Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Gvadalupė Gvadalupės Mergel
Gvadalupės mergelė
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Gvadalupė, Gvadalupės Mergelė (isp. Virgen de Guadalupe) – tai XVI amžiaus Marijos paveikslas, esantis Gvadalupės bazilikoje šiaurės Meksiko mieste. Tai pats populiariausias Meksikos katalikų atvaizdas, tapęs Meksikos religiniu ir kultūriniu simboliu.[reikalingas šaltinis] Gvadalupės Mergelės bazilika yra lankomiausia pasaulyje katalikų šventovė ir trečia pagal lankomumą iš visų pasaulio šventų vietų (2012 m. duomenimis).
Visgi šis Marijos apsireiškimas ir paveikslas sulaukė daug prieštaringų nuomonių. Netgi daugelis dvasininkų tam tikru metu dėl įvairių priežasčių (daugiausia dėl įtarimo sinkretizmu bei kitų paveikslo kilmės versijų) priešinosi pamaldumui į Gvadalupės Mergelę Mariją. 1999 m. buvęs Gvadalupės bazilikos kuratorius monsinjoras Guillermo Schulemburg laiške Vatikano Šventųjų skelbimo kongregacijai abejojo Chuano Diego istoriškumu ir prieštaravo planams jį paskelbti šventuoju, pavadindamas jį veikiau "simboliu, o ne realybe" ir kad jo kanonizacija būtų "kulto pripažinimas, o ne fizinio, realaus asmens egzistavimo pripažinimas."
2002 m. liepos 31 d. Vatikanas po atlikto tyrimo pripažino Chuaną Diegą istorine asmenybe ir paskelbė jį šventuoju.
Pasak religinių pasakojimų 1531 m. tarp gruodžio 9 ir 12 d. Meksiko miesto pakraštyje indėnui Chuanui Diegui (Juan Diego) Cuauhtlatoatzin (1474–1548) keturis kartus pasirodė graži moteris, kuri prisistatė esanti „Marija, vienintelio tikro Dievo motina“. Ji įpareigojo Chuaną Diegą paprašyti vietos vyskupo, kad šio pasirodymo vietoje būtų pastatyta koplyčia. Tai vyskupui sukėlė abejonių ir jis pareikalavo ženklo. Tuomet indėnas atnešė savo apsiaustą su viduryje žiemos surinktomis žydinčiomis gėlėmis, ant kurio buvo atsiradęs Marijos paveikslas, teigdamas, kad tai ženklas, kurį Marija siunčia vyskupui, ir taip jį įtikino. Kitas ženklas buvo Chuano Diego sunkiai sirgusio dėdės pagijimas tuo metu, kai jis savo namuose matė jam pasirodžiusią Mergelę, kuri pasivadino Gvadalupės Marijos vardu. Iš pradžių pasirodymo vietoje buvo pastatyta koplyčia, o 1709 m. bazilika, kuri vėliau perstatyta į muziejų. 1974 m. pašventinta nauja Gvadalupės Mergelės bazilika.
Katalikų Bažnyčia švenčia Gvadalupės Mergelės Marijos šventę gruodžio 12 d., o šv. Chuaną Diegą, kuriam Marija apsireiškė, mini gruodžio 9 d. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje Chuaną Diegą vadina Jonu Didaku („Diego“ kilo iš graikiško žodžio „Didachė“).
Istorinis kontekstas
1521 m. ispanai užkariavo actekų imperiją. Nors oficialiai actekų valstybinė religija, kuri apėmė ir kasdienes žmonių aukas, nebebuvo praktikuojama, tik nedidelė gyventojų dalis tapo krikščionimis, iš dalies dėl to, kad užkariautojų žiaurumas buvo siejamas ir su jų religija. Pranciškonų misionierius ir istorikas Toribio de Benavente laiške imperatoriui Karoliui V aprašo varganą actekų padėtį po užkariavimo: karo sukeltas nepriteklius, administratorių priespauda, aukšti mokesčiai, priverstinis darbas aukso kasyklose, Meksiko miesto statymo kaštai ant Tenočtitlano griuvėsių, įvairios vergystės formos ir iš atvykėlių patiriamas smurtas. Susiformavus Gvadalupės Mergelės kultui, iš dalies dėl sinkretizmo ir dėl to, kad ispanai vesdavo vietines merginas, krikščionių indėnų tarpe žymiai padaugėjo. Toribio de Benavente savo raštuose 1541 m. teigė, kad apie 9 milijonus actekų tapo krikščionimis.
Pasakojimas pagal Nican Mopohua
Išsamiausiai Gvadalupės Marijos apsireiškimas Meksikoje aprašytas Nican Mopohua (tai reiškia "Čia pasakojama") rankraštyje nahuatlių kalba, parašytame 1556 m., bet pirmą kartą išspausdintame tik 1649 m. Meksike.
Pagal "Nican Mopohua" tekstą 1531 m. gruodžio 9 d. šeštadienio rytą, auštant, indėnas Chuanas Diegas keliavo pro Tepejako kalną. Jis pamatė skaisčioje šviesoje stovinčią jauną merginą, kuri jam tarė vietine actekų nahuatlių kalba kalba: „Žinok, tikrai žinok, mano brangiausias mažiausias sūnau, Chuanai Diegai, aš esu visuomet tobulai Mergelė Marija, vienintelio didžiojo tiesos Dievo, kuris teikia gyvybę, žmonių Kūrėjo, kuriam priklauso visa, kas yra aplink mus ir mus liečia, arba yra labai arti mūsų, dangaus ir žemės Viešpaties ir Savininko, Motina. Aš labai noriu, kad jie čia pastatytų mano mažą šventą namą, kuriame aš parodysiu Jį, išaukštinsiu Jį, padarysiu jį aiškiai matomą: aš duosiu Jį žmonėms visoje mano pačios meilėje, mano užjaučiančiame žvilgsnyje, mano pagalboje, mano išgelbėjime. Nes aš iš tiesų esu jūsų gailestingoji motina, tavo ir visų žmonių, kurie gyvena šiame krašte, bei visų kitų skirtingos kilmės žmonių, mane mylinčių, tų, kurie šaukiasi manęs, kurie ieško manęs, kurie manimi pasitiki. […] Kad pasiektume tai, eik į Meksiko vyskupo rezidenciją. Pasakyk jam, kad tave siunčiu, taip, kad galėtum jam atskleisti, kaip labai aš trokštu, kad jis pastatytų man čia namą, įkurtų šventovę man čia, lygumoje. Pasakysi jam viską: visa, ką matei ir kuo stebėjaisi, ir ką girdėjai. Ir būk tikras, kad aš tai labai vertinsiu ir atlyginsiu už tai, kad dėl to praturtinsiu tave ir pagerbsiu. […] Eik ir daryk visa, ką gali.“
Nuėjęs pas vyskupą Juan de Zumárraga ir šiaip taip sulaukęs priėmimo Chuanas Diegas papasakojo jam apie įvykusį apsireiškimą. Tačiau vyskupas juo nepatikėjo ir išsiuntė lauk. Tą pačią dieną Chuanas sugrįžo prie kalno. Ten jam vėl pasirodė Mergelė Marija, kurios jis prašė siųsti vietoj jo ką nors kitą, kilmingesnį. Bet Marija jį antrą kartą siuntė pas vyskupą.
Taigi kitą dieną Chuanas Diegas sugrįžo pas vyskupą, kuris ir vėl nepatikėjo, bet paprašė ženklo. Chuanas trečią kartą sugrįžo prie kalno. Mergelė Marija jam dar kartą pasirodė ir, paprašiusi sugrįžti sekančią dieną, pažadėjo ženklą.
Visgi sekančią dieną, pirmadienį, Chuanas Diegas neatėjo į susitikimą su Mergele, nes vienas jo dėdė sunkiai susirgo. Gruodžio 12-tąją, antradienį, dar neišaušus Chuanas išėjo ieškoti kunigo, tačiau kelyje sutiko Mergelę Mariją, kuria jam nurodė užlipti ant kalno ir nuskinti gėlių, kaip ženklą vyskupui. Chuanas Diegas nunešė į savo apsiaustą įvyniotas gėles, kurios niekad neaugo ant Tepejako kalno vidury žiemos. Pagaliau priimtas pas vyskupą Chuanas Diegas papasakojo jam apie savo pokalbį su Mergele Marija ir atvėrė savo apsiaustą, kad parodytų gėles. Tą akimirką ant apsiausto medžiagos atsirado Mergelės Marijos paveikslas. Tuo tarpu Chuanas, atlikęs savo misiją, sugrįžo pas savo dėdę. Šis papasakojo, kad jam pasirodė ir jį pagydė toji, kuri liepė jam viską papasakoti vyskupui, kad jis teisingai pavadintų jos paveikslą: „Tobula mergelė, šventoji Gvadalupės Marija“.
1533 m. Mergelės Marijos prašymu pastatyta pirmoji šventovė. Chuanas Diegas visą likusį gyvenimą gyveno kaip atsiskyrėlis mažoje trobelėje šalia šventovės, kurioje buvo išstatytas stebuklingasis apsiaustas. Jis rūpinosi šventove ir sutikdavo piligrimus.
Gvadalupės apsireiškimų istorinis pagrįstumas
Pirmieji rašytiniai šaltiniai
1888 m. garsus meksikiečių istorikas Joaquín Garcia lcazbalceta rašė, jog neturima šaltinių iš XVI a., kurie įrodytų Gvadalupės apsireiškimų istoriškumą. Tačiau šiandien iš XVI amžiaus turima bent 19 dokumentų ispanų kalba, 21 actekų dokumentas, dauguma jų buvo parašyti nahuatlių kalba, bei 8 dokumentus iš maišytos rasės indėnų-europiečių šaltinių.
Pats seniausias šaltinis – tai „1548-ųjų (arba Escalada) Kodeksas“, rastas 1995 m. vienoje privačioje kolekcijoje . Jame yra apsireiškimų ir Chuano Diego iliustracija, keletas įrašų nahuatlių kalba, Chuano Diego indėniško vardo ir jo mirties datos 1548 m. paminėjimas. Šis dokumentas pasirašytas meksikiečių istoriko (1520-1605) ir ispanų istoriko Bernardino de Sahagun OFM (1500-1590). Kai kurie autoriai abejoja šio dokumento autentiškumu. Iki 1548-ųjų žinia apie apsireiškimą sklido žodžiu, kaip buvo įprasta actekų kultūroje.
1551–1556 m. Antonio Valeriano parašė „Nican Mopohua“ (tai reiškia „Čia pasakojama“) pasakojimą su išsamiomis Gvadalupės Marijos apsireiškimo Meksike 1531 m. gruodžio 9-12 d. detalėmis. 16 puslapių apimties Nican Mopohua rankraštis saugomas New York Viešojoje bibliotekoje nuo 1880 m. Dauguma istorikų sutinka, kad jis parašytas 1556 m. Poetiniu ir literatūriniu požiūriu jis laikomas šedevru. Jo autorius buvo išsilavinęs Amerikos indėnas, rašęs lotyniškais rašmenimis, bet actekų nahuatlių kalbos garsais.
"Nican Mopohua" tekstas buvo pirmą kartą publikuotas tik 1649 m. kaip Luis Laso de la Vega parašyto religinio traktato (tai reiškia "Didysis įvykis") dalis. Metais anksčiau, 1648 m. Gvadalupės Marijos apsireiškimai ir paveikslas paminėti Europoje išleistame Miguel Sánchez veikale ispanų k. Imagen de la Virgen Maria, Madre de Dios de Guadalupe.
Ginčas dėl Chuano Diego istoriškumo
Rengiantis Chuano Diego kanonizacijai, 1999 m. buvęs Gvadalupės bazilikos abatas William Schulenburg pavadino Chuaną Diegą „mitiniu personažu“. Tuomet Vatikane buvo sudaryta 30 mokslininkų iš įvairių šalių komisija, kuri patvirtino, kad Chuanas Diegas buvo istorinė asmenybė. Tarp jų naudotų šaltinių buvo 27 senovės indėnų dokumentai. Viename iš jų – Eskalados kodekse – buvo pateiktas Chuano Didako gimtasis vardas ir mirties liudijimas.
Ginčas dėl sinkretizmo
Po Actekų imperijos nukariavimo 1519-1521 m. ispanai sugriovė deivės motinos Tonantzin šventyklą ant Tepejako kalno už Meksiko miesto. Vėliau toje vietoje buvo pastatyta koplyčia, dedikuota Mergelei Marijai. Naujai atsivertę indėnai iš toli ateidavo į tą vietą melstis, dažnai kreipdamiesi į Mergelę Mariją Tonantzin vardu.
Actekų mitologijoje ir tarp šiuolaikinių Nahua indėnų "Tonantzin" reiškia "Mūsų garbingoji motina". Šis titulas buvo pridedamas kreipiantis į visas moteriškas dievybes, pavyzdžiui, Motiną Žemę.
Turimi rašytiniai šaltiniai leidžia numanyti, kad XVI a. Meksike katalikų dvasininkija buvo pasidalijusi kulto prie Gvadalupės Marijos paveikslo atžvilgiu: pranciškonai, kurie prižiūrėjo Tepejako šventovę, kurioje buvo Gvadalupės Marijos paveikslas, šiam kultui stipriai priešinosi, tuo tarpu domininkonai jį palaikė.
Pagrindinis kulto skatintojas buvo Meksiko arkivyskupo pranciškono Juan de Zumárraga įpėdinis domininkonas Alonso de Montúfar. 1556 m. pamoksle jis gyrė liaudies pamaldumą "Gvadalupės Mergelei", turėdamas minty paveikslą ant Chuano Diego tilmos, saugomos Tepejako Mergelės Marijos koplyčioje, kurioje, pasak jo, buvo įvykę stebuklų. Po kelių dienų pranciškonas Francisco de Bustamante, vietos pranciškonų vyresnysis, pasakė pamokslą, smerkiantį Gvadalupės Mergelės paveikslo kultą. Jis išreiškė susirūpinimą, kad vyskupas skatina prietaringą požiūrį į paveikslą: "Pamaldumas koplyčioje ... kuriam jie davė Gvadalupės vardą, buvo žalingas indėnams, nes jie tikėjo, kad pats paveikslas daro stebuklus, priešingai tam, ko mokė broliai pranciškonai. Ir daugelis (indėnų) nusivildavo, kada paveikslas nepadarydavo stebuklo."
Dauguma šiuolaikinių katalikų autorių Gvadalupės Marijos paveiksle įžvelgia ne tiek sinkretizmo grėsmę, kiek tobulą įkultūrintos evangelizacijos pavyzdį.
Kitos Gvadalupės paveikslo kilmės teorijos
Europinės kilmės teorija
Šios teorijos šalininkai teigia, kad paveikslas negalėjo atsirasti Meksikoje, nes jis išliko pernelyg ilgai. Vietinių gyventojų drabužiai buvo gaminami iš kaktuso siūlų audinio, išsilaikydavusio ne ilgiau kaip dešimtmetį. Todėl audinys turėtų būti iš Europos lino arba medvilnės. Kai kurie šaltiniai mini prof. Chiment ir Jose Sol Rosales tyrimus, kurių duomenimis paveikslo audinys galėjo būti pagamintas iš kanapių pluošto, kuris yra vienas tvirčiausių audinių. Tačiau tai prieštarauja kitiems Gvadalupės paveikslo audinio tyrimams: 1946 m. dr. Orozco ir 1975 m. Ernesto Sodi Pallares nustatė, kad audinys pagamintas iš agavos (konkrečiai Agave popotule Zacc) siūlų.
Dvasininkų pasitelktas sinkretizmas actekams patraukti
Pagal šią teoriją, katalikų dvasininkai sukūrė Gvadalupės Mergelės kultą sukrikščionindami actekų deivę Tonantzin, kuri anksčiau buvo garbinama ant Tepejako kalno, kur vėliau ir pastatyta Gvadalupės Marijos šventovė. Prancūzų istorikas Jacques Lafaye teigia: "... kaip krikščionys statė savo šventoves ant pagoniškų šventyklų griuvėsių ir kolonų, taip jie dažnai skolindavosi pagoniškus papročius savo kulto reikmėms."
Gvadalupės vardo reikšmė
Gvadalupė – tai ispaniškas vardas, juo pradžioje vadinta Ispanijoje esanti upė. Šis žodis turbūt kilo iš arabų kalbos ir reiškia „upės vaga“, „upės kanalas“. Katalikų teologai aiškina šį vardą palygindami Marijos vaidmenį išganymo plane su upės vaga, kuri nukreipia gyvąjį vandenį, simbolizuojantį Dievo malonę, link žmonių, o žmones veda pas savo Sūnų – Gyvojo vandens šaltinį.
Su ta upe ir miesteliu Ispanijoje susijęs XIV a. Marijos apsireiškimas. Pasak vietinių legendų, kartą vieno piemens, vardu Gil Cordero, karvė išklydo iš bandos, tad jis leidosi jos ieškoti. Pagaliau po 3 dienų ją rado gulinčią miško laukymėje. Tuo metu jam pasirodė Švč. Mergelė Marija ir pasakė, kad toje vietoje, kur gulėjo jo karvė, buvo paslėpta šv. Luko Evangelisto padaryta jos medinė statulėlė. Ji prašė apie tai pasakyti miestelio kunigams ir kad jie pastatytų toje vietoje mažą šventovę, kurioje taip pat būtų rūpinamasi vargšais. Nuo tada Marija ten buvo žinoma kaip Gvadalupės Dievo Motina iš Ekstremadūros (Ispanijos regiono).[reikalingas šaltinis] Ispanijos karalius Ferdinandas ir karalienė Izabelė buvo įpratę lankyti tą šventovę, netgi ten buvo pasistatę rezidenciją, iš kurios pasirašė dekretą finansuoti Kristupo Kolumbo kelionę, kurioje jis atrado Ameriką.
Kadangi Meksikos Gvadalupės Marija paveiksle pasirodė kaip turinti maišytos rasės – actekų ir ispanų – veido bruožų, tai ir jos pasivadinimas Gvadalupe galėjo reikšti, kad ji atėjo ne tik pas indėnus, bet taip pat pas ispanus. Indėnus ji skatino pasitikėti krikščionybe, o ispanus skatino gerbti indėnų orumą, kuriems ji atstovavo, paveiksle persiimdama ne tik jų veido bruožais, bet ir tos kultūros simboliais. Amerikoje ispanai elgėsi labai žiauriai, jie žudė, kankino ir įkalindavo vietinius indėnus. Toks jų elgesys buvo visiškai užkirtęs kelią to Naujojo Pasaulio evangelizacijai.
Paveikslo simbolika
Gvadalupės Mergelės paveikslas glaudžiai siejasi su Naujojo Testamento Apreiškimo knygos 12-tuoju skyriumi: „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas. Ji buvo nėščia. […] Moteriai buvo duoti du didžiojo erelio sparnai skristi į dykumą, į savo būstinę“ (Apr 12,1-2.14).
1970 m. Actekų civilizacijos ekspertas Mario Rojas atskleidė, jog Gvadalupės paveikslas taip pat yra Vidurio Amerikos kodas, pilnas simbolių iš Nahuatl kultūros; viskas jame turi prasmę:
Akys, žvelgiančios žemyn, atskleidžia Marijos nuolankumą, tai, kad ji nėra deivė. Indėnų dievai niekad nežiūrėdavo žemyn, o tik tiesiai.
Mergelės veidas ir plaukai tamsios spalvos, maišytos rasės žmonių veido bruožų, būdingų actekų moterų ir ispanų bendriems palikuonims.
Tiesūs plaukai indėnams reiškia, kad Marija yra skaisti mergelė, nes ištekėjusių moterų plaukai būdavo supinti.
Marijos rankos sudėtos maldai, tačiau indėnišku aukojimo būdu. Tai dar vienas patvirtinimas, kad ji nėra deivė.
Jos apsiausto spalva (mėlynai žalia turkio arba žalsva nefrito, kuris buvo laikomas vertingesniu už auksą; šios spalvos buvo rezervuotos dievams ir karaliams) atskleidžia jos karališkumą. Ši spalva taip pat simbolizuoja dangų.
Žvaigždės ant apsiausto simbolizavo naujos eros ir civilizacijos pradžią.
Tamsiai violetinę juostą aplink juosmenį actekų kultūroje moteris nešiodavo, kuomet būdavo nėščia.
Šviesiai rožinė Marijos tunikos spalva simbolizuoja aušrą, reiškiančią, kad Mergelė savo apsireiškimu skelbia jos sūnaus, kuris nugalės blogio tamsą, gimimą. Ši spalva taip pat simbolizuoja žemę.
Auksu apsupta sagė su kryželiu ant tunikos po kaklu yra šventumo simbolis.
Keturlapis jazminas, arba saulės gėlė, pavaizduota tik kartą ant Marijos tunikos virš įsčių, simbolizuoja Dievą Marijos įsčiose. Keturi žiedlapiai reiškia keturias pasaulio šalis ir kosmoso centrą. Meksikiečiams tai buvo pats svarbiausias dalykas, tarsi ji sakytų: aš nešu Dievą-vaikelį.
Ant tunikos yra dar devynios gėlės, visos panašios, bet skirtingos. Vietiniai žmonės išreikšdavo tiesą kaip „gėlę ir giesmę“. Taigi šios gėlės simbolizuoja tikrą tiesą, kylančią iš dangaus, nes tų gėlių šaknys kyla iš Marijos apsiausto, nusagstyto žvaigždėmis. Gėlės žiedo forma primena hieroglifą, reiškiantį „kalnas“. Kalnas vietiniams žmonėms simbolizavo šventovę ir buvo aukščiausias taškas, kuriame žmogus susitinka su dievais. Apvertus šią gėlę ji tampa panaši į širdį su arterijomis, simbolizuojančią gyvybę. Dar daugiau, šios širdies viduje galima pastebėti veidą su akimis, nosimi ir burna. Veidas širdyje – tai išminties, sugebėjimo mylėti, simbolis. Be to, krikščionims tai primena Dievo pažadą išimti akmeninę ir duoti kūninę, jautrią širdį (plg. Ez 11,19-20) per tikėjimą į Jėzų Kristų.
Aplink Mergelę pavaizduotas debesis ir rūkas indėnams reiškė, kad ji ateina iš aukščiau ir yra ne iš šio pasaulio.
Saulės spinduliai Marijai už nugaros reiškia ir tai, kad ji „apsisiautusi saule“ (plg. Apr 12,1), t. y. spinduliai sklinda iš Dievo jos įsčiose, ir tai, kad ji sukelia saulės užtemimą – esantysis joje yra galingesnis už saulės ir mėnulio dievus.
Mėnulio centras, ant kurio stovi Marija, simbolizuoja patį Meksiko miestą (etimologiškai „Mexico“ reiškia „mėnulio centre, bamboje“). Be to, Marija pamina po kojomis tamsaus mėnulio, nakties dievą.
Angelas indėnų kultūroje buvo vaizduojamas su erelio sparnais ir laikomas kūriniu, galinčiu labiausiai priartėti prie dievų, tarpininku. Be to, jis suprantamas kaip atnešantis naująją erą. Šis angelas erelio sparnais gali simbolizuoti ir Chuaną Diegą, kurio gimtasis vardas Cuauhtlatoatzin reiškia kalbantis erelis. Be to, jis buvo pakrikštytas Chuano - apaštalo Jono, parašiusio ir minėtą Apreiškimo knygą - vardu, kurio simbolis krikščioniškoje tradicijoje taip pat yra erelis.
Šventovės pastatytos apsireiškimo vietoje
1533 m. apsireiškimo vietoje buvo pastatyta pirmoji šventovė - "Indėnų koplyčia", kurioje buvo patalpintas Gvadalupės Mergelės paveikslas. Šalia šios koplyčios su vyskupo leidimu apsigyveno Chuanas Diegas, iki savo mirties rūpinęsis koplyčia ir priiminėjęs atvykstančius piligrimus.
1666 m. buvo pastatyta kolonijinė bažnyčia, pavadinta Cerrito (isp. "mažoji kalva"), kur, pasak Nican Mopohua pasakojimo, žiemą buvo išaugusios rožės.
1709 m. šalia Tepejako kalvos pastatyta daug didesnė barokinio stiliaus šventovė su trimis navomis, kupolu ir keturiais išoriniais bokštais. Šiuo metu ji perdaryta į muziejų.
1976 m. atidaryta dabartinė Gvadalupės bazilika, galinti sutaplinti 12 000 piligrimų, kurioje šiuo metu laikomas Gvadalupės Marijos paveikslas. Kasdien ją aplanko maždaug 20 000 lankytojų.
Išnašos
- "World's Most-Visited Sacred Sites", Travel and Leisure, January 2012
- "Shrine of Guadalupe Most Popular in the World", Zenit, June 13, 1999 Archyvuota kopija 2016-05-07 iš Wayback Machine projekto.
- Daily Catholic Archyvuota kopija 2007-10-16 iš Wayback Machine projekto., 7 December 1999
- Antonio Valeriano. Nican Mopohua. Complete text in English. 1556. http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html Archyvuota kopija 2015-01-08 iš Wayback Machine projekto.
- Didachė (gr. didache), „Dvylikos apaštalų mokymas” – vienas seniausių krikščionybės dokumentų, kuriame atsispindi pirmykštės bendruomenės gyvenimas, papročiai, liturgija ir teisinės normos. http://logos-lt.com/index.php/Didach%C4%97
- Testoni, M. Our Lady of Guadalupe: History and Meaning of the Apparitions. New York: Alba House. 2001. P.17.
- http://www.guadalupefestival.org/en/resources/guad_story_en.pdf Archyvuota kopija 2015-07-01 iš Wayback Machine projekto.
- Motolinia, Toribio de Benavente. History of the Indians of New Spain. Westport. Greenwood Press. 1977. P.133.
- Antonio Valeriano. Nican Mopohua. Complete text in English. 1556. http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html Archyvuota kopija 2015-01-08 iš Wayback Machine projekto.
- Antonio Valeriano. Nican Mopohua. Complete text in English. 1556. http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html Archyvuota kopija 2015-01-08 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.miraclehunter.com/marian_apparitions/approved_apparitions/guadalupe/
- Jurkštas, Sigitas (2014-12-12). „Gvadalupės Marijos apsireiškimų istorija: ar žinome, kas iš tiesų įvyko?“. bernardinai.lt. Bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2024-08-06.
- L’Osservatore Romano. OUR LADY OF GUADALUPE: HISTORICAL SOURCES. http://www.ewtn.com/library/MARY/LADYGUAD.HTM Archyvuota kopija 2007-10-15 iš Wayback Machine projekto.
- Peralta, Alberto (2003). „El Códice 1548: Crítica a una supuesta fuente Guadalupana del Siglo XVI“. Artículos (ispanų). Proyecto Guadalupe. Suarchyvuotas originalas 2007-02-09. Nuoroda tikrinta 2006-12-01., (July 2005). „History vs. Juan Diego“. The Americas. 62: 1–16. doi:10.1353/tam.2005.0133. ISSN 0003-1615., (2006). The Guadalupan Controversies in Mexico. Stanford, California: Stanford University Press. ISBN 978-0-8047-5252-7. OCLC 64427328.
- León-Portilla, Miguel; Antonio Valeriano (2000). Tonantzin Guadalupe : pensamiento náhuatl y mensaje cristiano en el "Nicān mopōhua" (ispanų). Mexico: Colegio Nacional: Fondo de Cultura Económico. ISBN 968-16-6209-1.
- Burrus S. J., Ernest J. (1981). „The Oldest Copy of the Nican Mopohua“. Cara Studies in Popular Devotion. Washington D.C.: Center for Applied Research in the Apostolate (Georgetown University). II, Guadalupan Studies (4). OCLC 9593292.
- O'Gorman, Edmundo (1991). Destierro de sombras : luz en el origen de la imagen y culto de Nuestra Señora de Guadalupe del Tepeyac (ispanų). Mexico: Universidad Nacional Autónoma de México. ISBN 968-837-870-4.
- http://campus.udayton.edu/mary/meditations/guadalupe.html Archyvuota kopija 2015-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- Antonio Valeriano. Nican Mopohua. Complete text in English. 1556. http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html Archyvuota kopija 2015-01-08 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.miraclehunter.com/marian_apparitions/approved_apparitions/guadalupe/index.html
- D. A. Brading, Mexican Phoenix: Our Lady of Guadalupe, (Cambridge University Press, 2001,) pp.1–2
- http://www.princeton.edu/~achaney/tmve/wiki100k/docs/Tonantzin.html Archyvuota kopija 2015-02-19 iš Wayback Machine projekto.
- Robert Ricard, The Spiritual Conquest of Mexico. Translated by Lesley Byrd Simpson. Berkeley: University of California Press 1966, p. 189.
- Poole, Stafford. Our Lady of Guadalupe: The Origins and Sources of a Mexican National Symbol, 1531-1797 (1995). P. 60.
- Testoni, M. Our Lady of Guadalupe: History and Meaning of the Apparitions. New York: Alba House. 2001. P. xix.
- Joe Nickell "Miraculous" image of Guadalupe http://www.csicop.org/sb/show/miraculous_image_of_guadalupe/
- A Scientific Note about St. Juan Diego's Tilma http://campus.udayton.edu/mary/meditations/samaha7.html Archyvuota kopija 2016-03-17 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.catholicnewsagency.com/news/our_lady_of_guadalupe_completely_beyond_scientific_explanation_says_researcher/
- Quetzalcoatl and Guadalupe. The Formation of Mexican National Consciousness, Translated by Benjamin Keen, Chicago University Press (1976).
- http://www.truthsoftheimage.org/tr/en/claims/13word.html Archyvuota kopija 2015-02-19 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.virginmotherofguadalupe.com/our-lady-of-guadalupe-image/message-symbols Archyvuota kopija 2015-03-07 iš Wayback Machine projekto.
- Šventasis Raštas. Apreiškimas Jonui. http://biblija.lt/index.aspx?cmp=find&str=Apr%2012&doc=BiblijaRKK1998
- http://veritasliberabit.blogspot.com/
- http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/face.html
- http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/hair.html
- http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/hands.html
- http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/mantle.html
- http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/blackribbon.html
- http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/amulet.html
- http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/4petalflower.html
- http://biblija.lt/index.aspx?cmp=find&str=Ez%2011,19-20&doc=BiblijaRKK1998
- http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/flowers.html
- http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/clouds.html
- http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/sun.html
- http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/moon.html
- http://www.secretsoftheimage.org/en/index.html
- http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/angel.html
- Badde, P. Gvadalupė: apsireiškimas, pakeitęs pasaulio istoriją. Vilnius, 2008. P. 129.
- Testoni, M. Our Lady of Guadalupe: History and Meaning of the Apparitions. New York: Alba House. 2001. P. xxi-xxii.
Nuorodos
- Gvadalupės įvykių chronologinė lentelė Archyvuota kopija 2015-07-01 iš Wayback Machine projekto.
- Gvadalupės įvykių istoriniai šaltiniai Archyvuota kopija 2015-07-01 iš Wayback Machine projekto.
- Tiesos ir mitai apie paveikslą Archyvuota kopija 2015-01-06 iš Wayback Machine projekto.
- E-book: „The Woman Who Changed the Face of a Hemisphere“[neveikianti nuoroda]
- „Nican Mopohua“ – apsireiškimą aprašantis dokumentas anglų k. Archyvuota kopija 2015-01-08 iš Wayback Machine projekto.
- www.miraclehunter.com – Marijos apsireiškimų žinynas Internete anglų k.
- Straipsnis apie Gvadalupės Marijos apsireiškimus lietuvių k.
- Dokumentinis filmas „Gvadalupė, gyvasis paveikslas“ lietuvių k. sub.
- 6 dalių dokumentinis filmas „The Eyes of the Virgin“ anglų k. apie Gvadalupės Marijos akių paveiksle tyrimus Archyvuota kopija 2015-01-06 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gvadalupės mergelė, Kas yra Gvadalupės mergelė? Ką reiškia Gvadalupės mergelė?
Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Gvadalupe Gvadalupes Mergele isp Virgen de Guadalupe tai XVI amziaus Marijos paveikslas esantis Gvadalupes bazilikoje siaures Meksiko mieste Tai pats populiariausias Meksikos kataliku atvaizdas tapes Meksikos religiniu ir kulturiniu simboliu reikalingas saltinis Gvadalupes Mergeles bazilika yra lankomiausia pasaulyje kataliku sventove ir trecia pagal lankomuma is visu pasaulio sventu vietu 2012 m duomenimis Gvadalupes Mergeles paveikslas Gvadalupes Mergeles bazilikoje Meksikas Visgi sis Marijos apsireiskimas ir paveikslas sulauke daug priestaringu nuomoniu Netgi daugelis dvasininku tam tikru metu del įvairiu priezasciu daugiausia del įtarimo sinkretizmu bei kitu paveikslo kilmes versiju priesinosi pamaldumui į Gvadalupes Mergele Marija 1999 m buves Gvadalupes bazilikos kuratorius monsinjoras Guillermo Schulemburg laiske Vatikano Sventuju skelbimo kongregacijai abejojo Chuano Diego istoriskumu ir priestaravo planams jį paskelbti sventuoju pavadindamas jį veikiau simboliu o ne realybe ir kad jo kanonizacija butu kulto pripazinimas o ne fizinio realaus asmens egzistavimo pripazinimas 2002 m liepos 31 d Vatikanas po atlikto tyrimo pripazino Chuana Diega istorine asmenybe ir paskelbe jį sventuoju Pasak religiniu pasakojimu 1531 m tarp gruodzio 9 ir 12 d Meksiko miesto pakrastyje indenui Chuanui Diegui Juan Diego Cuauhtlatoatzin 1474 1548 keturis kartus pasirode grazi moteris kuri prisistate esanti Marija vienintelio tikro Dievo motina Ji įpareigojo Chuana Diega paprasyti vietos vyskupo kad sio pasirodymo vietoje butu pastatyta koplycia Tai vyskupui sukele abejoniu ir jis pareikalavo zenklo Tuomet indenas atnese savo apsiausta su viduryje ziemos surinktomis zydinciomis gelemis ant kurio buvo atsirades Marijos paveikslas teigdamas kad tai zenklas kurį Marija siuncia vyskupui ir taip jį įtikino Kitas zenklas buvo Chuano Diego sunkiai sirgusio dedes pagijimas tuo metu kai jis savo namuose mate jam pasirodziusia Mergele kuri pasivadino Gvadalupes Marijos vardu Is pradziu pasirodymo vietoje buvo pastatyta koplycia o 1709 m bazilika kuri veliau perstatyta į muzieju 1974 m pasventinta nauja Gvadalupes Mergeles bazilika Kataliku Baznycia svencia Gvadalupes Mergeles Marijos svente gruodzio 12 d o sv Chuana Diega kuriam Marija apsireiske mini gruodzio 9 d Kataliku Baznycia Lietuvoje Chuana Diega vadina Jonu Didaku Diego kilo is graikisko zodzio Didache Istorinis kontekstas1521 m ispanai uzkariavo acteku imperija Nors oficialiai acteku valstybine religija kuri apeme ir kasdienes zmoniu aukas nebebuvo praktikuojama tik nedidele gyventoju dalis tapo krikscionimis is dalies del to kad uzkariautoju ziaurumas buvo siejamas ir su ju religija Pranciskonu misionierius ir istorikas Toribio de Benavente laiske imperatoriui Karoliui V apraso vargana acteku padetį po uzkariavimo karo sukeltas nepriteklius administratoriu priespauda auksti mokesciai priverstinis darbas aukso kasyklose Meksiko miesto statymo kastai ant Tenoctitlano griuvesiu įvairios vergystes formos ir is atvykeliu patiriamas smurtas Susiformavus Gvadalupes Mergeles kultui is dalies del sinkretizmo ir del to kad ispanai vesdavo vietines merginas krikscioniu indenu tarpe zymiai padaugejo Toribio de Benavente savo rastuose 1541 m teige kad apie 9 milijonus acteku tapo krikscionimis Pasakojimas pagal Nican MopohuaIssamiausiai Gvadalupes Marijos apsireiskimas Meksikoje aprasytas Nican Mopohua tai reiskia Cia pasakojama rankrastyje nahuatliu kalba parasytame 1556 m bet pirma karta isspausdintame tik 1649 m Meksike Pagal Nican Mopohua teksta 1531 m gruodzio 9 d sestadienio ryta austant indenas Chuanas Diegas keliavo pro Tepejako kalna Jis pamate skaiscioje sviesoje stovincia jauna mergina kuri jam tare vietine acteku nahuatliu kalba kalba Zinok tikrai zinok mano brangiausias maziausias sunau Chuanai Diegai as esu visuomet tobulai Mergele Marija vienintelio didziojo tiesos Dievo kuris teikia gyvybe zmoniu Kurejo kuriam priklauso visa kas yra aplink mus ir mus liecia arba yra labai arti musu dangaus ir zemes Viespaties ir Savininko Motina As labai noriu kad jie cia pastatytu mano maza sventa nama kuriame as parodysiu Jį isaukstinsiu Jį padarysiu jį aiskiai matoma as duosiu Jį zmonems visoje mano pacios meileje mano uzjaucianciame zvilgsnyje mano pagalboje mano isgelbejime Nes as is tiesu esu jusu gailestingoji motina tavo ir visu zmoniu kurie gyvena siame kraste bei visu kitu skirtingos kilmes zmoniu mane mylinciu tu kurie saukiasi manes kurie iesko manes kurie manimi pasitiki Kad pasiektume tai eik į Meksiko vyskupo rezidencija Pasakyk jam kad tave siunciu taip kad galetum jam atskleisti kaip labai as trokstu kad jis pastatytu man cia nama įkurtu sventove man cia lygumoje Pasakysi jam viska visa ka matei ir kuo stebejaisi ir ka girdejai Ir buk tikras kad as tai labai vertinsiu ir atlyginsiu uz tai kad del to praturtinsiu tave ir pagerbsiu Eik ir daryk visa ka gali Nuejes pas vyskupa Juan de Zumarraga ir siaip taip sulaukes priemimo Chuanas Diegas papasakojo jam apie įvykusį apsireiskima Taciau vyskupas juo nepatikejo ir issiunte lauk Ta pacia diena Chuanas sugrįzo prie kalno Ten jam vel pasirode Mergele Marija kurios jis prase siusti vietoj jo ka nors kita kilmingesnį Bet Marija jį antra karta siunte pas vyskupa Taigi kita diena Chuanas Diegas sugrįzo pas vyskupa kuris ir vel nepatikejo bet paprase zenklo Chuanas trecia karta sugrįzo prie kalno Mergele Marija jam dar karta pasirode ir paprasiusi sugrįzti sekancia diena pazadejo zenkla Visgi sekancia diena pirmadienį Chuanas Diegas neatejo į susitikima su Mergele nes vienas jo dede sunkiai susirgo Gruodzio 12 taja antradienį dar neisausus Chuanas isejo ieskoti kunigo taciau kelyje sutiko Mergele Marija kuria jam nurode uzlipti ant kalno ir nuskinti geliu kaip zenkla vyskupui Chuanas Diegas nunese į savo apsiausta įvyniotas geles kurios niekad neaugo ant Tepejako kalno vidury ziemos Pagaliau priimtas pas vyskupa Chuanas Diegas papasakojo jam apie savo pokalbį su Mergele Marija ir atvere savo apsiausta kad parodytu geles Ta akimirka ant apsiausto medziagos atsirado Mergeles Marijos paveikslas Tuo tarpu Chuanas atlikes savo misija sugrįzo pas savo dede Sis papasakojo kad jam pasirode ir jį pagyde toji kuri liepe jam viska papasakoti vyskupui kad jis teisingai pavadintu jos paveiksla Tobula mergele sventoji Gvadalupes Marija 1533 m Mergeles Marijos prasymu pastatyta pirmoji sventove Chuanas Diegas visa likusį gyvenima gyveno kaip atsiskyrelis mazoje trobeleje salia sventoves kurioje buvo isstatytas stebuklingasis apsiaustas Jis rupinosi sventove ir sutikdavo piligrimus Gvadalupes apsireiskimu istorinis pagrįstumasPirmieji rasytiniai saltiniai Eskalados kodeksas 1548 m Nican Mopohua pirmasis puslapis 1556 m Huei tlamahuicoltica pirmasis puslapis 1649 m 1888 m garsus meksikieciu istorikas Joaquin Garcia lcazbalceta rase jog neturima saltiniu is XVI a kurie įrodytu Gvadalupes apsireiskimu istoriskuma Taciau siandien is XVI amziaus turima bent 19 dokumentu ispanu kalba 21 acteku dokumentas dauguma ju buvo parasyti nahuatliu kalba bei 8 dokumentus is maisytos rases indenu europieciu saltiniu Pats seniausias saltinis tai 1548 uju arba Escalada Kodeksas rastas 1995 m vienoje privacioje kolekcijoje Jame yra apsireiskimu ir Chuano Diego iliustracija keletas įrasu nahuatliu kalba Chuano Diego indenisko vardo ir jo mirties datos 1548 m paminejimas Sis dokumentas pasirasytas meksikieciu istoriko 1520 1605 ir ispanu istoriko Bernardino de Sahagun OFM 1500 1590 Kai kurie autoriai abejoja sio dokumento autentiskumu Iki 1548 uju zinia apie apsireiskima sklido zodziu kaip buvo įprasta acteku kulturoje 1551 1556 m Antonio Valeriano parase Nican Mopohua tai reiskia Cia pasakojama pasakojima su issamiomis Gvadalupes Marijos apsireiskimo Meksike 1531 m gruodzio 9 12 d detalemis 16 puslapiu apimties Nican Mopohua rankrastis saugomas New York Viesojoje bibliotekoje nuo 1880 m Dauguma istoriku sutinka kad jis parasytas 1556 m Poetiniu ir literaturiniu poziuriu jis laikomas sedevru Jo autorius buvo issilavines Amerikos indenas rases lotyniskais rasmenimis bet acteku nahuatliu kalbos garsais Nican Mopohua tekstas buvo pirma karta publikuotas tik 1649 m kaip Luis Laso de la Vega parasyto religinio traktato tai reiskia Didysis įvykis dalis Metais anksciau 1648 m Gvadalupes Marijos apsireiskimai ir paveikslas pamineti Europoje isleistame Miguel Sanchez veikale ispanu k Imagen de la Virgen Maria Madre de Dios de Guadalupe Gincas del Chuano Diego istoriskumo Rengiantis Chuano Diego kanonizacijai 1999 m buves Gvadalupes bazilikos abatas William Schulenburg pavadino Chuana Diega mitiniu personazu Tuomet Vatikane buvo sudaryta 30 mokslininku is įvairiu saliu komisija kuri patvirtino kad Chuanas Diegas buvo istorine asmenybe Tarp ju naudotu saltiniu buvo 27 senoves indenu dokumentai Viename is ju Eskalados kodekse buvo pateiktas Chuano Didako gimtasis vardas ir mirties liudijimas Gincas del sinkretizmo Po Acteku imperijos nukariavimo 1519 1521 m ispanai sugriove deives motinos Tonantzin sventykla ant Tepejako kalno uz Meksiko miesto Veliau toje vietoje buvo pastatyta koplycia dedikuota Mergelei Marijai Naujai atsiverte indenai is toli ateidavo į ta vieta melstis daznai kreipdamiesi į Mergele Marija Tonantzin vardu Acteku mitologijoje ir tarp siuolaikiniu Nahua indenu Tonantzin reiskia Musu garbingoji motina Sis titulas buvo pridedamas kreipiantis į visas moteriskas dievybes pavyzdziui Motina Zeme Turimi rasytiniai saltiniai leidzia numanyti kad XVI a Meksike kataliku dvasininkija buvo pasidalijusi kulto prie Gvadalupes Marijos paveikslo atzvilgiu pranciskonai kurie priziurejo Tepejako sventove kurioje buvo Gvadalupes Marijos paveikslas siam kultui stipriai priesinosi tuo tarpu domininkonai jį palaike Pagrindinis kulto skatintojas buvo Meksiko arkivyskupo pranciskono Juan de Zumarraga įpedinis domininkonas Alonso de Montufar 1556 m pamoksle jis gyre liaudies pamalduma Gvadalupes Mergelei turedamas minty paveiksla ant Chuano Diego tilmos saugomos Tepejako Mergeles Marijos koplycioje kurioje pasak jo buvo įvyke stebuklu Po keliu dienu pranciskonas Francisco de Bustamante vietos pranciskonu vyresnysis pasake pamoksla smerkiantį Gvadalupes Mergeles paveikslo kulta Jis isreiske susirupinima kad vyskupas skatina prietaringa poziurį į paveiksla Pamaldumas koplycioje kuriam jie dave Gvadalupes varda buvo zalingas indenams nes jie tikejo kad pats paveikslas daro stebuklus priesingai tam ko moke broliai pranciskonai Ir daugelis indenu nusivildavo kada paveikslas nepadarydavo stebuklo Dauguma siuolaikiniu kataliku autoriu Gvadalupes Marijos paveiksle įzvelgia ne tiek sinkretizmo gresme kiek tobula įkulturintos evangelizacijos pavyzdį Kitos Gvadalupes paveikslo kilmes teorijos Europines kilmes teorija Sios teorijos salininkai teigia kad paveikslas negalejo atsirasti Meksikoje nes jis isliko pernelyg ilgai Vietiniu gyventoju drabuziai buvo gaminami is kaktuso siulu audinio issilaikydavusio ne ilgiau kaip desimtmetį Todel audinys turetu buti is Europos lino arba medvilnes Kai kurie saltiniai mini prof Chiment ir Jose Sol Rosales tyrimus kuriu duomenimis paveikslo audinys galejo buti pagamintas is kanapiu pluosto kuris yra vienas tvirciausiu audiniu Taciau tai priestarauja kitiems Gvadalupes paveikslo audinio tyrimams 1946 m dr Orozco ir 1975 m Ernesto Sodi Pallares nustate kad audinys pagamintas is agavos konkreciai Agave popotule Zacc siulu Dvasininku pasitelktas sinkretizmas actekams patraukti Pagal sia teorija kataliku dvasininkai sukure Gvadalupes Mergeles kulta sukrikscionindami acteku deive Tonantzin kuri anksciau buvo garbinama ant Tepejako kalno kur veliau ir pastatyta Gvadalupes Marijos sventove Prancuzu istorikas Jacques Lafaye teigia kaip krikscionys state savo sventoves ant pagonisku sventyklu griuvesiu ir kolonu taip jie daznai skolindavosi pagoniskus paprocius savo kulto reikmems Gvadalupes vardo reiksmeGvadalupe tai ispaniskas vardas juo pradzioje vadinta Ispanijoje esanti upe Sis zodis turbut kilo is arabu kalbos ir reiskia upes vaga upes kanalas Kataliku teologai aiskina sį varda palygindami Marijos vaidmenį isganymo plane su upes vaga kuri nukreipia gyvajį vandenį simbolizuojantį Dievo malone link zmoniu o zmones veda pas savo Sunu Gyvojo vandens saltinį Su ta upe ir miesteliu Ispanijoje susijes XIV a Marijos apsireiskimas Pasak vietiniu legendu karta vieno piemens vardu Gil Cordero karve isklydo is bandos tad jis leidosi jos ieskoti Pagaliau po 3 dienu ja rado gulincia misko laukymeje Tuo metu jam pasirode Svc Mergele Marija ir pasake kad toje vietoje kur gulejo jo karve buvo paslepta sv Luko Evangelisto padaryta jos medine statulele Ji prase apie tai pasakyti miestelio kunigams ir kad jie pastatytu toje vietoje maza sventove kurioje taip pat butu rupinamasi vargsais Nuo tada Marija ten buvo zinoma kaip Gvadalupes Dievo Motina is Ekstremaduros Ispanijos regiono reikalingas saltinis Ispanijos karalius Ferdinandas ir karaliene Izabele buvo įprate lankyti ta sventove netgi ten buvo pasistate rezidencija is kurios pasirase dekreta finansuoti Kristupo Kolumbo kelione kurioje jis atrado Amerika Kadangi Meksikos Gvadalupes Marija paveiksle pasirode kaip turinti maisytos rases acteku ir ispanu veido bruozu tai ir jos pasivadinimas Gvadalupe galejo reiksti kad ji atejo ne tik pas indenus bet taip pat pas ispanus Indenus ji skatino pasitiketi krikscionybe o ispanus skatino gerbti indenu oruma kuriems ji atstovavo paveiksle persiimdama ne tik ju veido bruozais bet ir tos kulturos simboliais Amerikoje ispanai elgesi labai ziauriai jie zude kankino ir įkalindavo vietinius indenus Toks ju elgesys buvo visiskai uzkirtes kelia to Naujojo Pasaulio evangelizacijai Paveikslo simbolikaGvadalupes Mergeles paveikslas glaudziai siejasi su Naujojo Testamento Apreiskimo knygos 12 tuoju skyriumi Ir pasirode danguje didingas zenklas moteris apsisiautusi saule po jos koju menulis o ant galvos dvylikos zvaigzdziu vainikas Ji buvo nescia Moteriai buvo duoti du didziojo erelio sparnai skristi į dykuma į savo bustine Apr 12 1 2 14 Marijos akys 1970 m Acteku civilizacijos ekspertas Mario Rojas atskleide jog Gvadalupes paveikslas taip pat yra Vidurio Amerikos kodas pilnas simboliu is Nahuatl kulturos viskas jame turi prasme Akys zvelgiancios zemyn atskleidzia Marijos nuolankuma tai kad ji nera deive Indenu dievai niekad neziuredavo zemyn o tik tiesiai Mergeles apsiaustas Mergeles veidas ir plaukai tamsios spalvos maisytos rases zmoniu veido bruozu budingu acteku moteru ir ispanu bendriems palikuonims Rankos sudetos maldaiJuosta Tiesus plaukai indenams reiskia kad Marija yra skaisti mergele nes istekejusiu moteru plaukai budavo supinti Marijos rankos sudetos maldai taciau indenisku aukojimo budu Tai dar vienas patvirtinimas kad ji nera deive Jos apsiausto spalva melynai zalia turkio arba zalsva nefrito kuris buvo laikomas vertingesniu uz auksa sios spalvos buvo rezervuotos dievams ir karaliams atskleidzia jos karaliskuma Si spalva taip pat simbolizuoja dangu Zvaigzdes ant apsiausto simbolizavo naujos eros ir civilizacijos pradzia Tamsiai violetine juosta aplink juosmenį acteku kulturoje moteris nesiodavo kuomet budavo nescia Sviesiai rozine Marijos tunikos spalva simbolizuoja ausra reiskiancia kad Mergele savo apsireiskimu skelbia jos sunaus kuris nugales blogio tamsa gimima Si spalva taip pat simbolizuoja zeme Auksu apsupta sage su kryzeliu ant tunikos po kaklu yra sventumo simbolis Keturlapis jazminas arba saules gele pavaizduota tik karta ant Marijos tunikos virs įsciu simbolizuoja Dieva Marijos įsciose Keturi ziedlapiai reiskia keturias pasaulio salis ir kosmoso centra Meksikieciams tai buvo pats svarbiausias dalykas tarsi ji sakytu as nesu Dieva vaikelį Ant tunikos yra dar devynios geles visos panasios bet skirtingos Vietiniai zmones isreiksdavo tiesa kaip gele ir giesme Taigi sios geles simbolizuoja tikra tiesa kylancia is dangaus nes tu geliu saknys kyla is Marijos apsiausto nusagstyto zvaigzdemis Geles ziedo forma primena hieroglifa reiskiantį kalnas Kalnas vietiniams zmonems simbolizavo sventove ir buvo auksciausias taskas kuriame zmogus susitinka su dievais Apvertus sia gele ji tampa panasi į sirdį su arterijomis simbolizuojancia gyvybe Dar daugiau sios sirdies viduje galima pastebeti veida su akimis nosimi ir burna Veidas sirdyje tai isminties sugebejimo myleti simbolis Be to krikscionims tai primena Dievo pazada isimti akmenine ir duoti kunine jautria sirdį plg Ez 11 19 20 per tikejima į Jezu Kristu Aplink Mergele pavaizduotas debesis ir rukas indenams reiske kad ji ateina is auksciau ir yra ne is sio pasaulio Saules spinduliaiMenulis po Marijos kojomisAngelas erelio sparnais Saules spinduliai Marijai uz nugaros reiskia ir tai kad ji apsisiautusi saule plg Apr 12 1 t y spinduliai sklinda is Dievo jos įsciose ir tai kad ji sukelia saules uztemima esantysis joje yra galingesnis uz saules ir menulio dievus Menulio centras ant kurio stovi Marija simbolizuoja patį Meksiko miesta etimologiskai Mexico reiskia menulio centre bamboje Be to Marija pamina po kojomis tamsaus menulio nakties dieva Angelas indenu kulturoje buvo vaizduojamas su erelio sparnais ir laikomas kuriniu galinciu labiausiai priarteti prie dievu tarpininku Be to jis suprantamas kaip atnesantis naujaja era Sis angelas erelio sparnais gali simbolizuoti ir Chuana Diega kurio gimtasis vardas Cuauhtlatoatzin reiskia kalbantis erelis Be to jis buvo pakrikstytas Chuano apastalo Jono parasiusio ir mineta Apreiskimo knyga vardu kurio simbolis krikscioniskoje tradicijoje taip pat yra erelis Sventoves pastatytos apsireiskimo vietojeNaujoji Gvadalupes Dievo Motinos Bazilika 1533 m apsireiskimo vietoje buvo pastatyta pirmoji sventove Indenu koplycia kurioje buvo patalpintas Gvadalupes Mergeles paveikslas Salia sios koplycios su vyskupo leidimu apsigyveno Chuanas Diegas iki savo mirties rupinesis koplycia ir priiminejes atvykstancius piligrimus 1666 m buvo pastatyta kolonijine baznycia pavadinta Cerrito isp mazoji kalva kur pasak Nican Mopohua pasakojimo ziema buvo isaugusios rozes 1709 m salia Tepejako kalvos pastatyta daug didesne barokinio stiliaus sventove su trimis navomis kupolu ir keturiais isoriniais bokstais Siuo metu ji perdaryta į muzieju 1976 m atidaryta dabartine Gvadalupes bazilika galinti sutaplinti 12 000 piligrimu kurioje siuo metu laikomas Gvadalupes Marijos paveikslas Kasdien ja aplanko mazdaug 20 000 lankytoju Isnasos World s Most Visited Sacred Sites Travel and Leisure January 2012 Shrine of Guadalupe Most Popular in the World Zenit June 13 1999 Archyvuota kopija 2016 05 07 is Wayback Machine projekto Daily Catholic Archyvuota kopija 2007 10 16 is Wayback Machine projekto 7 December 1999 Antonio Valeriano Nican Mopohua Complete text in English 1556 http basilica mxv mx web1 apariciones Relato Ingles html Archyvuota kopija 2015 01 08 is Wayback Machine projekto Didache gr didache Dvylikos apastalu mokymas vienas seniausiu krikscionybes dokumentu kuriame atsispindi pirmykstes bendruomenes gyvenimas paprociai liturgija ir teisines normos http logos lt com index php Didach C4 97 Testoni M Our Lady of Guadalupe History and Meaning of the Apparitions New York Alba House 2001 P 17 http www guadalupefestival org en resources guad story en pdf Archyvuota kopija 2015 07 01 is Wayback Machine projekto Motolinia Toribio de Benavente History of the Indians of New Spain Westport Greenwood Press 1977 P 133 Antonio Valeriano Nican Mopohua Complete text in English 1556 http basilica mxv mx web1 apariciones Relato Ingles html Archyvuota kopija 2015 01 08 is Wayback Machine projekto Antonio Valeriano Nican Mopohua Complete text in English 1556 http basilica mxv mx web1 apariciones Relato Ingles html Archyvuota kopija 2015 01 08 is Wayback Machine projekto http www miraclehunter com marian apparitions approved apparitions guadalupe Jurkstas Sigitas 2014 12 12 Gvadalupes Marijos apsireiskimu istorija ar zinome kas is tiesu įvyko bernardinai lt Bernardinai lt Nuoroda tikrinta 2024 08 06 L Osservatore Romano OUR LADY OF GUADALUPE HISTORICAL SOURCES http www ewtn com library MARY LADYGUAD HTM Archyvuota kopija 2007 10 15 is Wayback Machine projekto Peralta Alberto 2003 El Codice 1548 Critica a una supuesta fuente Guadalupana del Siglo XVI Articulos ispanu Proyecto Guadalupe Suarchyvuotas originalas 2007 02 09 Nuoroda tikrinta 2006 12 01 July 2005 History vs Juan Diego The Americas 62 1 16 doi 10 1353 tam 2005 0133 ISSN 0003 1615 2006 The Guadalupan Controversies in Mexico Stanford California Stanford University Press ISBN 978 0 8047 5252 7 OCLC 64427328 Leon Portilla Miguel Antonio Valeriano 2000 Tonantzin Guadalupe pensamiento nahuatl y mensaje cristiano en el Nican mopōhua ispanu Mexico Colegio Nacional Fondo de Cultura Economico ISBN 968 16 6209 1 Burrus S J Ernest J 1981 The Oldest Copy of the Nican Mopohua Cara Studies in Popular Devotion Washington D C Center for Applied Research in the Apostolate Georgetown University II Guadalupan Studies 4 OCLC 9593292 O Gorman Edmundo 1991 Destierro de sombras luz en el origen de la imagen y culto de Nuestra Senora de Guadalupe del Tepeyac ispanu Mexico Universidad Nacional Autonoma de Mexico ISBN 968 837 870 4 http campus udayton edu mary meditations guadalupe html Archyvuota kopija 2015 03 24 is Wayback Machine projekto Antonio Valeriano Nican Mopohua Complete text in English 1556 http basilica mxv mx web1 apariciones Relato Ingles html Archyvuota kopija 2015 01 08 is Wayback Machine projekto http www miraclehunter com marian apparitions approved apparitions guadalupe index html D A Brading Mexican Phoenix Our Lady of Guadalupe Cambridge University Press 2001 pp 1 2 http www princeton edu achaney tmve wiki100k docs Tonantzin html Archyvuota kopija 2015 02 19 is Wayback Machine projekto Robert Ricard The Spiritual Conquest of Mexico Translated by Lesley Byrd Simpson Berkeley University of California Press 1966 p 189 Poole Stafford Our Lady of Guadalupe The Origins and Sources of a Mexican National Symbol 1531 1797 1995 P 60 Testoni M Our Lady of Guadalupe History and Meaning of the Apparitions New York Alba House 2001 P xix Joe Nickell Miraculous image of Guadalupe http www csicop org sb show miraculous image of guadalupe A Scientific Note about St Juan Diego s Tilma http campus udayton edu mary meditations samaha7 html Archyvuota kopija 2016 03 17 is Wayback Machine projekto http www catholicnewsagency com news our lady of guadalupe completely beyond scientific explanation says researcher Quetzalcoatl and Guadalupe The Formation of Mexican National Consciousness Translated by Benjamin Keen Chicago University Press 1976 http www truthsoftheimage org tr en claims 13word html Archyvuota kopija 2015 02 19 is Wayback Machine projekto http www virginmotherofguadalupe com our lady of guadalupe image message symbols Archyvuota kopija 2015 03 07 is Wayback Machine projekto Sventasis Rastas Apreiskimas Jonui http biblija lt index aspx cmp find amp str Apr 2012 amp doc BiblijaRKK1998 http veritasliberabit blogspot com http www secretsoftheimage org en secret face html http www secretsoftheimage org en secret hair html http www secretsoftheimage org en secret hands html http www secretsoftheimage org en secret mantle html http www secretsoftheimage org en secret blackribbon html http www secretsoftheimage org en secret amulet html http www secretsoftheimage org en secret 4petalflower html http biblija lt index aspx cmp find amp str Ez 2011 19 20 amp doc BiblijaRKK1998 http www secretsoftheimage org en secret flowers html http www secretsoftheimage org en secret clouds html http www secretsoftheimage org en secret sun html http www secretsoftheimage org en secret moon html http www secretsoftheimage org en index html http www secretsoftheimage org en secret angel html Badde P Gvadalupe apsireiskimas pakeites pasaulio istorija Vilnius 2008 P 129 Testoni M Our Lady of Guadalupe History and Meaning of the Apparitions New York Alba House 2001 P xxi xxii NuorodosVikiteka Gvadalupes mergele vaizdine ir garsine medziagaGvadalupes įvykiu chronologine lentele Archyvuota kopija 2015 07 01 is Wayback Machine projekto Gvadalupes įvykiu istoriniai saltiniai Archyvuota kopija 2015 07 01 is Wayback Machine projekto Tiesos ir mitai apie paveiksla Archyvuota kopija 2015 01 06 is Wayback Machine projekto E book The Woman Who Changed the Face of a Hemisphere neveikianti nuoroda Nican Mopohua apsireiskima aprasantis dokumentas anglu k Archyvuota kopija 2015 01 08 is Wayback Machine projekto www miraclehunter com Marijos apsireiskimu zinynas Internete anglu k Straipsnis apie Gvadalupes Marijos apsireiskimus lietuviu k Dokumentinis filmas Gvadalupe gyvasis paveikslas lietuviu k sub 6 daliu dokumentinis filmas The Eyes of the Virgin anglu k apie Gvadalupes Marijos akiu paveiksle tyrimus Archyvuota kopija 2015 01 06 is Wayback Machine projekto