Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Halas iš graik kalbos ἅλως ratilas aura aureolė susidarantis lūžtant ir atsispindint šviesos spinduliams plunksninių ir
Halo efektas
Halas (iš graik. kalbos ἅλως – ratilas, aura, aureolė) – , susidarantis lūžtant ir atsispindint šviesos spinduliams plunksninių ir plunksninių sluoksninių debesų šešiabriauniuose prizmės formos ledo kristaluose. Kartais halas gali pasirodyti esant persišviečiančiant ledo rūkui arba galingo kamuolinio debesies viršuje, kai Saulės spinduliai prasiskverbia per išsklaidytą jo viršūnę. Halo formos gali būti įvairios: balsvi vaivorykštiniai šviesos ratilai, lankai, juostos, stulpai, kryžiai, dėmės, netikros saulės (parheliai) aplink Saulės ar Mėnulio diską. Iš viso yra užfiksuota apie 50 įvairių halo formų. Lietuvoje halas aplink Saulę susidaro 40-60 kartų per metus, o aplink Mėnulį – 15–20 kartų. Dar keletą kartų galima pastebėti netikras saules, atskiras halo dalis – stulpus ir lankus.
Istorija
Senovėje įvairios halo formos, kaip ir kiti gamtos reiškiniai, žadindavo žmonių vaizduotes. Šiam optiniam reiškiniui suteikdavo magiškų savybių, ypač danguje pasirodantiems kryžiams. "Pasirodė ženklas: saulė skritulyje, o vidury skritulio kryžius, o vidury kryžiaus saulė, o už skritulio dvi saulės, o virš saulės, be skritulio, dar ir lankas..." (1104 m.).
1551 m. Ispanijos karaliaus Karolio V kariuomenė apsupo Prūsijos tvirtovę Magdeburgą. Ilgiau kaip metus truko apsiaustis. Tvirtovėje prasidėjo badas, žmonės mirė nuo ligų. Ispanams vadovavęs siūlė prūsams pasiduoti, bet kiekvieną kartą gaudavo griežtą atsisakymą ,,Dievas su mumis, jis mums padės!" – kartodavo citadelės gynėjai. Kai, įsakius kariuomenės vadui, ispanai turėjo kilti į lemiamą šturmą, danguje pasirodė trys ryškiai spindinčios saulės, tai buvo nelaukta ir nepaprasta, todėl prietaringi ispanai nesiryžo šturmuoti. Išsigando ir Moricas Saksonietis. „Dievas iš tikrųjų jiems padeda!" – tarė jis ir pasitraukė su kariuomene.
Halo susidarymas
Debesyse plūduriuoja nesuskaičiuojama daugybė taisyklingų šešiabriaunių kristalų (monokristalų). Jų dydis gali būti nuo 0,025 iki 0,25 mm. Gerai žinoma, kad prizmė gali išskaidyti baltą Saulės šviesą į sudedamąsias spalvas – spektrą (šviesos dispersija). Ledo monokristalai, panašiai kaip mažytės prizmės, laužia ir atlenkia Saulės šviesos spindulius, todėl halo reiškiniai būna spalvoti. Kampas, kuriuo atlenkiami šviesos spinduliai, priklauso ne tik nuo prizmės viršūnės kampo, bet ir nuo pačių spindulių kritimo kampo. Kad susidarytų uždari halo ratilai, ledo kristalai turi būti maži (25–50 µm), o orientacija Saulės spindulių atžvilgiu – chaotiška. Todėl šviesos spinduliai ne tik lūžta, bet dar ir išsisklaido į visas puses spalvotais spinduliais priklausomai nuo to, kokiu kampu jie pasiekė ledo kristalą (šis kampas gali būti nuo 0° iki 90°).
Halo formos
- 22° halas
- 46° halas
- Netikros saulės (parheliai)
- Zenitinis liestinis lankas
- Saulės stulpai
22° halas
Dažniausiai yra matomi 22° kampinio regimojo spindulio ratilas. 22° halą kuria didesni (~200 µm) strypelių formos ledo kristalai.
46° halas
46° kampinio dydžio halas susidaro daug rečiau nei mažasis 22° ratas, nes Saulės spinduliai turi lūžti ledo kristaluose, turinčiuose kompaktišką (artimą kubiniam) pavidalą arba jų pagrindas turi būti netgi didesnis už šoninę sienelę. 46° halas matomas esant Saulei ne aukščiau kaip 30° virš horizonto.
Netikros saulės (parheliai)
Kai debesyse ledo kristalai ima stambėti (iki 200 µm ir daugiau) ir atsiranda įvairesnių jų formų (plokštelių, strypelių, sulipusių piramidžių ir pan.), leisdamiesi jie „orientuojasi“ – plokštelės plokščiąja puse, o strypeliai ilgąja ašimi lygiagrečiai su Žėmės paviršiumi. Tada Saulei tekant ir leidžiantis 22° ratilo išorėje susidaro spalvoti stulpai ir lankai, o ant halo rato – netikros saulės (parheliai). Jos išsidėsto iš abiejų pusių tokiame pat aukštyje kaip ir tikroji Saulė lygiagrečiai su horizontu.
Baltos netikros saulės susidaro atsispindint Saulės šviesai nuo ledo kristalų, o spalvotos - kai kristaluose spinduliai ne tik lūžta (įeidami ir išeidami iš kristalo), bet ir dar ne kartą atsispindi nuo vidinių kristalo sienelių. Iš vidinės, atkreiptos į tikrąją Saulę, pusės netikros saulės būna raudonos, o iš išorės – balzganai melsvos. Nuo išorinio netikros saulės krašto būna nutįsusi 20° ilgio šviesi uodega (todėl netikra saulė dažnai painiojama su kometa).
Priešingoje dangaus skliauto pusėje susidaro ryški balta dėmė - priešsaulis (antihelis). Analogiškai susidaro netikrieji mėnuliai (paraselenos) ir priešmėnulis (antiselena). Kartu su netikromis saulėmis gali būti matomos ir kitos retos halo formos: liestiniai lankai, horizontalus ratilai, Saulės stulpai, kryžiai. Skrendant lėktuvu galima pamatyti po tikrąja Saule esančią apatinę netikrąją saulę.
Zenitinis liestinis lankas
Zenitinis liestinis lankas – tai tiesiai virš galvos, beveik zenite esantis, ryškus spalvingas puslankis, išlinkęs į priešingą nuo Saulės pusę. Jis tarsi liečia 46° ratilo viršutinę dalį. Įspūdį sustiprina dar ir tai, kad regimasis debesų sluoksnio storis zenite yra mažiausias, tad atrodo lyg zenitinis lankas švytėtų giedrame danguje. Zenitinį lanką, kaip ir parhelius, sudaro tos pačios horizontaliai orientuotos ledo kristalų plokštelės, tačiau šiuo atveju šviesą laužia stačiakampė jų briauna. Zenitinis liestinis lankas pasirodo Saulei esant ne aukščiau kaip 32° virš horizonto.
Saulės stulpai
Stulpai dažniausiai pasirodo Saulei arba Mėnuliui esant netoli horizonto. Tai siauras, vertikalus šviesos pluoštas, atsirandantis dėl spindulių atspindžio nuo ledo kristalų horizontalių plokštumų, orientuotų žemės paviršiaus atžvilgiu. Stulpai ypač efektingai atrodo, kai pati Saulė jau būna pasislėpusi už horizonto ar panirusi į debesį. Ryškiai šviečiant Mėnuliui irgi gali susidaryti analogiški stulpai.
Senolių pastebėjimai
- Jeigu aplink saulę ar mėnulį matomas halas - lauk orų pablogėjimo.
- Ratilas aplink mėnulį - lauk vėjo.
- Jeigu po halo pasirodymo debesys tankėja – lauk orų pablogėjimo, o žiemą – atlydžio ir darganos.
- Siaurėjant vainiko juostoms gali pradėti lyti arba snigti, o kai juostos platėja - galima laukti gražių orų, o žiemą šalčių.
- JAV, Naujojo Hampšyro valstijos vietiniai gyventojai žino, jog pamačius mėnulio halą reikia laukti audros. Kiek galima suskaičiuoti žvaigždžių ratilo viduje, po tiek dienų prasidės audra.
Halas padeda numatyti orus, nes jo susidarymas yra susijęs su šiltos oro masės advekcija. Dažniausiai būna taip: po giedrų orų atmosferos slėgis ima kristi, padvelkia pietys. Iš pietvakarių ar vakarų pasirodo greiti, permatomi plunksniniai debesys. Neilgai trukus dangus pasidaro balzganas, tarsi Saulė šviestų per matinį stiklą, šešėliai pasidaro neryškūs. Tuo metu kaip tik ir gali pasirodyti halo ratilas arba lankai.
Šaltiniai
- Bukantis A. (1996). Neįprasti gamtos reiškiniai Lietuvos žemėse XI–XX amžiuose. Vilnius: Geografijos institutas.
- Bukantis A. (2009). Atmosferos reiškinių stebėjimai. Vilnius: Vilniaus Universitetas.
- Muranovas A. (1982). Neįprastų ir grėsmingų gamtos reiškinių pasaulyje. Kaunas: Šviesa.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Halo efektas, Kas yra Halo efektas? Ką reiškia Halo efektas?
Halas is graik kalbos ἅlws ratilas aura aureole susidarantis luztant ir atsispindint sviesos spinduliams plunksniniu ir plunksniniu sluoksniniu debesu sesiabriauniuose prizmes formos ledo kristaluose Kartais halas gali pasirodyti esant persisviecianciant ledo rukui arba galingo kamuolinio debesies virsuje kai Saules spinduliai prasiskverbia per issklaidyta jo virsune Halo formos gali buti įvairios balsvi vaivorykstiniai sviesos ratilai lankai juostos stulpai kryziai demes netikros saules parheliai aplink Saules ar Menulio diska Is viso yra uzfiksuota apie 50 įvairiu halo formu Lietuvoje halas aplink Saule susidaro 40 60 kartu per metus o aplink Menulį 15 20 kartu Dar keleta kartu galima pastebeti netikras saules atskiras halo dalis stulpus ir lankus Saules halas IndonezijojeIstorijaSenoveje įvairios halo formos kaip ir kiti gamtos reiskiniai zadindavo zmoniu vaizduotes Siam optiniam reiskiniui suteikdavo magisku savybiu ypac danguje pasirodantiems kryziams Pasirode zenklas saule skritulyje o vidury skritulio kryzius o vidury kryziaus saule o uz skritulio dvi saules o virs saules be skritulio dar ir lankas 1104 m 1551 m Ispanijos karaliaus Karolio V kariuomene apsupo Prusijos tvirtove Magdeburga Ilgiau kaip metus truko apsiaustis Tvirtoveje prasidejo badas zmones mire nuo ligu Ispanams vadovaves siule prusams pasiduoti bet kiekviena karta gaudavo griezta atsisakyma Dievas su mumis jis mums pades kartodavo citadeles gynejai Kai įsakius kariuomenes vadui ispanai turejo kilti į lemiama sturma danguje pasirode trys ryskiai spindincios saules tai buvo nelaukta ir nepaprasta todel prietaringi ispanai nesiryzo sturmuoti Issigando ir Moricas Saksonietis Dievas is tikruju jiems padeda tare jis ir pasitrauke su kariuomene Halo susidarymasLedo kristalai kuriuose susiformuoja halas22 halas aplink menulį 1 22 halas 2 netikros saules parheliai 3 saules stulpai 4 netikru sauliu ratas 5 zenitinis liestinis lankas 6 tangentiniai liestiniai lankai 7 46 halas 8 priessaulisNetikros saules parheliai Debesyse pluduriuoja nesuskaiciuojama daugybe taisyklingu sesiabriauniu kristalu monokristalu Ju dydis gali buti nuo 0 025 iki 0 25 mm Gerai zinoma kad prizme gali isskaidyti balta Saules sviesa į sudedamasias spalvas spektra sviesos dispersija Ledo monokristalai panasiai kaip mazytes prizmes lauzia ir atlenkia Saules sviesos spindulius todel halo reiskiniai buna spalvoti Kampas kuriuo atlenkiami sviesos spinduliai priklauso ne tik nuo prizmes virsunes kampo bet ir nuo paciu spinduliu kritimo kampo Kad susidarytu uzdari halo ratilai ledo kristalai turi buti mazi 25 50 µm o orientacija Saules spinduliu atzvilgiu chaotiska Todel sviesos spinduliai ne tik luzta bet dar ir issisklaido į visas puses spalvotais spinduliais priklausomai nuo to kokiu kampu jie pasieke ledo kristala sis kampas gali buti nuo 0 iki 90 Halo formos22 halas 46 halas Netikros saules parheliai Zenitinis liestinis lankas Saules stulpai22 halas Dazniausiai yra matomi 22 kampinio regimojo spindulio ratilas 22 hala kuria didesni 200 µm strypeliu formos ledo kristalai 46 halas 46 kampinio dydzio halas susidaro daug reciau nei mazasis 22 ratas nes Saules spinduliai turi luzti ledo kristaluose turinciuose kompaktiska artima kubiniam pavidala arba ju pagrindas turi buti netgi didesnis uz sonine sienele 46 halas matomas esant Saulei ne auksciau kaip 30 virs horizonto 46 halo susidarymasNetikros saules parheliai Kai debesyse ledo kristalai ima stambeti iki 200 µm ir daugiau ir atsiranda įvairesniu ju formu ploksteliu strypeliu sulipusiu piramidziu ir pan leisdamiesi jie orientuojasi ploksteles ploksciaja puse o strypeliai ilgaja asimi lygiagreciai su Zemes pavirsiumi Tada Saulei tekant ir leidziantis 22 ratilo isoreje susidaro spalvoti stulpai ir lankai o ant halo rato netikros saules parheliai Jos issidesto is abieju pusiu tokiame pat aukstyje kaip ir tikroji Saule lygiagreciai su horizontu Baltos netikros saules susidaro atsispindint Saules sviesai nuo ledo kristalu o spalvotos kai kristaluose spinduliai ne tik luzta įeidami ir iseidami is kristalo bet ir dar ne karta atsispindi nuo vidiniu kristalo sieneliu Is vidines atkreiptos į tikraja Saule puses netikros saules buna raudonos o is isores balzganai melsvos Nuo isorinio netikros saules krasto buna nutįsusi 20 ilgio sviesi uodega todel netikra saule daznai painiojama su kometa Priesingoje dangaus skliauto puseje susidaro ryski balta deme priessaulis antihelis Analogiskai susidaro netikrieji menuliai paraselenos ir priesmenulis antiselena Kartu su netikromis saulemis gali buti matomos ir kitos retos halo formos liestiniai lankai horizontalus ratilai Saules stulpai kryziai Skrendant lektuvu galima pamatyti po tikraja Saule esancia apatine netikraja saule Saules parheliai Dusetose 2006 02 04Zenitinis liestinis lankas Zenitinis liestinis lankas tai tiesiai virs galvos beveik zenite esantis ryskus spalvingas puslankis islinkes į priesinga nuo Saules puse Jis tarsi liecia 46 ratilo virsutine dalį Įspudį sustiprina dar ir tai kad regimasis debesu sluoksnio storis zenite yra maziausias tad atrodo lyg zenitinis lankas svytetu giedrame danguje Zenitinį lanka kaip ir parhelius sudaro tos pacios horizontaliai orientuotos ledo kristalu ploksteles taciau siuo atveju sviesa lauzia staciakampe ju briauna Zenitinis liestinis lankas pasirodo Saulei esant ne auksciau kaip 32 virs horizonto Zenitinis liestinis lankasSaules stulpai Stulpai dazniausiai pasirodo Saulei arba Menuliui esant netoli horizonto Tai siauras vertikalus sviesos pluostas atsirandantis del spinduliu atspindzio nuo ledo kristalu horizontaliu plokstumu orientuotu zemes pavirsiaus atzvilgiu Stulpai ypac efektingai atrodo kai pati Saule jau buna pasislepusi uz horizonto ar panirusi į debesį Ryskiai svieciant Menuliui irgi gali susidaryti analogiski stulpai Saules stulpas San FranciskeSenoliu pastebejimaiJeigu aplink saule ar menulį matomas halas lauk oru pablogejimo Ratilas aplink menulį lauk vejo Jeigu po halo pasirodymo debesys tankeja lauk oru pablogejimo o ziema atlydzio ir darganos Siaurejant vainiko juostoms gali pradeti lyti arba snigti o kai juostos plateja galima laukti graziu oru o ziema salciu JAV Naujojo Hampsyro valstijos vietiniai gyventojai zino jog pamacius menulio hala reikia laukti audros Kiek galima suskaiciuoti zvaigzdziu ratilo viduje po tiek dienu prasides audra Halas padeda numatyti orus nes jo susidarymas yra susijes su siltos oro mases advekcija Dazniausiai buna taip po giedru oru atmosferos slegis ima kristi padvelkia pietys Is pietvakariu ar vakaru pasirodo greiti permatomi plunksniniai debesys Neilgai trukus dangus pasidaro balzganas tarsi Saule sviestu per matinį stikla seseliai pasidaro neryskus Tuo metu kaip tik ir gali pasirodyti halo ratilas arba lankai SaltiniaiBukantis A 1996 Neįprasti gamtos reiskiniai Lietuvos zemese XI XX amziuose Vilnius Geografijos institutas Bukantis A 2009 Atmosferos reiskiniu stebejimai Vilnius Vilniaus Universitetas Muranovas A 1982 Neįprastu ir gresmingu gamtos reiskiniu pasaulyje Kaunas Sviesa 1