Gvaranių kosmologija gvaranių tautų kosmoso pasaulio suvokimo visuma Gvaraniai kaip ir daugelis indėnų tautų Žemę įsivai

Gvaranių kosmologija – gvaranių tautų kosmoso, pasaulio suvokimo visuma. Gvaraniai, kaip ir daugelis indėnų tautų Žemę įsivaizdavo kaip salą, plūduriuojančią bekraščiame, plokščiame vandenyne. Žvaigždėms, astronominiams fenomenams buvo suteikiamos mitinės savybės, į juos projektuotas žmonių gyvenimas.

Išskiriami šie gvaranių personifikuoti, įdvasinti kosmoso objektai:

Arandu – tas, kuris supranta žvaigždžių siunčiamas žinias, astrologas;
Arasy – dangaus motina, kurios namai yra Mėnulis;
Kuarajhy – Saulė, šviesos šaltinis, pasaulio pradžia, aukščiausioji dievybė su savo kultu ir mitais. Kilo nuo: Cu – jis, ara – diena, šviesa, jhy – iš sy (motina, šaltinis, pradžia);
Mbiya Coe – Veneros pavadinimas ryto danguje, Aušrinė;
Tome arba Tume – mitinis didvyris, atkeliavęs iš atkampių žemių, išmokęs žemdirbystės, menų. Vėliau iškeliavęs į Marsą, bet pažadėjęs grįžti. Toks pats motyvas sutinkamas ir kitose indėnų mitologijose (žr. actekų Kecalkoatlis, majų Kukulkanas, inkų Virakoča);
Ñanderutenonde arba Ñanderuvusu – visa ko kūrėjas, nematoma tyra dvasia, pasireiškianti griausmu, žaibu, ugnimi;
Tupa – žmogui artimiausia dieviška dvasia, pasireiškia įvairiais gamtos reiškiniais;
Yasy – Mėnulis, vaisingumo, erotinės meilės, augalų augimo deivė, žvaigždžių motina, gvaranių tautos kūrėja;
Yasytata – žvaigždės, „Mėnulio spindesys“. Žvaigždės spindi mėnulio šviesa;
Yasytata Guasu – Marsas, didžioji žvaigždė. Tai vietą, kur iškeliavo ir dabar gyvena Tome;
Yva – dangus. Jis sudarytas iš įvairių sluoksnių, paskutinis jų vadinasi Pytumba („tamsu“) arba Arakañy („prarastas dangus“) – ten visad tamsu, niekad nepateka Saulė.

Gvaraniai neturėjo metų sampratos, bet žinojo, kad po 12 pilnačių grįžta tas pats klimatas. Taip pat žinojo, kad Sietynui (Eichu) horizonte pasirodant prieš Saulės patekėjimą prasideda naujas žemdirbystės sezonas. Jį pažymėdavo švente Arete Guasu. Metų ciklą skirstė į tris laikotarpius: Kuarajhy Ara (Saulės laikas), Roy Ara (šalčio laikas), Ama Ara (lietaus laikas).

Gvaraniai Paukščių Taką vadina Mborevi Rape – tapyro keliu. Šis naktinis gyvūnas visad eina tuo pačiu keliu iš savo guolio iki vandens telkinio ir maisto šaltinio. Kitur dar vadinamas Tape Kue – senuoju keliu; keliu, kuriuo eina protėviai, kuriuo išeina visi mirštantys. Protėviai tame kelyje palikę du ženklus keliui rasti – du laužus (Magelano debesys).

Užtemimus gvaraniai aiškino taip: danguje gyvenąs mitinis mėlynas jaguaras (Jagua jhovy); kartais jis praryja Saulę arba Mėnulį. Tada žmonės šaukia „jaguaras prarijo Saulę/Mėnulį!“ ir laido strėles į dangų, kol žvėris atsitraukia, ir grįžta šviesa.

Gvaraniai rytinę dangaus pusę, kur šviečia Sietynas, vadina Eichu. Įsivaizdavo jį kaip bičių avilį. Šios žvaigždės birželio pirmosiomis dienomis pasirodo auštančiame danguje ir žymi žemės darbų pradžią. Oriono diržą sudarančias žvaigždes įsivaizdavo kaip našlę su dviem dukromis-našlaitėmis. Jų tėvas žuvęs kare, o jos liūdi vienatvėje. Tauro žvaigždyne apkrikštyti gvaraniai įžvelgia Mergelę Mariją. Viena greta kitos švytinčios Kentauro Alfa ir Kentauro Beta vadinamos įsimylėjėlių pora Mendare Joacjhu. Pietų Kryžius yra vadinamas Ñandú Pysa – voro Ñandú paliktu ženklu. Šaulio žvaigždynas vadinamas Mborevi tupa rokai – tapyrų dievo daržu, mat įsivaizduojama, kad žvaigždės sudaro aptvarą. Skorpiono žvaigždynas tai Aguara tupa rokai – lapės dievo daržas.

buvo laikomas blogu ženklu, žyminčiu karo vado žūtį, atnešančiu ligas. Vadinamas Yasi tata repoti – žvaigždžių išmatomis.

Literatūra

Prof. Blas Servín, Prof. Gonzalo Pereira, Prof. Germano Afonso, ASTRONOMÍA GUARANÍ. Sociedad Científica del Paraguay, 2000 [1] Archyvuota kopija 2010-01-28 iš Wayback Machine projekto.