Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Harapos kalbaKalbamadab Pakistanas vakarų IndijaKalbančiųjų skaičiusmirusi kalbaVieta pagal kalbančiųjų skaičių Kilmėnež
Harapos kalba
| Harapos kalba | |
| Kalbama | dab. Pakistanas, vakarų Indija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | mirusi kalba |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
| Kilmė | nežinoma |
| Rašto sistemos | Harapos raštas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | xiv |
Harapos kalba (dar Indo kalba arba Mohendžo Daro kalba) – nežinomos kilmės kalba, vartota Harapos civilizacijos žmonių, gyvenusių bronzos amžiuje (2 tūkstantmetis pr. m. e.). Nėra jokių žinomų šios kalbos rašytinių šaltinių, kadangi Harapos raštas nėra iššifruotas. Vieninteliai galimi Harapos kalbos elementai yra skoliniai ir substratinė įtaka (ypač vediniame sanskrite) bei galimai minimi vietovardžiai šumerų dantiraštyje (Meluha).
Kadangi nėra jokių žinių apie Harapos civilizacijos kilmę, jos kalbos kilmė taip pat yra hipotezių lygmenyje. Plačiau žinomos hipotezės:
- indoeuropiečių kalba, artima indoiranėnų prokalbei (abejotina teorija, nes nesutampa su arijų migracijos teorija);
- ; hipotetinė kalbų šeima, į kurią bandoma sujungti dravidų kalbas ir senovinę elamitų kalbą Irane. Hipotezę, kad Harapos kalba galėjusi būti dravidų prokalbe, kelia ne vienas Harapos kultūros specialistas;
- austronezinė kalba, galimai susijusi su šiuolaikinėmis mundų kalbomis;
- išnykusios šeimos kalba; pagal šią versiją, Harapos kalba buvo paskutinė savo šeimos kalba ir nepaliko jokių požymių (išskyrus substratą vedų kalboje);
- semitų kalba, siejama su asirų kalba (hipotezė iškelta pagal asirų ir Asuros sąskambį).
Yra bandoma sieti šumerų dantiraštyje minimą žodį Meluha ir sanskrito terminą mleccha, kuriuo įvardinami svetimtaučiai, barbarai. Taip pat šumerų minimas šimmar medis siejamas su sanskrito śimbala. Šie žodžiai hipotetiškai galėję patekti į abi kalbas iš Harapos kalbos.
Šaltiniai
- Parpola, Asko (1999). „The formation of the Aryan branch of Indo-European“. In Blench, Roger; Spriggs, Matthew. Archaeology and Language. III: Artefacts, languages and texts. London and New York: Routledge
- Heras, Henry. Studies in Proto-Indo-Mediterranean Culture, Bombay: Indian Historical Research Institute, 1953.
- Michael Witzel, Substrate Languages in Old Indo-Aryan. EJVS 5,1, Aug. 1999, 1-67 [1] cf. reprint in: International Journal of Dravidian Linguistics, IJDL 2001, 1 sqq
- Malati Shendge, The Language of the Harappans Abhinav Publications (1997), ISBN 978-81-7017-325-0
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Harapos kalba, Kas yra Harapos kalba? Ką reiškia Harapos kalba?
Harapos kalbaKalbamadab Pakistanas vakaru IndijaKalbanciuju skaiciusmirusi kalbaVieta pagal kalbanciuju skaiciu KilmenezinomaRasto sistemosHarapos rastasKalbos kodaiISO 639 3xiv Harapos kalba dar Indo kalba arba Mohendzo Daro kalba nezinomos kilmes kalba vartota Harapos civilizacijos zmoniu gyvenusiu bronzos amziuje 2 tukstantmetis pr m e Nera jokiu zinomu sios kalbos rasytiniu saltiniu kadangi Harapos rastas nera issifruotas Vieninteliai galimi Harapos kalbos elementai yra skoliniai ir substratine įtaka ypac vediniame sanskrite bei galimai minimi vietovardziai sumeru dantirastyje Meluha Kadangi nera jokiu ziniu apie Harapos civilizacijos kilme jos kalbos kilme taip pat yra hipoteziu lygmenyje Placiau zinomos hipotezes indoeuropieciu kalba artima indoiranenu prokalbei abejotina teorija nes nesutampa su ariju migracijos teorija hipotetine kalbu seima į kuria bandoma sujungti dravidu kalbas ir senovine elamitu kalba Irane Hipoteze kad Harapos kalba galejusi buti dravidu prokalbe kelia ne vienas Harapos kulturos specialistas austronezine kalba galimai susijusi su siuolaikinemis mundu kalbomis isnykusios seimos kalba pagal sia versija Harapos kalba buvo paskutine savo seimos kalba ir nepaliko jokiu pozymiu isskyrus substrata vedu kalboje semitu kalba siejama su asiru kalba hipoteze iskelta pagal asiru ir Asuros saskambį Yra bandoma sieti sumeru dantirastyje minima zodį Meluha ir sanskrito termina mleccha kuriuo įvardinami svetimtauciai barbarai Taip pat sumeru minimas simmar medis siejamas su sanskrito simbala Sie zodziai hipotetiskai galeje patekti į abi kalbas is Harapos kalbos SaltiniaiParpola Asko 1999 The formation of the Aryan branch of Indo European In Blench Roger Spriggs Matthew Archaeology and Language III Artefacts languages and texts London and New York Routledge Heras Henry Studies in Proto Indo Mediterranean Culture Bombay Indian Historical Research Institute 1953 Michael Witzel Substrate Languages in Old Indo Aryan EJVS 5 1 Aug 1999 1 67 1 cf reprint in International Journal of Dravidian Linguistics IJDL 2001 1 sqq Malati Shendge The Language of the Harappans Abhinav Publications 1997 ISBN 978 81 7017 325 0