Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Hannah ArendtH Arendt 1933 m Gimimo vardas Johanna ArendtGimė 1906 m spalio 14 d Lindenas Prūsijos karalystė Vokietijos
Hannah Arendt
| Hannah Arendt | |
|---|---|
| H. Arendt 1933 m. | |
| Gimimo vardas | Johanna Arendt |
| Gimė | 1906 m. spalio 14 d. Lindenas, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija |
| Mirė | 1975 m. gruodžio 4 d. (69 metai) Niujorkas, JAV |
| Palaidotas (-a) | prie Bardo koledžo |
| Tautybė | žydė |
| Pilietybė | Vokietija (1906–37 m.) JAV (nuo 1950 m.) |
| Sutuoktinis (-ė) | (1929–1937) (1940–1970) |
| Veikla | filosofė, rašytoja |
| Sritis | , Holokaustas, totalitarizmas |
| Organizacijos | Čikagos universitetas, Niujorko Naujoji socialinių tyrimų mokykla |
| Pareigos | profesorė |
| Išsilavinimas | mokslų daktarė (nuo 1929 m.) |
| Alma mater | Marburgo universitetas |
| Vikiteka | Hannah Arendt |
| Parašas | |
Hana Arent (Hannah Arendt, 1906 m. spalio 14 d. – 1975 m. gruodžio 4 d.) – Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų filosofė, politologė.
Biografija
Gimė kaip Johana Arent (vok. Johanna Arendt) Vokietijos žydų kilusių iš Karaliaučiaus šeimoje Lindene (dabar Hanoverio dalis). Jos motina Marta Arent-Kon (Martha Arendt-Cohn) buvo kilusi iš Lietuvos žydų.
Hana Arent nuo 1924 m. studijavo Marburgo, nuo 1926 m. – Freiburgo, nuo 1928 m. – Heidelbergo universitete. Marburge mokėsi pas Martiną Haidegerį, su kuriuo buvo užmezgusi romantinius santykius (iki 1928 m.). 1933 m. dėl nacių pradėto žydų persekiojimo Arent buvo priversta pasitraukti į Paryžių. 1940 m. ištekėjo už filosofijos profesoriaus Hainricho Bliucherio (Heinrich Blücher). 1941 m. naciams įsiveržus į Prancūziją, buvo priversta vėl bėgti ir kartu su vyru pasitraukė į JAV.
Apsigyveno Niujorke. 1944–1946 m. Žydų santykių konferencijos direktorė, 1946–1948 m. leidyklos „Schocken Books“ vyriausioji redaktorė, 1949–1952 m. Žydų kultūrinės rekonstrukcijos (organizacija siekė išgelbėti pasklidusią žydų literatūrą) vadovė. 1951 m. Arent suteikta JAV pilietybė. 1963–1967 m. Čikagos universiteto profesorė, vėliau Niujorko Naujosios socialinių tyrimų mokyklos profesorė.
Idėjos
Hanos Arent pažiūroms turėjo įtakos egzistencializmo ir Frankfurto mokyklos atstovai. Tyrinėjo totalitarizmą, jo atsiradimą siejo su antisemitizmu, imperializmu, rasizmu, biurokratija. H. Arent akcentavo dvi būties : gimstamumą (reiškiasi visuomeniniu aktyvumu, susijęs su revoliucija) ir mirtingumą (reiškiasi visuomenės pasyvumu, susijęs su totalitarizmu). Šiuolaikinės visuomenės socialinių bei politinių krizių svarbiausia priežastimi laikė egoizmą, kurį galįs įveikti tik politinis veiksmas. Jo provaizdis aptinkamas senovės graikų miestų-valstybių, Romos respublikos (1798–1799 m.) ir Jungtinių Amerikos Valstijų politinių santvarkų formavimosi pradžioje.
Žymiausiame savo darbe „Totalitarizmo ištakos“ H. Arent tyrinėjo totalitarizmo ištakas, kurias siejo su tradicinių valstybių žlugimu, grynosios politinės galios siekimu. Veikale „Žmogaus būklė“ Arent sistemiškai išnagrinėjo savo mėgiamą aktyvaus gyvenimo (vita activa) principą. Juo ji gynė klasikines darbo, pilietiškumo, politiškumo vertybes nuo perdėto susirūpinimo gerove. Arent veikalas „Eichmannas Jeruzalėje“ susilaukė labai prieštaringų vertinimų: jame autorė aptarė nacių karo nusikaltėlio Adolfo Eichmano teismą Jeruzalėje. Ji teigė, kad Eichmano nusikaltimai padaryti ne dėl jo piktavališkumo, bet iš nesusimąstymo. Pasak Arent, Eichmanas tiesiog buvęs ambicingu biurokratu, kuris nesuvokė savo darbų baisybės – esą, taip pasireiškianti blogio banalybė. Dėl šios knygos teiginių Arent buvo plačiai pasmerkta tiek žydų, tiek kitų intelektualų.
Arent taip pat iki pat savo mirties susirašinėjo su M. Haidegeriu, o jo įstojimą į NSDAP teisino esant „filosofo klaida“.
Bibliografija
Svarbiausi veikalai:
- Totalitarizmo ištakos (The Origins of Totalitarianism, 1951 m., liet. 2001 m.)
- Žmogaus būklė (The Human Condition, 1958 m., liet. 2005 m.)
- Tarp praeities ir ateities (Between Past and Future, 1961 m., liet. 1995 m.)
- Eichmannas Jeruzalėje (Eichmann in Jerusalem, 1963 m., liet. 2015 m.)
- Apie revoliuciją (On Revolution, 1963 m.)
- Žmonės Tamsiaisiais laikais (Men in Dark Times, 1968 m.)
- Respublikos krizė (Crisis of the Republic, 1972 m.)
- Proto gyvenimas (The Life of the Mind, 1978 m.)
Šaltiniai
- Hannah Arendt. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- Richter, William L., ed. (2009). Approaches to Political Thought. Rowman & Littlefield Publishers.
- Tomas Sodeika. Hannah Arendt. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hannah Arendt, Kas yra Hannah Arendt? Ką reiškia Hannah Arendt?
Hannah ArendtH Arendt 1933 m Gimimo vardas Johanna ArendtGime 1906 m spalio 14 d Lindenas Prusijos karalyste Vokietijos imperijaMire 1975 m gruodzio 4 d 69 metai Niujorkas JAVPalaidotas a prie Bardo koledzoTautybe zydePilietybe Vokietija 1906 37 m JAV nuo 1950 m Sutuoktinis e 1929 1937 1940 1970 Veikla filosofe rasytojaSritis Holokaustas totalitarizmasOrganizacijos Cikagos universitetas Niujorko Naujoji socialiniu tyrimu mokyklaPareigos profesoreIssilavinimas mokslu daktare nuo 1929 m Alma mater Marburgo universitetasVikiteka Hannah ArendtParasas Hana Arent Hannah Arendt 1906 m spalio 14 d 1975 m gruodzio 4 d Vokietijos ir Jungtiniu Amerikos Valstiju filosofe politologe BiografijaGime kaip Johana Arent vok Johanna Arendt Vokietijos zydu kilusiu is Karaliauciaus seimoje Lindene dabar Hanoverio dalis Jos motina Marta Arent Kon Martha Arendt Cohn buvo kilusi is Lietuvos zydu Hana Arent nuo 1924 m studijavo Marburgo nuo 1926 m Freiburgo nuo 1928 m Heidelbergo universitete Marburge mokesi pas Martina Haidegerį su kuriuo buvo uzmezgusi romantinius santykius iki 1928 m 1933 m del naciu pradeto zydu persekiojimo Arent buvo priversta pasitraukti į Paryziu 1940 m istekejo uz filosofijos profesoriaus Hainricho Bliucherio Heinrich Blucher 1941 m naciams įsiverzus į Prancuzija buvo priversta vel begti ir kartu su vyru pasitrauke į JAV Apsigyveno Niujorke 1944 1946 m Zydu santykiu konferencijos direktore 1946 1948 m leidyklos Schocken Books vyriausioji redaktore 1949 1952 m Zydu kulturines rekonstrukcijos organizacija sieke isgelbeti pasklidusia zydu literatura vadove 1951 m Arent suteikta JAV pilietybe 1963 1967 m Cikagos universiteto profesore veliau Niujorko Naujosios socialiniu tyrimu mokyklos profesore IdejosHanos Arent paziuroms turejo įtakos egzistencializmo ir Frankfurto mokyklos atstovai Tyrinejo totalitarizma jo atsiradima siejo su antisemitizmu imperializmu rasizmu biurokratija H Arent akcentavo dvi buties gimstamuma reiskiasi visuomeniniu aktyvumu susijes su revoliucija ir mirtinguma reiskiasi visuomenes pasyvumu susijes su totalitarizmu Siuolaikines visuomenes socialiniu bei politiniu kriziu svarbiausia priezastimi laike egoizma kurį galįs įveikti tik politinis veiksmas Jo provaizdis aptinkamas senoves graiku miestu valstybiu Romos respublikos 1798 1799 m ir Jungtiniu Amerikos Valstiju politiniu santvarku formavimosi pradzioje Zymiausiame savo darbe Totalitarizmo istakos H Arent tyrinejo totalitarizmo istakas kurias siejo su tradiciniu valstybiu zlugimu grynosios politines galios siekimu Veikale Zmogaus bukle Arent sistemiskai isnagrinejo savo megiama aktyvaus gyvenimo vita activa principa Juo ji gyne klasikines darbo pilietiskumo politiskumo vertybes nuo perdeto susirupinimo gerove Arent veikalas Eichmannas Jeruzaleje susilauke labai priestaringu vertinimu jame autore aptare naciu karo nusikaltelio Adolfo Eichmano teisma Jeruzaleje Ji teige kad Eichmano nusikaltimai padaryti ne del jo piktavaliskumo bet is nesusimastymo Pasak Arent Eichmanas tiesiog buves ambicingu biurokratu kuris nesuvoke savo darbu baisybes esa taip pasireiskianti blogio banalybe Del sios knygos teiginiu Arent buvo placiai pasmerkta tiek zydu tiek kitu intelektualu Arent taip pat iki pat savo mirties susirasinejo su M Haidegeriu o jo įstojima į NSDAP teisino esant filosofo klaida BibliografijaSvarbiausi veikalai Totalitarizmo istakos The Origins of Totalitarianism 1951 m liet 2001 m Zmogaus bukle The Human Condition 1958 m liet 2005 m Tarp praeities ir ateities Between Past and Future 1961 m liet 1995 m Eichmannas Jeruzaleje Eichmann in Jerusalem 1963 m liet 2015 m Apie revoliucija On Revolution 1963 m Zmones Tamsiaisiais laikais Men in Dark Times 1968 m Respublikos krize Crisis of the Republic 1972 m Proto gyvenimas The Life of the Mind 1978 m SaltiniaiHannah Arendt Encyclopaedia Britannica Online www britannica com Richter William L ed 2009 Approaches to Political Thought Rowman amp Littlefield Publishers Tomas Sodeika Hannah Arendt Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001