvo organų echoskopija
Laboratoriniai tyrimai: , , skaičius, tiesioginis ir netiesioginis , mikroskopinis kraujo tyrimas, tyrimas dėl šalčio , (įtariant paroksizminę naktinę hemoglobinuriją)
Kaulų čiulpų punkcija ir biopsija būtina ne visais atvejais

Šaltiniai

Capriotti, Theresa (2016). Pathophysiology : introductory concepts and clinical perspectives. Frizzell, Joan Parker. Philadelphia. ISBN 978-0-8036-1571-7. OCLC 900626405.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)

Šis su medicina susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[:07-1] Capriotti, Theresa (2016). Pathophysiology : introductory concepts and clinical perspectives. Frizzell, Joan Parker. Philadelphia. ISBN 978-0-8036-1571-7. OCLC 900626405.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)