Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Han (etninė grupė)
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Haniai (漢 han) | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | 1,3 mlrd. |
| Populiacija šalyse | Kinija: apie 1,21 mlrd. Taivanas: |
| Kalba (-os) | kinų |
| Religijos | daosizmas budizmas |
| Giminingos etninės grupės | nėra |
Hãniai (kinai) (kin. 漢, han; 漢族, hanzu) arba Hãnai – tauta Rytų Azijoje, kurios dauguma gyvena Kinijos Liaudies Respublikoje ir Taivane. Tai – didžiausia pasaulio tauta, sudaranti 19 procentų viso pasaulio gyventojų skaičiaus. Kartais ji yra traktuojama kaip kelių giminingų tautų grupė. Senojoje Kinijos vėliavoje ją simbolizavo raudona spalva.
Haniai – viena iš 56 oficialiai pripažintų Kinijos tautų ir vienintelė dauguma, sudaranti apie 92 procentus šalies gyventojų. Kinijoje ji tankiai apgyvendinusi rytinę šalies dalį, o likusios 55 tautinės mažumos daugiausiai gyvena vakarinėse dalyse bei provincijose.
Kalba ir etninės subgrupės
Pagrindiniai straipsniai: Kinų kalba, Kinų raštas
Hanių terminas ir identitetas yra sukonstruotas daugiau politiškai, grindžiamas valstybės ideologija. Dėl to oficialiai jie visuomet laikomi vientisa tauta, kalbančia viena, – kinų, – kalba (漢語 hanyu – hanių kalba). Tai daroma siekiant išsaugoti Kinijos politinį ir kultūrinį vientisumą.
Egzistuoja kai kurie bendri bruožai, būdingi visiems haniams. Pirmiausia tai – kinų raštas (漢字 hanzi – hanių rašmenys), kuriuo galima užrašyti visas kinų kalbos tarmes. Hanius taip pat sieja tradicinės religijos, tokios kaip daosizmas, konfucianizmas bei budizmas.
Iš tiesų esti labai ryškūs kalbiniai ir kultūriniai skirtumai tarp hanių atskiruose regionuose. Kalbiniai skirtumai yra tokie dideli, kad europiniame kontekste atskiros tarmės būtų laikomos atskiromis kalbomis: jos skiriasi maždaug tiek, kiek skiriasi šiuolaikinės romanų kalbos.
Dėl to lingvistai labai diskutuoja dėl kinų kalbos dialektų ir etninių subgrupių traktavimo: dauguma mokslininkų laiko, kad hanių etninę grupę sudaro keletas skirtingų tautų. Dažniausiai linkstama išskirti septynias pagrindines etnines subgrupes, tokias kaip , hakka, , ir pan. Kai kuriose jų išskiriamos mažesnės grupės, tokios kaip , ir t. t.
Ypač tie skirtumai išryškėja pietinėje hanių gyvenamo arealo dalyje. Spėjama, kad jie susiformavo senovėje haniams asimiliuojant vietines pietų Kinijos tautas ir patiriant stiprią jų įtaką.
Šios grupės išsiskiria ne tik lingvistiškai, bet ir savo kultūra. Jie puoselėja savo kultūrinius identitetus, o tam tikrais istoriniais periodais reikšdavosi politinės ir tautinės konfrontacijos tarp atskirų hanių subgrupių: kaip kad, pavyzdžiui, Taipingų sukilimas.
| Hanių etninės subgrupės | |
|---|---|
| () | (Hujai) | () | | | Hakka | | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Han (etninė grupė), Kas yra Han (etninė grupė)? Ką reiškia Han (etninė grupė)?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Haniai 漢 han Gyventoju skaicius 1 3 mlrd Populiacija salyse Kinija apie 1 21 mlrd Taivanas apie 22 57 mln Singapuras apie 2 68 mln Tailandas apie 7 05 mln Malaizija apie 6 59 mln Indonezija apie 2 83 mln Kalba os kinuReligijos daosizmas budizmasGiminingos etnines grupes nera Haniai kinai kin 漢 han 漢族 hanzu arba Hanai tauta Rytu Azijoje kurios dauguma gyvena Kinijos Liaudies Respublikoje ir Taivane Tai didziausia pasaulio tauta sudaranti 19 procentu viso pasaulio gyventoju skaiciaus Kartais ji yra traktuojama kaip keliu giminingu tautu grupe Senojoje Kinijos veliavoje ja simbolizavo raudona spalva Haniai viena is 56 oficialiai pripazintu Kinijos tautu ir vienintele dauguma sudaranti apie 92 procentus salies gyventoju Kinijoje ji tankiai apgyvendinusi rytine salies dalį o likusios 55 tautines mazumos daugiausiai gyvena vakarinese dalyse bei provincijose Kalba ir etnines subgrupesHaniu tautos kalbu tarmiu zemelapis Pagrindiniai straipsniai Kinu kalba Kinu rastas Haniu terminas ir identitetas yra sukonstruotas daugiau politiskai grindziamas valstybes ideologija Del to oficialiai jie visuomet laikomi vientisa tauta kalbancia viena kinu kalba 漢語 hanyu haniu kalba Tai daroma siekiant issaugoti Kinijos politinį ir kulturinį vientisuma Egzistuoja kai kurie bendri bruozai budingi visiems haniams Pirmiausia tai kinu rastas 漢字 hanzi haniu rasmenys kuriuo galima uzrasyti visas kinu kalbos tarmes Hanius taip pat sieja tradicines religijos tokios kaip daosizmas konfucianizmas bei budizmas Is tiesu esti labai ryskus kalbiniai ir kulturiniai skirtumai tarp haniu atskiruose regionuose Kalbiniai skirtumai yra tokie dideli kad europiniame kontekste atskiros tarmes butu laikomos atskiromis kalbomis jos skiriasi mazdaug tiek kiek skiriasi siuolaikines romanu kalbos Del to lingvistai labai diskutuoja del kinu kalbos dialektu ir etniniu subgrupiu traktavimo dauguma mokslininku laiko kad haniu etnine grupe sudaro keletas skirtingu tautu Dazniausiai linkstama isskirti septynias pagrindines etnines subgrupes tokias kaip hakka ir pan Kai kuriose ju isskiriamos mazesnes grupes tokios kaip ir t t Ypac tie skirtumai isryskeja pietineje haniu gyvenamo arealo dalyje Spejama kad jie susiformavo senoveje haniams asimiliuojant vietines pietu Kinijos tautas ir patiriant stipria ju įtaka Sios grupes issiskiria ne tik lingvistiskai bet ir savo kultura Jie puoseleja savo kulturinius identitetus o tam tikrais istoriniais periodais reiksdavosi politines ir tautines konfrontacijos tarp atskiru haniu subgrupiu kaip kad pavyzdziui Taipingu sukilimas Haniu etnines subgrupes Hujai Hakka