Gustavas Oskaras Aveidė

Gimė penkių vaikų Marijampolės advokato Edvardo Aveidės ir Paulinos Rutkauskaitės šeimoje. 1843 m. šeima persikėlė į Suvalkus. 1848–1854 m. mokėsi Suvalkų gimnazijoje. 1854–1858 m. studijavo Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultete. Išlaikęs teisės kandidato egzaminus 1857–1859 m. stažavo Varšuvos gubernijos civiliniame tribunole. 1859–1861 m. studijavo Berlyno, Heidelbergo ir kelis mėnesius Paryžiaus universitetuose. 1861 m. grįžo į Suvalkus, nuo 1862 m. sausio mėn. dirbo Varšuvos pataisos policijos teismo kolegijoje.

Nuo 1862 m. rudens – Nacionalinio centro komiteto (NCK) narys. Raudonųjų politinės grupuotės šalininkas, buvo linkęs bendradarbiauti su baltaisiais. Atstovavo vadinamiesiems nuosaikiesiems (vidurinei raudonųjų srovei), siekusiems sukilimą atidėti iki 1863 m. gegužės mėn. Suredagavo 1863 m. sausio mėn. valstiečių paleidimo iš baudžiavos dekretą. Iki 1863 m. rugpjūčio mėn. Nacionalinės vyriausybės narys. Sukilimo išvakarėse Varšuvoje tarėsi su Lietuvos delegatu E. Veriha, vėliau – su B. Dluskiu dėl Judėjimo komiteto santykių su NCK, 1863 m. kovo mėn. Vilniuje – su Lietuvos sukilėlių vadovybe. Pasiųstas į Lietuvą 1863 m. rugsėjo 3 d. suimtas Vilniaus geležinkelio stotyje. Tardomas Vilniuje ir Varšuvoje pateikė žinių apie sukilėlių organizaciją, NCK sudėtį, jo ryšius; ištremtas į Viatką dirbo advokatu.^[1] Ten 1884 m. gimė duktė Marija Aveidė, 1905–1907 m. ir 1917 m. revoliucijų dalyvė, žuvusi 1919 m. per Rusijos pilietinį karą.