| Gudgaliai | ||
|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta apie 1870 m. | ||
| Gudgaliai | ||
| 55°52′12″š. pl. 21°24′58″r. ilg. / 55.870°š. pl. 21.416°r. ilg. | ||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | |
Gudgaliai (Drabiškiai, Gudeliškiai, Gudai) – buvę kaimas ir palivarkas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 7 km į pietvakarius nuo Kartenos, kairiajame Minijos krante.
Etimologija
Vietovė rašytiniuose šaltiniuose vadinama Drabiškiais arba Gudeliškiais (lenk. Drabiszki albo Gudeliszki), Gudais (lenk. Gudy), Gudgaliais (lenk. Gudgale, rus. Гудгаре, Гудгале). Vietovardis kilo iš asmenvardžio Gudas daugiskaitos formos.
Geografija
Kaimavietė yra Minijos kairiajame krante, iš pietų ir rytų pusių juosiama Kartenalės II ir Kartenalės I upelių. Pietinę, centrinę, rytinę ir šiaurinę dalį apima Mišučių miškas, pietvakariuose plyti Minijos slėnis, likusioje dalyje – dirbami ir dirvonuojantys laukai. Šiaurinė kaimavietės dalis priklauso Nausodžiui, rytinė ir pietrytinė – Budriams, pietvakarinė – Kalno Grikštams, likusi – Valstybinių miškų urėdijai.
Per kaimavietę praeina rajoniniai keliai Kretinga–Raguviškiai–Budriai (2312) ir Raguviškiai–Baubliai–Žutautai (2314). Vakarinėje dalyje, miške yra kelios betoninės Molotovo linijos atspariosios ugniavietės (dotai), Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu, Kalno Grikštų II piliakalnis, rytiniame pakraštyje – Kačaičių kapinynas.
Istorija
Kaimas įsikūrė XVI a., palivarkas – XVII a. pr., priklausė Kartenos dvarui. Dvasiniais gyventojų reikalais iš pradžių rūpinosi Salantų, o nuo 1634 m. – Kartenos bažnyčios kunigai.
Drabiškių arba Gudeliškių palivarkas minimas Naugarduko vaivados Mykolo Sapiegos 1634 m. birželio 27 d. Varšuvoje pasirašytoje privilegijoje, kuria naujai įkurtos Kartenos bažnyčios klebonijai dovanojo kelis kaimus.1717–1718 m. palivarkas vadinamas Naująja Kartena arba Mišučiais (lenk. Nowe Korciany lub Miszuce), Mišučių dvaru (lenk. dwór Miszucki), 1718 m. minima Kazimiero Jono Sapiegos Mišučių dvarui priklausanti Gudų vaitija. Vaitijos valstiečiai 1717–1718 m. apskundė K. J. Sapiegai palivarko valdytoją Juozapą Korviną-Petrauską, kaltindami jį juos nuskurdinus nuolat didinant činšą, nusavinant turtą, reikalaujant įvairių neteisėtų pajamų ir dovanų.
XVIII a. IV ketv. kaimas vadinamas Drabiškiais arba Gudeliškiais,1846 m. – Gudais, kuriuose buvo 5 dūmai. XIX a. vidurio bažnytinėse metrikose ir XIX a. II pusės Rusijos imperijos kariuomenės generalinio štabo karininkų parengtuose Kretingos apylinkių topografiniuose žemėlapiuose vietovė vadinama Gudgaliais (žemėlapiuose klaidingai įrašyta rus. Гудгаре). Pietinėje kaimo dalyje plėšininėje žemėje šalia Kačaičių XVIII a. pab. – XIX a. pr. susiformavo dviejų vienkiemių užusienis, pavadintas Mažaisiais Kačaičiais, šalia kurių Mišučių dvaras apie 1830 m. užtvenkė Kartenalės II upelį ir pastatė medinį vandens malūną.
Vykdant baudžiavos panaikinimo reformą kaimas tarp 1861–1870 m. buvo panaikintas, jo žemėje įkurtas Mišučių dvaro Notiškės (Notaniškių) palivarkas, o rytinė dalis parduota iš baudžiavos paleistiems valstiečiams ir prijungta prie Kačaičių kaimo. Palivarko sodyba iškilo Kartenalės II upelio dešiniojo kranto aukštumoje, Mažųjų Kačaičių užusienio vietoje, šalia vandens malūno.
Istorinę kaimavietę liudija Budrių (buv. Kačaičių) kaime išlikę primiršti vietovardžiai: Gudgalis (žem. Godgalis), Gudgalio pievos (žem. Godgale peivas) ir Gudgalio ganyklėlė (žem. Godgale ganyklāle).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XVII–XVIII a. | Gudų vaitija, Kartenos valsčius |
| XIX a. | Mišučių dvaras, Kartenos valsčius, Telšių apskritis |
Kultūros paveldas
- Piliakalnis su priešpiliu
- Piliakalnis II
- Kapinynas (IX–XIII a.)
- Senosios kapimo kapinės, vad. Senkapiais (XVI–XVIII a.)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Gudgaliai (Kretinga), Kas yra Gudgaliai (Kretinga)? Ką reiškia Gudgaliai (Kretinga)?