Halofitai (sen. gr. ἅλας 'druska' + sen. gr. φυτόν 'augalas') – augalai, prisitaikę augti druskingoje aplinkoje – jūrų pakrantėse, druskožemiuose, maršose ir pan.
Druska (natrio ir chloro jonai) daugeliui augalų pražūtinga, nes sutrikdo medžiagų apykaitą ląstelėse, pažeidžia organoidus. Tačiau halofitai prisitaikę prie druskos poveikio – krinohalofitai druskos perteklių šalina per specialias liaukas (pvz., balandūnė) ar hidatodes (eglūnas), euhalofitai – kaupia ląstelėse (druskė, jūrasmiltė, gajutė, pluoštagėlė), bet jų didelėse vakuolėse esantis vanduo mažina druskos koncentraciją, glikohalofitai dėl šaknų savybių blogai praleidžia druskas (pvz., kietis, kermėkas). Daugelis halofitų pasižymi mėsingais lapais ir stiebais.
Pagal buveines halofitai skirstomi į vandens (akvahalofitus), sausumos (terestrohalofitus) ir orinius (aerohalofitus), pagal druskingumo toleranciją halofitai skiriami į oligohalofitus (pakenčia 0,01–0,1 % druskingumą), mezohalofitus (0,1–1 %) ir euhalofitus (>1 %).
Lietuvoje halofitai savaime auga pajūryje ir prie mineralinių šaltinių (smiltyninė druskė, sultingoji jūrasmiltė, pajūrinis pelėžirnis), kaip ruderalinis halofitas plinta skėstašakė žalvė.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Halofitas, Kas yra Halofitas? Ką reiškia Halofitas?