Gyvulininkystės poveikis aplinkai parodo, kokią ekologinę įtaką aplinkai sukelia domestikuotų gyvūnų auginimas dėl praktinės naudos, grožio, laisvalaikio praleidimo ar kitų tikslų. Siekiant tai nustatyti yra vertinama dėl gyvulininkystės į aplinka patenkanti tarša, šios ūkio šakos resursų naudojimas, poveikis ekosistemoms ir kiti aspektai.
Šiltnamio dujos
redaguoti2006 metų lapkritį Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija išleido pranešimą[1], teigiantį, kad gyvulininkystė pagamina daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (18 % visų antropogeninių šiltnamio dujų) nei visos pasaulio transporto priemonės kartu paėmus (13,5 %[2]), jų tarpe 9 % viso pasaulio anglies dioksido dujų, 65 % azoto suboksido, 37 % metano dujų ir 67 % amoniako. Pranešime teigiama, jog nesiėmus jokių radikalių priemonių, grėsmė iki 2050-ųjų gali padvigubėti, kadangi didės mėsos ir kitų gyvūninių produktų poreikis.
Kitoje ataskaitoje, išleistoje 2009 metais Worldwatch Institute organizacijos, teigiama, kad gyvulininkystė atsakinga ne mažiau kaip už pusę visų žmogaus sukeltų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.[3] Ataskaitoje pažymima, kad gyvūninės kilmės produktų gamyba faktiškai išleidžia ne mažiau kaip 32,6 mlrd. tonų anglies dioksido per metus, arba 51 procentą visame pasaulyje išmetamo šiltnamio dujų kiekio.
Nepaisant to, klausimas nėra vienareikšmis: skirtingos galvijininkystės praktikos gali lemti labai nevienodą poveikį klimatui. Baltijos aplinkos forumas apžvelgė 64 reikšmingus mokslinius straipsnius, kuriuose analizuojamos skirtingos jautienos gamybos sistemos, ir nurodė, kad dalis tyrimų rodo galimybę pritaikant tam tikras praktikas (pvz., rotacinį ganymą ar regeneracinį ūkininkavimą) mažinti šiltnamio dujų emisijas, įskaitant per dirvožemį sukauptos anglies poveikį.[4] Vis dėlto pabrėžiama, kad tokių tyrimų vis dar trūksta, o rezultatai priklauso nuo vietos sąlygų, metodikos ir vertinimo ribų (pvz., ar įtraukiamas anglies kaupimas dirvožemyje).[5] Visgi, vienareikšmiškai teikti, akd jautienos auginimas kenkia klimatui taip pat negalima.
Biologinė įvairovė
redaguotiGyvulininkystė biologinę įvairovę gali veikti tiek teigiamai, tiek neigiamai – poveikis priklauso nuo auginimo sistemos, tiakomų praktikų ir žemėnaudos intensyvumo. Lietuvos sąlygomis ekstensyvus ganymas ir šienavimas istoriškai prisidėjo prie pusiau natūralių pievų bei kai kurių šlapžemių buveinių palaikymo, todėl dalis su šiomis buveinėmis susijusių rūšių (ypač pievų augalai ir bestuburiai, taip pat didelė dalis perinčių paukščių) yra tiesiogiai priklausomos nuo tradicinės žolinės pašarų bazės ir ganymo. Mažėjant gyvulių skaičiui ir nykstant ganymui, dalis pievų apleidžiamos, užželia krūmais ar mišku, o buveinių struktūra supaprastėja, kas lemia pievų rūšių gausos mažėjimą ir buveinių prastėjimą[6] bei prastėjančius daugybės kaimo (agrarinių) paukščių būklės rodiklius.[7] Kita vertus, intensyvi gyvulininkystė (pvz., didelės koncentracijos fermos, didelis tręšimas ir pašarų gamybos intensyvinimas) gali didinti maistmedžiagių išplovimą, skatinti eutrofikaciją ir buveinių nykimą.
Vandens naudojimas
redaguoti| Hoekstra & Hung (2003) | Chapagain & Hoekstra (2003) | Zimmer & Renault (2003) | Oki et al. (2003) | Vidurkis | |
| Jautiena | 15977 | 13500 | 20700 | 16726 | |
| Kiauliena | 5906 | 4600 | 5900 | 5469 | |
| Sūris | 5288 | 5288 | |||
| Paukštiena | 2828 | 4100 | 4500 | 3809 | |
| Kiaušiniai | 4657 | 2700 | 3200 | 3519 | |
| Ryžiai | 2656 | 1400 | 3600 | 2552 | |
| Sojų pupelės | 2300 | 2750 | 2500 | 2517 | |
| Kviečiai | 1150 | 1160 | 2000 | 1437 | |
| Kukurūzai | 450 | 710 | 1900 | 1020 | |
| Pienas | 865 | 790 | 560 | 738 | |
| Bulvės | 160 | 105 | 133 |
Gyvulininkystė yra didžiausia vandens išteklių naudotoja.[9] Gaminant tam tikrą kiekį maisto, mėsos gamybai reikia daug daugiau vandens nei gaminant tą patį kiekį augalinio maisto, pvz., grūdus.[10]
Teigiama, kad reikia 60, 109, 169 ir 231 litrų vandens tam, kad pagaminti atitinkamai vieną kilogramą bulvių, kviečių, kukurūzų ir ryžių. Tuo tarpu vieno kilogramo jautienos pagaminimas reikalauja 12100 litrų vandens.[11]
Energija
redaguotiGyvūniniai produktai reikalauja didelių energijos sąnaudų. Kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas baltymų, gyvūnas, priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų, iš pašaro jų turi gauti maždaug 6 kilogramus. Likusi dalis panaudojama gyvūno kūno funkcijoms ir poreikiams patenkinti: judėjimui, šilumos palaikymui, medžiagų apykaitai, kvėpavimui ir t. t. Energijos panaudojimo efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies, jo pašaro, auginimo būdo, transportavimo ir kitų veiksnių. Yra apskaičiuota[12], kad norint gauti viena kaloriją jautienos baltymų, reikia sunaudoti apie 40 kalorijų energijos. Kiaulienos atveju šis santykis yra 1:14, kiaušinių – 1:39, pieno – 1:14.
Didžiuliam pašarų kiekiui užauginti, transportuoti ir perdirbti sunaudojama daug degalų ir į aplinką išskiriami milžiniški kiekiai klimato kaitą sukeliančių dujų.[13][14]
Kiti aplinkosauginiai aspektai
redaguoti2006 metų JT maisto ir žemės ūkio organizacijos ataskaitoje taip pat įvardinami tokie faktai[15]:
- šiuo metu gyvūnų auginimui yra naudojama 30 proc. Žemės sausumos ir 70 proc. dirbamos žemės
- ši pramonė yra pagrindinis vandens taršos šaltinis
- gyvulininkystė yra pagrindinė miškingumo mažėjimo priežastis, o tai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo pasaulyje.
- „Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options“. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija. Nuoroda tikrinta 2010-09-29.
- „Stern Review Report on the Economics of Climate Change“.
- . Robert Goodland and Jeff Anhang, World Watch Magazine, 2009. Suarchyvuotas originalas 2015-10-08. Nuoroda tikrinta 2011-03-26.
- Pamerneckytė G., Baltijos aplinkos forumas. (2025). Mėsai auginamų galvijų sistemų ŠESD: Literatūros apžvalga. https://bef.lt/?item_id=26689
- Pamerneckytė G., Baltijos aplinkos forumas. (2025). Mėsai auginamų galvijų sistemų ŠESD: Literatūros apžvalga. https://bef.lt/?item_id=26689
- https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/kas-nuleme-pablogejusia-buveiniu-apsaugos-bukle-bVw/
- https://www.birdlife.lt/upload/user_uploads/portalui/PGS/LOD_%C4%AEPGS_2025.pdf
- (PDF). IHE Delft, 2002. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-10-03. Nuoroda tikrinta 2011-03-26.
- „Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options“. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija. Nuoroda tikrinta 2010-09-29.
- (PDF). IHE Delft, 2002. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-10-03. Nuoroda tikrinta 2011-03-26.
- Robbins, John. The Food Revolution. Conari Pr; 1 edition. July 11, 2001. ISBN 1573247022
- „Sustainability of meat-based and plant-based diets and the environment“. D Pimentel, M Pimentel. American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 78, No. 3, 660S-663S, September 2003. Nuoroda tikrinta 2010-09-29.
- (PDF). Gidon Eshel, Pamela Martin. Earth Interactions, Vol. 10, pp. 1-17, March 2006. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2010-06-10. Nuoroda tikrinta 2010-09-29.
- (PDF). L. Baroni, L. Cenci, M. Tettamanti, M. Berati. European Journal of Clinical Nutrition (2006), pp. 1–8. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018-08-28. Nuoroda tikrinta 2010-09-29.
- „Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options“. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija. Nuoroda tikrinta 2010-09-29.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Gyvulininkystės poveikis aplinkai, Kas yra Gyvulininkystės poveikis aplinkai? Ką reiškia Gyvulininkystės poveikis aplinkai?