Gėlių darželis

Gėlių darželis arba gėlynas – erdvė prie namų, skirta įvairiems dekoratyviems augalams auginti. Paprastai įrengiamas švariajame kieme, prie įėjimo į sodybą ar gyvenamąjį namą; sodybos puošnioji dalis. Tradiciniai gėlių darželiai daug kur būdavo aptveriami tvorele.

Kada Lietuvoje atsirado gėlių darželiai – nežinoma, spėjama, kad XV–XVI a. Kaimų ir miestelių sodybų darželiai atsirado dėl vienuolynų, klebonijų, dvarų gėlynų, kuriuose augintos iš kitų kraštų atvežtos įvairios gėlės, dekoratyvūs, vaistiniai augalai. Darželio paskirtis buvo ne tik puošybinė – juose sodinti vaistiniai, dažinių ar kitokių naudingų savybių turintys augalai. Sodybos darželio prižiūrėjimas buvo daugiausia merginų rūpestis, o pagal darželį būdavo susidaroma nuomonė apie sodybos šeimininkų tvarkingumą. Senuosiuose Lietuvos darželiuose augalų įvairovė nebuvo labai didelė. Daugiausia sodinti atsparūs, žiemą neiššąlantys augalai, kuriems nereikia daug priežiūros. Dėl pastarosios priežasties gerokai mažiau auginta ir vienmečių gėlių.

Skirtingose Lietuvos dalyse darželio gėlės ir žolynai skyrėsi, bet dauguma augalų rūšių būdavo sodinamos visoje šalyje. Gausiausiai auginami daugiamečiai augalai: žalioji rūta, daugiametė saulutė, , vaistinis isopas, , vaistinis smidras, , vaistinis bijūnas („pinavija“), paprastasis diemedis, , trispalvė našlaitė. Iš dvimečių ir daugiamečių augalų auginami: didžioji nasturtė, kvapusis pelėžirnis („žemčiūgas“), , , , jurginas. Darželiuose auginami krūmai: paprastoji alyva, darželinis jazminas, įvairūs erškėčiai, putinas, rečiau ar , , baltauogė meškytė.

Vėliau taip pat pradėtos auginti rožės, įvairūs serenčiai („gvazdikai“), rudgrūdėlės, scylės, snieguolės, šiurpiniai gvazdikai („šiurpės“), pakalnutės, petunijos, ir kt. Dabar tradicinius darželius daug kur pakeitė vejos su įvairiai išplanuotais gėlynais, .

Literatūra

• Gražina Žumbakienė. Senieji Lietuvos gėlių darželiai, Rumšiškės: Lietuvos liaudies buities muziejus, 2016.

Vikiteka: Gėlių darželis – vaizdinė ir garsinė medžiaga