Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Guogų piliakalnisGuogų piliakalnio įkalnė šiaurės pusėje Guogų piliakalnisKoordinatės 54 45 50 š pl 24 08 26 r ilg 54 76
Guogų piliakalnis
| Guogų piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
| Guogų piliakalnis | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kauno rajonas | ||
| Seniūnija | Taurakiemio seniūnija | ||
| Aukštis | 8-10 m | ||
| Plotas | 22x15 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I a. - XV a. | ||
| Žvalgytas | 1953 | ||
| Tirtas | 1955-1956, 1989 m. | ||
Guogų piliakalnis arba Piliuonos piliakalnis – piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Guogų kaime, apie 2 km į pietryčius nuo Piliuonos, Nemuno kairiajame krante, prie Kauno marių (vidutinėje jų atkarpoje, tarp Strėvos žiočių ir Darsūniškio).
Piliakalnis
Dalis piliakalnio nuplauta Nemuno. Jo pietinę dalį dar iki Kauno marių įrengimo, XX a. pirmoje pusėje, nuplovė upė. Erozija labai sustiprėjo po marių atsiradimo, kai XX a. 7-9 dešimtmečiuose nugriuvo didžioji piliakalnio dalis. Šiuo metu stūkso medžiais ir krūmais apaugęs šiaurinis kraštas. Pietvakarinė dalis nestabili, griūna į Nemuną.
Piliakalnį, aukštumos kyšulį (aukštis 8–10 m) iš pietryčių, iš rytų ir šiaurės vakarų juosė Nemuno slėnis, iš pietų ir pietvakarių, už gilių daubų, yra gretimos aukštumos. Piliakalnio aikštelės pietiniame ir pietvakariniame pakraštyje išliko 4 m aukščio pylimas, šiaurės, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų papėdėse rasta senovės gyvenvietės liekanų (apardyta statant sodybas).
Tyrimai
Piliakalnį 1953 m. aprašė Petras Tarasenka. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kai buvo pradėta statyti Kauno hidroelektrinė, atliko Lietuvos istorijos institutas 1955–1956 m., tyrimų vadovai Ona Kuncienė ir Adolfas Tautavičius, ir vėliau, 1989 m., tyrimų vadovas Gintautas Zabiela. 1955–1956 m. ištirta dalis pylimo ir 660 m² gyvenvietės plotas, 1989 m. – pylimo ir aikštelės liekanos.
Nustatyta, kad pylimas piltas 4 kartus, manoma, kad paskutinės trys rekonstrukcijos vykdytos XIII a.- XIV a. Aikštelė lyginta ir didinta. Pylime rasta sutvirtinimų iš akmenų ir molio. Po pylimu aptiktos dviejų kapų liekanos. Viename jų buvo kaukolė ir stuburo slankstelių, kitame – dalis kaulų. Kapai datuojami II a. pr. m. e. – I a. m.e. Aikštelės pakraštyje aptikta 7 m ilgio sudegusios medinės gynybinės sienos liekanų – išilginių rąstų sienas jungė skersinės.
Piliakalnyje rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, pjautuvėlinių peilių liekanų, žalvarinė skardelė. Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis – 0,6-1,0 m storio, išskiriami trys horizontai. Po juo, gyvenvietės rytinėje dalyje, rastas I a. – II a. mirusiojo kapas. Ankstyviausiame horizonte (I tūkstantmetečio pirmoji pusė ir vidurys) rasta 4,0 x 6,5 m dydžio akmenų grindinys. Jį dengė degėsių sluoksnis, greičiausiai sudegusio pastato liekanos. Rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, molinių verpstukų, geležinio peilio įkotė, geležinė diržo sagtis, akmeninis galąstuvas, kaulinis ylos kotas, molio tinko. Vidurinio horizonto (I tūkstantmečio pabaiga-2 tūkstantmečio pradžia) būdingi radiniai – juosva arba juoda žiesta keramika, puošta banguotu raštu. Taip pat rasti 2 moliniai , geležies gargažių, šlako. Vėlyviausias horizontas susidarė XVII a. – XIX a., kai apleistoje gyvenvietėje ėmė kurtis sodybos. Jame rasta žiestos lygios keramikos, naudoti puodynės pavidalo plonasieniai indai. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Petro Tarasenkos 1953 m. aprašymas
Guogų piliakalnis yra kairiajame Nemuno krante. Tai 8 m aukščio kalva, kurią nuo aukštumos iš vakarų ir šiaurės atskiria daugiau nei 30 m platumo įlinkimas. Už šio įlinkimo aukštuma dar kyla 25 m. Pietinis, nusileidžiantis prie Nemuno šlaitas nuslinkęs. Rytinis šlaitas apie 15 m aukščio, nusileidžia į ariamąjį lauką. Ovali piliakalnio aikštelė yra 22 m ilgio, 15 m pločio, užima apie 250 m² plotą. Aikštelė nelygi, su nuolaidumu rytų kryptimi. Vakariniame gale yra 2 m aukščio pylimas, kuris užima apie trečdalį aikštelės ploto. Piliakalnio šlaitai vakarų pusėje iki 6 m, o kitur iki 9 m aukščio, viršutinėje dalyje labai statūs, krinta iki 45-60 kampu, aiškiai žmogaus nulyginti. Piliakalnio paviršiuje dirva smėlinga, su kultūrinio sluoksnio pėdsakais, bet apgriuvusiame pietiniame šlaite kultūrinio sluoksnio nematyti.
Ariamoje dirvoje į rytus nuo piliakalnio, iki einančio į Piluonos kaimą keliuko yra sodybvietė. Ji ypač ryškiai pastebima 2 ha plote palei Nemuną. Čia visas laukas padengtas juodos spalvos kultūriniu sluoksniu, kuris, kaip matyti apgriuvusiame pietiniame krašte, siekia 0,8-1,2 m gylio. Apatinėje dalyje vietomis matomi 0,2-0,4 m skersmens akmenų lizdai. Čia buvo surinkta daug šukių, akmeninių trintuvų ir sutrūkusių akmenų, rastas ir titnaginis skaldytinis nukleusas.
Sodybvietės lauke ir apgriuvusiame Nemuno šlaite surinkta molinių indų šukių. Didesnė jų dalis – žiesta keramika. Puodai žiesti ir gerai parengto, tamsiai raudonos spalvos molio, palyginti su plonomis, 4–5 mm storumo sienelėmis, ryškiai profiliuoti, kaklelių kraštai išlenkti į lauko pusę, dugnų kraštai lygūs. Dugnai nestori. Ornamentuotų šukių visai nerasta. Ši keramika skirtina XII a.-XV a. Rasta lipdytų puodų šukių su grublėtu paviršiumi.
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| 12 km Vainatrakio piliakalnis 9,5 km | Karmėlavos piliakalnis 22 km Samylų piliakalnis 9,5 km | Visginų piliakalnis 3 km Varkališkių piliakalnis 2,5 km | |||||||||
| | Buivydonių piliakalnis 18 km Būtkiemio piliakalnis 12 km | ||||||||||
| Bačkininkėlių piliakalnis 2 km | Pelekonių piliakalnis 12 km | Rokiškių piliakalnis 16 km Migonių piliakalnis 7 km | |||||||||
Pastabos
- Nors piliakalnis tebeegzistuoja, jo vardas įrašytas akmenyje prie Vieškūnų piliakalnio Kauno marių nuplautiems piliakalniams atminti.
Šaltiniai
- http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=164
- Gintautas Zabiela. Guogų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 287 psl.
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. Savastis. 2001[neveikianti nuoroda]
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
- D. Navickaitė. Guogų-Piliuonos piliakalnis. Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. 1959. T. 1. P.
- G. Zabiela. Guogų (Piliuonos) piliakalnio liekanų tyrinėjimai 1989 m. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. V. 1990.
Nuorodos
- Lietuvos piliakalnių atlasas Archyvuota kopija 2009-04-18 iš Wayback Machine projekto.
- Guogų piliakalnis
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Guogų piliakalnis, Kas yra Guogų piliakalnis? Ką reiškia Guogų piliakalnis?
Guogu piliakalnisGuogu piliakalnio įkalne siaures puseje Guogu piliakalnisKoordinates 54 45 50 s pl 24 08 26 r ilg 54 76389 s pl 24 14056 r ilg 54 76389 24 14056Vieta Kauno rajonasSeniunija Taurakiemio seniunijaAukstis 8 10 mPlotas 22x15Priespilis gyvenvieteNaudotas I a XV a Zvalgytas 1953Tirtas 1955 1956 1989 m Guogu piliakalnis arba Piliuonos piliakalnis piliakalnis Kauno rajono savivaldybes teritorijoje Guogu kaime apie 2 km į pietrycius nuo Piliuonos Nemuno kairiajame krante prie Kauno mariu vidutineje ju atkarpoje tarp Strevos ziociu ir Darsuniskio Piliakalnis3D modelis Dalis piliakalnio nuplauta Nemuno Jo pietine dalį dar iki Kauno mariu įrengimo XX a pirmoje puseje nuplove upe Erozija labai sustiprejo po mariu atsiradimo kai XX a 7 9 desimtmeciuose nugriuvo didzioji piliakalnio dalis Siuo metu stukso medziais ir krumais apauges siaurinis krastas Pietvakarine dalis nestabili griuna į Nemuna Rodykle į piliakalnį 1600 m Piliakalnį aukstumos kysulį aukstis 8 10 m is pietryciu is rytu ir siaures vakaru juose Nemuno slenis is pietu ir pietvakariu uz giliu daubu yra gretimos aukstumos Piliakalnio aiksteles pietiniame ir pietvakariniame pakrastyje isliko 4 m aukscio pylimas siaures siaures rytu ir siaures vakaru papedese rasta senoves gyvenvietes liekanu apardyta statant sodybas TyrimaiPiliakalnį 1953 m aprase Petras Tarasenka Piliakalnio zvalgomuosius archeologinius tyrimus kai buvo pradeta statyti Kauno hidroelektrine atliko Lietuvos istorijos institutas 1955 1956 m tyrimu vadovai Ona Kunciene ir Adolfas Tautavicius ir veliau 1989 m tyrimu vadovas Gintautas Zabiela 1955 1956 m istirta dalis pylimo ir 660 m gyvenvietes plotas 1989 m pylimo ir aiksteles liekanos Nustatyta kad pylimas piltas 4 kartus manoma kad paskutines trys rekonstrukcijos vykdytos XIII a XIV a Aikstele lyginta ir didinta Pylime rasta sutvirtinimu is akmenu ir molio Po pylimu aptiktos dvieju kapu liekanos Viename ju buvo kaukole ir stuburo slanksteliu kitame dalis kaulu Kapai datuojami II a pr m e I a m e Aiksteles pakrastyje aptikta 7 m ilgio sudegusios medines gynybines sienos liekanu isilginiu rastu sienas junge skersines Piliakalnyje rasta lipdytos bruksniuotu ir grubletu pavirsiumi keramikos pjautuveliniu peiliu liekanu zalvarine skardele Gyvenvietes kulturinis sluoksnis 0 6 1 0 m storio isskiriami trys horizontai Po juo gyvenvietes rytineje dalyje rastas I a II a mirusiojo kapas Ankstyviausiame horizonte I tukstantmetecio pirmoji puse ir vidurys rasta 4 0 x 6 5 m dydzio akmenu grindinys Jį denge degesiu sluoksnis greiciausiai sudegusio pastato liekanos Rasta lipdytos bruksniuotu ir grubletu pavirsiumi keramikos moliniu verpstuku gelezinio peilio įkote gelezine dirzo sagtis akmeninis galastuvas kaulinis ylos kotas molio tinko Vidurinio horizonto I tukstantmecio pabaiga 2 tukstantmecio pradzia budingi radiniai juosva arba juoda ziesta keramika puosta banguotu rastu Taip pat rasti 2 moliniai gelezies gargaziu slako Velyviausias horizontas susidare XVII a XIX a kai apleistoje gyvenvieteje eme kurtis sodybos Jame rasta ziestos lygios keramikos naudoti puodynes pavidalo plonasieniai indai Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus Petro Tarasenkos 1953 m aprasymasGuogu piliakalnis yra kairiajame Nemuno krante Tai 8 m aukscio kalva kuria nuo aukstumos is vakaru ir siaures atskiria daugiau nei 30 m platumo įlinkimas Uz sio įlinkimo aukstuma dar kyla 25 m Pietinis nusileidziantis prie Nemuno slaitas nuslinkes Rytinis slaitas apie 15 m aukscio nusileidzia į ariamajį lauka Ovali piliakalnio aikstele yra 22 m ilgio 15 m plocio uzima apie 250 m plota Aikstele nelygi su nuolaidumu rytu kryptimi Vakariniame gale yra 2 m aukscio pylimas kuris uzima apie trecdalį aiksteles ploto Piliakalnio slaitai vakaru puseje iki 6 m o kitur iki 9 m aukscio virsutineje dalyje labai status krinta iki 45 60 kampu aiskiai zmogaus nulyginti Piliakalnio pavirsiuje dirva smelinga su kulturinio sluoksnio pedsakais bet apgriuvusiame pietiniame slaite kulturinio sluoksnio nematyti Ariamoje dirvoje į rytus nuo piliakalnio iki einancio į Piluonos kaima keliuko yra sodybviete Ji ypac ryskiai pastebima 2 ha plote palei Nemuna Cia visas laukas padengtas juodos spalvos kulturiniu sluoksniu kuris kaip matyti apgriuvusiame pietiniame kraste siekia 0 8 1 2 m gylio Apatineje dalyje vietomis matomi 0 2 0 4 m skersmens akmenu lizdai Cia buvo surinkta daug sukiu akmeniniu trintuvu ir sutrukusiu akmenu rastas ir titnaginis skaldytinis nukleusas Sodybvietes lauke ir apgriuvusiame Nemuno slaite surinkta moliniu indu sukiu Didesne ju dalis ziesta keramika Puodai ziesti ir gerai parengto tamsiai raudonos spalvos molio palyginti su plonomis 4 5 mm storumo sienelemis ryskiai profiliuoti kakleliu krastai islenkti į lauko puse dugnu krastai lygus Dugnai nestori Ornamentuotu sukiu visai nerasta Si keramika skirtina XII a XV a Rasta lipdytu puodu sukiu su grubletu pavirsiumi Aplinkiniai piliakalniai12 km Vainatrakio piliakalnis 9 5 km Karmelavos piliakalnis 22 km Samylu piliakalnis 9 5 km Visginu piliakalnis 3 km Varkaliskiu piliakalnis 2 5 kmBuivydoniu piliakalnis 18 km Butkiemio piliakalnis 12 kmBackininkeliu piliakalnis 2 km Pelekoniu piliakalnis 12 km Rokiskiu piliakalnis 16 km Migoniu piliakalnis 7 kmPastabosNors piliakalnis tebeegzistuoja jo vardas įrasytas akmenyje prie Vieskunu piliakalnio Kauno mariu nuplautiems piliakalniams atminti Saltiniaihttp www piliakalniai lt piliakalnis php piliakalnis id 164 Gintautas Zabiela Guogu piliakalnis Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 287 psl Petras Tarasenka Uznemunes krasto piliakalniai Vilnius Savastis 2001 neveikianti nuoroda Lietuvos TSR archeologijos atlasas V 1975 T 2 Kulturos paminklu enciklopedija V 1998 T 2 D Navickaite Guogu Piliuonos piliakalnis Lietuvos TSR Mokslu akademijos darbai A serija 1959 T 1 P G Zabiela Guogu Piliuonos piliakalnio liekanu tyrinejimai 1989 m Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais V 1990 NuorodosVikiteka Guogu piliakalnis vaizdine ir garsine medziagaLietuvos piliakalniu atlasas Archyvuota kopija 2009 04 18 is Wayback Machine projekto Guogu piliakalnis Hillforts eu atviruju duomenu istekliai