Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Gvadalupės sala isp Isla Guadalupe vulkaninės kilmės sala esanti šiaurės rytų Ramiajame vandenyne 241 km į vakarus nuo M
Gvadalupės sala
Gvadalupės sala (isp. Isla Guadalupe) – vulkaninės kilmės sala, esanti šiaurės rytų Ramiajame vandenyne, 241 km į vakarus nuo Meksikos Kalifornijos pusiasalio.
Gvadalupės salos bendri duomenys
Priklauso Meksikos Žemutinės Kalifornijos valstijos . Pagal 2008 metų duomenis, 150 gyventojų, kurie daugiausia dirba žvejybos sektoriuje. Oficiali kalba – ispanų.
Gvadalupės salos geografija
Salos plotas 243,988 km². Jos forma pailga, iš šiaurės į pietus besitęsianti 35 km, didžiausias plotis 9,5 km. Aukščiausias vulkaninės kilmės kalnas salos šiaurės rytuose – (1298 m), kuris yra jaunesnis už antrą pagal aukštį, taip pat vulkaninės kilmės kalną esantį salos pietuose – El Pikačo (975 m). Palei salos pietvakarius, šiaurę ir vakarus yra grupė mažesnių salelių.
Gvadalupės salos geologija
Sala formavosi iš dviejų ugnikalnių, besiveržiant skystai lavai, ant vandenyno vidurio kalnagūbrio, kuris jau išnykęs. Salos uolienos daugiausia olivinas ir .
Gvadalupės salos klimatas
Nuo jūros lygio iki 800 m aukštyje vyrauja labai sausas, pusiau karštas klimatas su +18–22 °C temperatūros metiniu vidurkiu. Virš 800 m aukštyje klimatas labai sausas, šilčiausiame metų mėnesyje temperatūra daugiau kaip +22 °C.
Daugiausia kritulių iškrenta žiemos mėnesiais, vyraujant šiaurės vakarų vėjams ir ciklonams.
Salos pietuose, beveik jūros lygyje, lietaus pavidalu vidutiniškai iškrinta apie 133 mm kritulių, bet dar daugiau kritulių salos šiaurinėse aukštumose.
Gvadalupės salos augalija
Saloje nemažai endeminių augalų rūšių. Jos šiaurės viduryje, 800–1000 m aukštyje auga endeminių (Cupressus guadalupensis) miškas, kuriame išlikę apie 4000 senų medžių. Šiaurės vakaruose, 400–900 m aukštyje auga endeminių (Brahea edulis) giraitė. Salos šiaurinėje, šiaurės rytų dalyje, iki 1000 m aukščio auga endeminių, retų gvadalupinių spindulinių pušų (Pinus radiata var. binata) debesų miškas, kartu tarp jų augančiais ąžuolais. Saloje auga , , kaktusai ir kiti augalai. Žemiau, salos endeminių augalų sąrašas:
- (Brahea edulis)
- (Cupressus guadalupensis)
- – beveik endeminė rūšis.
- Gvadalupinė spindulinė pušis (Pinus radiata var. binata)
Gvadalupės salos gyvūnija
Saloje yra didžiausia besiveisiančių gvadalupinių jūrų lokių (Arctocephalus townsendi) ir šiaurinių jūrų dramblių (Mirounga angustirostris) kolonijos, palei salos krantus nuolat stebimi didieji baltieji rykliai (Carcharodon carcharias). Žemiau endeminės gyvūnų rūšys:
- Gvadelupinis jūrų lokys (Arctocephalus townsendi)
- (Caracara lutosa) – išnykusi.
Šaltiniai
Nuorodos
- google.co.uk / Guadalupe Island (map)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gvadalupės sala, Kas yra Gvadalupės sala? Ką reiškia Gvadalupės sala?
Gvadalupes sala isp Isla Guadalupe vulkanines kilmes sala esanti siaures rytu Ramiajame vandenyne 241 km į vakarus nuo Meksikos Kalifornijos pusiasalio Gvadalupes salos pietryciu pakranteGvadalupes sala ir joje esantys gamtos objektai bei gyvenvietesGvadalupes salos nuotrauka is NASA palydovoGvadelupinis juru lokys Arctocephalus townsendi Siaurinis juru dramblys Mirounga angustirostris Gvadalupes salos bendri duomenysPriklauso Meksikos Zemutines Kalifornijos valstijos Pagal 2008 metu duomenis 150 gyventoju kurie daugiausia dirba zvejybos sektoriuje Oficiali kalba ispanu Gvadalupes salos geografijaSalos plotas 243 988 km Jos forma pailga is siaures į pietus besitesianti 35 km didziausias plotis 9 5 km Auksciausias vulkanines kilmes kalnas salos siaures rytuose 1298 m kuris yra jaunesnis uz antra pagal aukstį taip pat vulkanines kilmes kalna esantį salos pietuose El Pikaco 975 m Palei salos pietvakarius siaure ir vakarus yra grupe mazesniu saleliu Gvadalupes salos geologijaSala formavosi is dvieju ugnikalniu besiverziant skystai lavai ant vandenyno vidurio kalnagubrio kuris jau isnykes Salos uolienos daugiausia olivinas ir Gvadalupes salos klimatasNuo juros lygio iki 800 m aukstyje vyrauja labai sausas pusiau karstas klimatas su 18 22 C temperaturos metiniu vidurkiu Virs 800 m aukstyje klimatas labai sausas silciausiame metu menesyje temperatura daugiau kaip 22 C Daugiausia krituliu iskrenta ziemos menesiais vyraujant siaures vakaru vejams ir ciklonams Salos pietuose beveik juros lygyje lietaus pavidalu vidutiniskai iskrinta apie 133 mm krituliu bet dar daugiau krituliu salos siaurinese aukstumose Gvadalupes salos augalijaSaloje nemazai endeminiu augalu rusiu Jos siaures viduryje 800 1000 m aukstyje auga endeminiu Cupressus guadalupensis miskas kuriame islike apie 4000 senu medziu Siaures vakaruose 400 900 m aukstyje auga endeminiu Brahea edulis giraite Salos siaurineje siaures rytu dalyje iki 1000 m aukscio auga endeminiu retu gvadalupiniu spinduliniu pusu Pinus radiata var binata debesu miskas kartu tarp ju auganciais azuolais Saloje auga kaktusai ir kiti augalai Zemiau salos endeminiu augalu sarasas Brahea edulis Cupressus guadalupensis beveik endemine rusis Gvadalupine spinduline pusis Pinus radiata var binata Gvadalupes salos gyvunijaSaloje yra didziausia besiveisianciu gvadalupiniu juru lokiu Arctocephalus townsendi ir siauriniu juru drambliu Mirounga angustirostris kolonijos palei salos krantus nuolat stebimi didieji baltieji rykliai Carcharodon carcharias Zemiau endemines gyvunu rusys Gvadelupinis juru lokys Arctocephalus townsendi Caracara lutosa isnykusi SaltiniaiNuorodosgoogle co uk Guadalupe Island map