Gyvenimo simuliatorius

Gyvenimo simuliatorius – simuliacijos pobūdžio kompiuterinių žaidimų požanris, kuriame žaidėjas valdo vieną arba daugelį veikėjų (pvz., žmogų). Tokiuose žaidimuose įprastai individai turi tam tikrus poreikius, kurie lemia jo savijautą ir elgseną. Didelį vaidmenį atlieka tarpusavio santykiai su kitais veikėjais, į tai įeina ekosistemos vystymas, populiacijos augimas.

Vienas tokiam žanrui priklausančių populiarių žaidimų yra „The Sims“.

Tipai

Išskiriami trys šio požanrio tipai:

Virtualūs augintiniai

Žaidėjas augina, prižiūri, vysto arba treniruoja savo sukurtą nuosavą augintinį. Jis gali būti fantastinis arba atitinkantis realybę. Priešingai nei dirbtinio organizmo simuliacijos žaidimuose, augintinio prižiūrėjimas neapima didelės populiacijos ir leidžia individualiai rūpintis jo poreikiais, tačiau tas taip pat reiškia, kad nepasirūpinus gali suprastėti tarpusavio santykiai ar atnešti kitokių žaidime numatytų nuostolių. Augintiniams būna įdiegtas geresnis dirbtinis intelektas, leidžiantis rodyti daugiau emocijų bei atskleisti gilesnes charakterio savybes. Be to, tam tikri žaidėjo pasirinkimai augintiniui atveria galimybę tobulėti ir lavėti.

Biologinės simuliacijos

Čia pagrindinis tikslas yra populiacijos gausėjimas, neretai išvystomos kelios individų grupių kartos, siekiami bendri tikslai. Populiacijos auginimui gali būti naudojamas skirtingų rūšių organizmų mišrinimas, kas priveda ir prie mutacijų. Naujai išvesta rūšis perima pirmtakų genus ir charakteristikas. Didelę grupę sudarančių gyvybės formų gyvenimo trukmė paprastai nebūna ilga, nes neturi individualinės reikšmės, yra lengvai pažeidžiami aplinkos veiksnių ir priklausomi nuo natūralios atrankos dėsnio. Žaidėjas visų padarinių gali išvengti, jeigu skrupulingai prižiūri populiaciją ir atsižvelgia į kylančias problemas, imdamasis prevencinių žingsnių. Pasitaiko ir tokių žaidimų, kuriuose panašiu principu vystomas individualus sutvėrimas, ką galima matyti 1994 m. išleistame „Wolf“ arba jo tęsinyje „Lion“.

Socialinė simuliacija

Visas dėmesys skiriamas vienam ar keliems veikėjams, vystomi tarpusavio santykiai, tobulinami individualūs sugebėjimai ir pasiekimai. Žaidimuose duodama galimybė veikėjams judėti autonominiu būdu, kuris leidžia stebėti jų savarankišką gyvenimą, tačiau paliekama vietos žaidėjo fantazijai priimant kūrybinius sprendimus, pavyzdžiui, įrengti interjerą arba paruošti interaktyvių užsiėmimų, kurie nuveda prie spontaniškų ir netikėtų situacijų. Kartais tokie žaidimai vadinami „virtualiais lėlių nameliais“. Šiandieną žinomiausias tokių žaidimų pavyzdys yra „The Sims“ franšizė. Kita socialinių simuliacijų pusė yra žaidimai, kuriuose valdomas konkretus personažas, gyvenantis tarp kompiuterio valdomų individų. Čia siekiami panašūs tikslai ir nuolatinis tobulėjimas, sąveikaujant su aplinka, panašiai kaip ir realiame pasaulyje. Kai kurie ūkininkavimo žaidimai persidengia su gyvenimo simuliavimui būdingais bruožais, kaip kad „“, kuriame auginami pasėliai, gyvuliai ir naudojamas ūkininkavimą atitinkantis verslo modelis, kad žaidėjas išsilaikytų finansiškai, o taip pat palaikomi geri santykiai su kitais gyventojais.

Literatūra

• Ernest, Adams. Fundamentals of Game Design. New Riders. ISBN 0133435717.
• Andrew Rollings and Ernest Adams on Game Design. New Riders. pp. 477–487. ISBN 1592730019.

Šaltiniai

1. „Fundamentals of Game Design“ – Prentice Hall. ISBN 0133435717
2. „Andrew Rollings and Ernest Adams on Game Design“ – New Riders Publishing. Archyvuotas straipsnis.
3. „More Sex(es) in Computer Games“ – Game Developer. Archyvuotas straipsnis.
4. „Little Computer People Review“ – Eurogamer. Archyvuotas straipsnis.
5. „GameSpy: Top 25 Games of All Time“ – GameSpy. Archyvuotas straipsnis.