Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Hanza Hansa buvusi šiaurės Vokietijos Prūsijos ir Livonijos miestų prekybinė ir politinė sąjunga 1280 m įkurta Liubeko m
Hanzos sąjunga
Hanza (Hansa) – buvusi šiaurės Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestų prekybinė ir politinė sąjunga, 1280 m. įkurta Liubeko mieste. XV a. jai priklausė 160 miestų iš 10 šalių.
Hanzos miestai Dancigas, Karaliaučius, Ryga (1282 m.) palaikė glaudžius ekonominius santykius su Lietuva. Hanziečių veikla Lietuvoje ypač suklestėjo XV a. viduryje, kai 1445 m. Kaune, dabartiniame Perkūno name, buvo įkurta Hanzos pirklių kontora (faktorija), kuri visą šimtmetį buvo svarbiausia bazė bei prekybinio tranzito punktas Lietuvoje. Yra rezervuotų prielaidų, kad ir Mėmelis / Klaipėda dėl savo artumo su Šiaurės Vokietijos miestais galėjo kažkurį laiką būti Hanzos įtakos sferoje.
Hanzos atstovai kontroliavo užsienio pirklius, tarpininkavo tarp Hanzos ir vietinių pirklių. Hanzos prekybos keliais į LDK buvo gabenama Reino ir Prancūzijos vynas, Anglijos ir Flandrijos gelumbė, Flandrijos ir Pareinės geležies dirbiniai, o iš Švedijos, Rusijos, Livonijos, Lietuvos ir Prūsijos – kailiai, vaškas, linai, kanapės, javai, mediena, geležies ir vario rūda, žuvis. Hanzos prekybos monopolis varžė LDK pirklių veiklą. Norėdamas sumažinti sąjungos įtaką Vytautas kvietė į LDK Maskvos, Genujos, totorių pirklius, bet šie Hanzos konkurencijos neįveikė.
Šiuo metu vienija 162 miestus iš 15 valstybių. Hanzos biuras įsikūręs Liubeke. 1980 m. Nyderlanduose paminėtas Hanzos įsteigimo 700-metis. Hanzos dienas kasmet pradėta švęsti viename iš organizacijai priklausančių miestų. Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas, nuo 1992 m. priklausantis šiai sąjungai. 2011 m. Kaune buvo surengta tarptautinė Hanzos miestų sąjungos šventė „Hanzos dienos“.
Sąjungos atsiradimas
Nagrinėjant įvairius literatūrinius šaltinius pastebima, kad Liubekas iš lėto tapo prekybininkų iš Saksonijos ir Vestfalijos centru, kurie bendradarbiavo su rytine ir šiaurine Europos dalimi.
XIII a., prieš atsirandant oficialiam pavadinimui “Hanzos sąjunga”, vietiniai pirkliai pradėjo burtis į gildijas dėl ekonominių ir diplomatinių interesų. Taip pat siekė užmegzti prekybinius ryšius su kitomis šalimis, ypač dėl mažai tuo metu išvystyto Baltijos regiono. Dabartinėje šiaurinėje Vokietijos dalyje buvo gausu medienos, vaško, gintaro, dervos, kailių, netgi rugių ir kviečių, todėl pirkliai galėjo gėrybes gabenti į kitas šalis ir sudaryti sąjungas. Miestai ir miesteliai jungėsi į bendruomenę, kad pavojaus metu galėtų vieni kitiems padėti gintis, pašalinti visas kliūtis ir nevaržomai tiekti prekes į sąjungos miestus.
XII a. pab. Liubekas įgijo stiprų prekybinį partnerį – Hamburgą. Bendradarbiaudami pirkliai siekė įgyti specialių prekybos privilegijų. Pavyzdžiui, Kelno prekybininkai įtikino Anglijos karalių Henriką II suteikti jiems rinkos teises, kurios atleido juos nuo visų Londono rinkliavų ir leido prekiauti mugėse.
1241 m. sudarytas amatininkų gildijų aljansas kontroliavo daugelį druskos kelių, o Liubeko miestas įgijo imperatoriško miesto vardą. Stiprėjant sąjungos padėčiai, vis daugiau miestų prisijungdavo prie aljanso, taip per paskutinius 50 metų iki oficialaus įkūrimo plėtėsi prekybos keliai tarp įvairių miestų.
1356 m. Liubeke įvyko visuotinis miestų atstovų suvažiavimas, kurio metu oficialiai įkurta Hanzos sąjunga.
Prekybos plėtra
Prasidėjus audinių prekybai, Hanzos sąjunga turėjo didelę įtaką Šiaurės Vokietijos industrializacijai, kadangi ten veikė vilnos, linų ir drobių fabrikai.
Pramonės augimas skatino tobulinti ir kitų amatų technologijas: graviravimą, medžio apdirbimą, raižybą ir amunicijos gamybą. Būtent dėl šimtmetį trukusio Hanzos sąjungos monopolizacijos laikotarpio Renesansas Vokietiją pasiekė daug anksčiau nei kitas Europos šalis.
Liubeko geografinė padėtis suteikė galimybę plėsti prekybą ne tik Vokietijos viduje, bet ir užsienyje. Iš pradžių Hanzos prekybos punktai “Kontors” pradėjo plisti visame Baltijos regione, vėliau ir už jos ribų. Sąjungos prekybininkai įsteigė savo postus Peterburge, taip pat netoli užimto Rusijos uosto Novgorodo, kuris tuo metu buvo pagrindinis odos, kailių ir kitų gamtinių išteklių šaltinis Rusijoje.
Kitas prekybos, tapęs Hanzos kontora, postas – Visbis (Švedijos Gotlando saloje) ilgą laiką prekiavo žuvimi.
Sąjunga sugebėjo sukurti kontoras tokiuose svarbiuose prekybiniuose miestuose kaip: Bergenas ir Londonas. Kai kurie prekybiniai postai netgi tapo savarankiški. Pavyzdžiui kontora Londone (Steelyard) išaugo kaip uždara bendruomenė, turinti savo buhalterinius biurus, sandėlius, pagalbines patalpas ir bažnyčią.
Taip pat pirkliai eksportavo prekes (medieną, kailius, dervas, linus, kviečius, rugius, metalo rūdas) į Flandriją ir Angliją. Hanzos sąjunga įgijo stiprų laivyną ir gerą padėtį Baltijos ir Šiaurės jūrose, todėl kolonizavo daug Baltijos jūros pakrančių miestų kaip Tartu, Elbingas, Talinas, Ryga ir kiti. Livonijos ordinas taip pat užėmė Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemes. Dėl šių priežasčių XIII – XV a. sąjunga valdė didelę prekybos dalį šiaurės Europoje.
Hanzos sąjungos prekyba, kaip ir kiekvienos prekybinės organizacijos, neaugo stabiliai, ji turėjo ir nuosmukių (blogų laikotarpių), ir suklestėjimo etapų. Keletas pavyzdžių, kaip sąjungos pirkliams sekėsi plėsti įtaką Baltijos regione:
- Hanzos sąjungos prekybininkai dvigubą buhalterinę sistemą perėmė anksčiau, kuri leido greičiau gauti pinigus, informuoti apie pelną, netektis. Todėl sprendimai buvo priimami sparčiau, o pramonės augimas tapo efektyvesnis. Ši sistema suteikė pranašumą prekiaujant su kitomis šalimis.
- Pirkliai, priklausantys Hanzos sąjungai, norėdami persikraustyti ar keliauti pro gyvenamąją vietą, turėdavo sumokėti tam tikrą mokestį miestui. Miestiečiai rūpinosi, kad pirkliai negalėtų išvengti mokesčių – sunaikindavo kelius ir pan., todėl naudodamiesi šia privilegija daugelis miestų praturtėjo.
- Iki XV a. laivai pilni druskos buvo tempiami prieš srovę iki tikslo pabaigos. Tačiau iškasus kanalus tarp svarbių prekybinių punktų krovinių gabenimo tempas paspartėjo. Tai padėjo Hanzos sąjungai dar labiau išsiplėsti.
- Prekyba žuvimis buvo viena iš pagrindinių sąjungos prekybos šakų, tačiau pradėjus nykti silkėms, Hanzos sąjungos pirkliai patyrė daug nuostolių ir bankrutavo.
Didėjanti priešininkų galia
Sąjunga nuo XV a. pradžios įnirtingai kovojo su piratais, stengėsi atremti jų puldinėjimus (piratai vogdavo krovinius, žudydavo pirklius). Hanzos sąjungos kontoros ir postai buvo įkurti užsienio miestuose, kuriuose ilgainiui pirkliai, nepriklausantys sąjungai, dėl augančios konkurencijos ėmė maištauti, todėl silpo sąjungos galia.
- Londone Elžbieta I iš Anglijos išstūmė sąjungą ir kitais metais uždarė kontorą “Steelyard”.
- Rusijoje caras Ivanas III savavališkai uždarė kontorą Novgorode.
- XV a. didėjo įtampa tarp Hanzos sąjungos ir Prūsijos regiono pirklių. Prūsijos regiono pirkliai kartu su Lenkijos karalystės pagalba gan lengvai atėmė iš Hanzos Gdanską, Elbingą ir Torunę.
Viena iš pagrindinių sąjungos stiprybių jos gyvavimo laikotarpiu buvo laivynas, tačiau olandai nukopijavo ir patobulino laivų modelius, taip sumažindami Hanzos pardavimo apimtis keletą kartų.
Briugei, Antverpenui ir Olandijai tapus Burgundijos Nyderlandų nariais, išaugo grėsmė Hanzos sąjungai prarasti monopoliją. Nyderlandų pirkliai spausdami sąjungos prekybininkus sulaukė sėkmės. Po kelių karų, Amsterdamas įgijo didžiausio Lenkijos ir Baltijos grūdų uosto vardą. Ir 1441 m. įgijo laisvą prieigą prie Baltijos jūros bei užbaigė Hanzos sąjungos monopoliją šiame regione.
Hanzos silpnėjimas
XVI a. pradžioje Hanzos sąjunga buvo silpnesnė nei bet kuriuo kitu savo egzistavimo laikotarpiu.
Didėjanti ir stiprėjanti Švedijos imperija perėmė daugelį Baltijos jūros kelių. Danija savarankiškai ėmė kontroliuoti savo prekybinius reikalus. Novgorodo filialas uždarytas, o kontora Briuselyje prarado savo galią. Atskiri miestai ėmė atsiskirti, koncentravosi į savo prekybą ir mažiau rūpinosi sąjungos reikalais.
Henrik Suderman
Hanzos sąjunga, siekdama išlaikyti savo galybę, įkūrė postą, kuris turėjo spręsti teisinius klausimus ir buvo atsakingas už susitarimus su kitomis šalimis.
Posto vadovu išrinktas Henrik Suderman, kuris siekė išlaikyti diplomatinius ir prekybinius santykius su senomis Hanzos partnerėmis. Jo vadovavimo laikotarpiu Briugės kontora buvo perkelta į Antverpeną, atrasti nauji prekybos keliai.
Hanzos žlugimas
Tačiau to neužteko išspręsti žlungančios Hanzos sąjungos problemų, todėl visos užjūrio kontoros buvo uždarytos, o prekybinės sutartys nutrauktos. XVI a. pabaigoje Hanzos sąjunga nebegalėjo susitvarkyti su vidiniais, socialiniais ir politiniais pokyčiais. Tuo metu įvykusi bažnyčios Reformacija ir Osmanų imperijos plėšikavimai padėjo iškilti olandų ir anglų pirkliams.
Paskutiniame oficialiame susirinkime dalyvavo tik 9 atstovai, ir tik 3 nariai (Liubekas, Hamburgas ir Brėmenas), išlikę iki pat Hanzos sąjungos iširimo, kuris įvyko 1862 m.
Apibendrinimas
Hanzos sąjunga (XIII – XV a.) tapo pagrindiniu susivienijimu Europoje. Jos veikla turėjo įtakos pramoniniam Vokietijos ir viso žemyno vystymuisi.
Hanzos sąjunga buvo konfederacija, jungianti daugelį miestų ir komunų, siekiant apsaugoti jūros ir sausumos kelius nuo plėšikavimų. Pačios sąjungos vidaus organizacija buvo laisva, tačiau ji vaidino svarbų vaidmenį formuojant tarptautinius santykius, ypač Baltijos ir Šiaurės jūrų regione. Sąjungos įtaka augo sudarinėjant partnerystes, pasirašant sutartis, kartu ginantis ir kovojant.
Hanzos sąjungos prekybos plėtrą lėmė įvairūs veiksniai.
- Vienas jų — gera pagrindinių miestų, Liubeko ir Hamburgo, geografinė padėtis, kuri leido lengvai eksportuoti žaliavas.
- Baltijos regionas, sąjungos egzistavimo laikotarpiu, buvo menkai išvystytas, todėl tai leido sąjungai įsitvirtinti ir plėsti prekybą.
- Taip pat didelę įtaką turėjo transporto, buhalterijos, mokslo pažanga, padėjusi Hanzos sąjungai iškilti ir tapti viena didžiausių ir stipriausių organizacijų istorijoje.
Hanzos sąjungos iširimą paskatino stiprėjančios kaimyninės valstybės, pasitraukiantys nariai ir žaliavų krizė. Iš pradžių silpnėjimą lėmė kenkiantys oponentai (puldinėjimai, plėšikavimai), patirti nuostoliai sumažino pristatomų krovinių kiekį. Vėliau, kontorų uždarymas Londone, Novgorode ir Bergene.
Hanzos sąjungos ieškoti sprendimai nebuvo pakankamai efektyvūs siekiant išlaikyti byrančią organizaciją, todėl pokyčiai nepadėjo atsigauti žlugusiai sąjungos galiai.
Išnašos
- The hanseatic league Archyvuota kopija 2020-09-22 iš Wayback Machine projekto.
- Zigmantas Kiaupa. Hanza. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- Misāns I. Hanza. Nacionālā enciklopēdija. Nuoroda tikrinta 2021-04-02.
- „Hanseatic League“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-04-02.
- V. Safronovas. Klaipėdos miesto istorija. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, 2020.
Nuorodos
- Kultūrinio Hanzos kelio tinklalapis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hanzos sąjunga, Kas yra Hanzos sąjunga? Ką reiškia Hanzos sąjunga?
Hanza Hansa buvusi siaures Vokietijos Prusijos ir Livonijos miestu prekybine ir politine sajunga 1280 m įkurta Liubeko mieste XV a jai priklause 160 miestu is 10 saliu Pagrindiniai prekybos keliai Hanzos miestai Dancigas Karaliaucius Ryga 1282 m palaike glaudzius ekonominius santykius su Lietuva Hanzieciu veikla Lietuvoje ypac suklestejo XV a viduryje kai 1445 m Kaune dabartiniame Perkuno name buvo įkurta Hanzos pirkliu kontora faktorija kuri visa simtmetį buvo svarbiausia baze bei prekybinio tranzito punktas Lietuvoje Yra rezervuotu prielaidu kad ir Memelis Klaipeda del savo artumo su Siaures Vokietijos miestais galejo kazkurį laika buti Hanzos įtakos sferoje Hanzos atstovai kontroliavo uzsienio pirklius tarpininkavo tarp Hanzos ir vietiniu pirkliu Hanzos prekybos keliais į LDK buvo gabenama Reino ir Prancuzijos vynas Anglijos ir Flandrijos gelumbe Flandrijos ir Pareines gelezies dirbiniai o is Svedijos Rusijos Livonijos Lietuvos ir Prusijos kailiai vaskas linai kanapes javai mediena gelezies ir vario ruda zuvis Hanzos prekybos monopolis varze LDK pirkliu veikla Noredamas sumazinti sajungos įtaka Vytautas kviete į LDK Maskvos Genujos totoriu pirklius bet sie Hanzos konkurencijos neįveike Siuo metu vienija 162 miestus is 15 valstybiu Hanzos biuras įsikures Liubeke 1980 m Nyderlanduose paminetas Hanzos įsteigimo 700 metis Hanzos dienas kasmet pradeta svesti viename is organizacijai priklausanciu miestu Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas nuo 1992 m priklausantis siai sajungai 2011 m Kaune buvo surengta tarptautine Hanzos miestu sajungos svente Hanzos dienos Sajungos atsiradimasNagrinejant įvairius literaturinius saltinius pastebima kad Liubekas is leto tapo prekybininku is Saksonijos ir Vestfalijos centru kurie bendradarbiavo su rytine ir siaurine Europos dalimi XIII a pries atsirandant oficialiam pavadinimui Hanzos sajunga vietiniai pirkliai pradejo burtis į gildijas del ekonominiu ir diplomatiniu interesu Taip pat sieke uzmegzti prekybinius rysius su kitomis salimis ypac del mazai tuo metu isvystyto Baltijos regiono Dabartineje siaurineje Vokietijos dalyje buvo gausu medienos vasko gintaro dervos kailiu netgi rugiu ir kvieciu todel pirkliai galejo gerybes gabenti į kitas salis ir sudaryti sajungas Miestai ir miesteliai jungesi į bendruomene kad pavojaus metu galetu vieni kitiems padeti gintis pasalinti visas kliutis ir nevarzomai tiekti prekes į sajungos miestus XII a pab Liubekas įgijo stipru prekybinį partnerį Hamburga Bendradarbiaudami pirkliai sieke įgyti specialiu prekybos privilegiju Pavyzdziui Kelno prekybininkai įtikino Anglijos karaliu Henrika II suteikti jiems rinkos teises kurios atleido juos nuo visu Londono rinkliavu ir leido prekiauti mugese 1241 m sudarytas amatininku gildiju aljansas kontroliavo daugelį druskos keliu o Liubeko miestas įgijo imperatorisko miesto varda Stiprejant sajungos padeciai vis daugiau miestu prisijungdavo prie aljanso taip per paskutinius 50 metu iki oficialaus įkurimo pletesi prekybos keliai tarp įvairiu miestu 1356 m Liubeke įvyko visuotinis miestu atstovu suvaziavimas kurio metu oficialiai įkurta Hanzos sajunga Prekybos pletraPrasidejus audiniu prekybai Hanzos sajunga turejo didele įtaka Siaures Vokietijos industrializacijai kadangi ten veike vilnos linu ir drobiu fabrikai Pramones augimas skatino tobulinti ir kitu amatu technologijas graviravima medzio apdirbima raizyba ir amunicijos gamyba Butent del simtmetį trukusio Hanzos sajungos monopolizacijos laikotarpio Renesansas Vokietija pasieke daug anksciau nei kitas Europos salis Liubeko geografine padetis suteike galimybe plesti prekyba ne tik Vokietijos viduje bet ir uzsienyje Is pradziu Hanzos prekybos punktai Kontors pradejo plisti visame Baltijos regione veliau ir uz jos ribu Sajungos prekybininkai įsteige savo postus Peterburge taip pat netoli uzimto Rusijos uosto Novgorodo kuris tuo metu buvo pagrindinis odos kailiu ir kitu gamtiniu istekliu saltinis Rusijoje Kitas prekybos tapes Hanzos kontora postas Visbis Svedijos Gotlando saloje ilga laika prekiavo zuvimi Sajunga sugebejo sukurti kontoras tokiuose svarbiuose prekybiniuose miestuose kaip Bergenas ir Londonas Kai kurie prekybiniai postai netgi tapo savarankiski Pavyzdziui kontora Londone Steelyard isaugo kaip uzdara bendruomene turinti savo buhalterinius biurus sandelius pagalbines patalpas ir baznycia Taip pat pirkliai eksportavo prekes mediena kailius dervas linus kviecius rugius metalo rudas į Flandrija ir Anglija Hanzos sajunga įgijo stipru laivyna ir gera padetį Baltijos ir Siaures jurose todel kolonizavo daug Baltijos juros pakranciu miestu kaip Tartu Elbingas Talinas Ryga ir kiti Livonijos ordinas taip pat uzeme Estijos Latvijos ir Lietuvos zemes Del siu priezasciu XIII XV a sajunga valde didele prekybos dalį siaures Europoje Hanzos sajungos prekyba kaip ir kiekvienos prekybines organizacijos neaugo stabiliai ji turejo ir nuosmukiu blogu laikotarpiu ir suklestejimo etapu Keletas pavyzdziu kaip sajungos pirkliams sekesi plesti įtaka Baltijos regione Hanzos sajungos prekybininkai dviguba buhalterine sistema pereme anksciau kuri leido greiciau gauti pinigus informuoti apie pelna netektis Todel sprendimai buvo priimami sparciau o pramones augimas tapo efektyvesnis Si sistema suteike pranasuma prekiaujant su kitomis salimis Pirkliai priklausantys Hanzos sajungai noredami persikraustyti ar keliauti pro gyvenamaja vieta turedavo sumoketi tam tikra mokestį miestui Miestieciai rupinosi kad pirkliai negaletu isvengti mokesciu sunaikindavo kelius ir pan todel naudodamiesi sia privilegija daugelis miestu praturtejo Iki XV a laivai pilni druskos buvo tempiami pries srove iki tikslo pabaigos Taciau iskasus kanalus tarp svarbiu prekybiniu punktu kroviniu gabenimo tempas paspartejo Tai padejo Hanzos sajungai dar labiau issiplesti Prekyba zuvimis buvo viena is pagrindiniu sajungos prekybos saku taciau pradejus nykti silkems Hanzos sajungos pirkliai patyre daug nuostoliu ir bankrutavo Didejanti priesininku galiaSajunga nuo XV a pradzios įnirtingai kovojo su piratais stengesi atremti ju puldinejimus piratai vogdavo krovinius zudydavo pirklius Hanzos sajungos kontoros ir postai buvo įkurti uzsienio miestuose kuriuose ilgainiui pirkliai nepriklausantys sajungai del augancios konkurencijos eme maistauti todel silpo sajungos galia Londone Elzbieta I is Anglijos isstume sajunga ir kitais metais uzdare kontora Steelyard Rusijoje caras Ivanas III savavaliskai uzdare kontora Novgorode XV a didejo įtampa tarp Hanzos sajungos ir Prusijos regiono pirkliu Prusijos regiono pirkliai kartu su Lenkijos karalystes pagalba gan lengvai ateme is Hanzos Gdanska Elbinga ir Torune Viena is pagrindiniu sajungos stiprybiu jos gyvavimo laikotarpiu buvo laivynas taciau olandai nukopijavo ir patobulino laivu modelius taip sumazindami Hanzos pardavimo apimtis keleta kartu Briugei Antverpenui ir Olandijai tapus Burgundijos Nyderlandu nariais isaugo gresme Hanzos sajungai prarasti monopolija Nyderlandu pirkliai spausdami sajungos prekybininkus sulauke sekmes Po keliu karu Amsterdamas įgijo didziausio Lenkijos ir Baltijos grudu uosto varda Ir 1441 m įgijo laisva prieiga prie Baltijos juros bei uzbaige Hanzos sajungos monopolija siame regione Hanzos silpnejimasXVI a pradzioje Hanzos sajunga buvo silpnesne nei bet kuriuo kitu savo egzistavimo laikotarpiu Didejanti ir stiprejanti Svedijos imperija pereme daugelį Baltijos juros keliu Danija savarankiskai eme kontroliuoti savo prekybinius reikalus Novgorodo filialas uzdarytas o kontora Briuselyje prarado savo galia Atskiri miestai eme atsiskirti koncentravosi į savo prekyba ir maziau rupinosi sajungos reikalais Henrik SudermanHanzos sajunga siekdama islaikyti savo galybe įkure posta kuris turejo spresti teisinius klausimus ir buvo atsakingas uz susitarimus su kitomis salimis Posto vadovu isrinktas Henrik Suderman kuris sieke islaikyti diplomatinius ir prekybinius santykius su senomis Hanzos partneremis Jo vadovavimo laikotarpiu Briuges kontora buvo perkelta į Antverpena atrasti nauji prekybos keliai Hanzos zlugimasTaciau to neuzteko isspresti zlungancios Hanzos sajungos problemu todel visos uzjurio kontoros buvo uzdarytos o prekybines sutartys nutrauktos XVI a pabaigoje Hanzos sajunga nebegalejo susitvarkyti su vidiniais socialiniais ir politiniais pokyciais Tuo metu įvykusi baznycios Reformacija ir Osmanu imperijos plesikavimai padejo iskilti olandu ir anglu pirkliams Paskutiniame oficialiame susirinkime dalyvavo tik 9 atstovai ir tik 3 nariai Liubekas Hamburgas ir Bremenas islike iki pat Hanzos sajungos isirimo kuris įvyko 1862 m ApibendrinimasHanzos sajunga XIII XV a tapo pagrindiniu susivienijimu Europoje Jos veikla turejo įtakos pramoniniam Vokietijos ir viso zemyno vystymuisi Hanzos sajunga buvo konfederacija jungianti daugelį miestu ir komunu siekiant apsaugoti juros ir sausumos kelius nuo plesikavimu Pacios sajungos vidaus organizacija buvo laisva taciau ji vaidino svarbu vaidmenį formuojant tarptautinius santykius ypac Baltijos ir Siaures juru regione Sajungos įtaka augo sudarinejant partnerystes pasirasant sutartis kartu ginantis ir kovojant Hanzos sajungos prekybos pletra leme įvairus veiksniai Vienas ju gera pagrindiniu miestu Liubeko ir Hamburgo geografine padetis kuri leido lengvai eksportuoti zaliavas Baltijos regionas sajungos egzistavimo laikotarpiu buvo menkai isvystytas todel tai leido sajungai įsitvirtinti ir plesti prekyba Taip pat didele įtaka turejo transporto buhalterijos mokslo pazanga padejusi Hanzos sajungai iskilti ir tapti viena didziausiu ir stipriausiu organizaciju istorijoje Hanzos sajungos isirima paskatino stiprejancios kaimynines valstybes pasitraukiantys nariai ir zaliavu krize Is pradziu silpnejima leme kenkiantys oponentai puldinejimai plesikavimai patirti nuostoliai sumazino pristatomu kroviniu kiekį Veliau kontoru uzdarymas Londone Novgorode ir Bergene Hanzos sajungos ieskoti sprendimai nebuvo pakankamai efektyvus siekiant islaikyti byrancia organizacija todel pokyciai nepadejo atsigauti zlugusiai sajungos galiai IsnasosThe hanseatic league Archyvuota kopija 2020 09 22 is Wayback Machine projekto Zigmantas Kiaupa Hanza Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 Misans I Hanza Nacionala enciklopedija Nuoroda tikrinta 2021 04 02 Hanseatic League Encyclopedia Britannica Nuoroda tikrinta 2021 04 02 V Safronovas Klaipedos miesto istorija Mazosios Lietuvos istorijos muziejus 2020 NuorodosKulturinio Hanzos kelio tinklalapis