GrūšlaukėGrūšlaukės bažnyčiaGrūšlaukė56 04 19 š pl 21 24 32 r ilg 56 072 š pl 21 409 r ilg 56 072 21 409 Grūšlaukė Apskr
Grūšlaukis

Grūšlaukė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Grūšlaukė | ||||||||||||||||
56°04′19″š. pl. 21°24′32″r. ilg. / 56.072°š. pl. 21.409°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Darbėnų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų | 414 | |||||||||||||||
Vikiteka | Grūšlaukė | |||||||||||||||
|
Grūšlaukė – kaimas šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 11 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų ir 10 km į vakarus nuo Salantų. Seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-97029), ambulatorija, pagrindinė mokykla, girininkija, Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (1988–1995 m.). Veikia kapinės, pora parduotuvių, kavinė. Per miestelį teka (Akmenos baseinas). Kaimas garsėja Užgavėnių tradicijomis.
Etimologija
Pavadinimas kildinamas iš žodžių: žem. grūšė, griūšė (liet. kriaušė) ir laukas. Pasakojama, kad toje vietoje augo kriaušių laukai. Senesnės vietovardžio lytys yra Grūšlaukis, Grūšlaukiai.
Istorija
Pirmąkart paminėta 1568 m. sudarytame Žygimanto Augusto Platelių valdos žemėlapyje. Vėliau priklausė Vladui Rancui. Jį 1675 m. padalinus, įkurtas Grūšlaukės dvaras, kurį valdė didikai Vainos, Oginskiai, Masalskiai, Potockiai (1795–1806 m.), Zubovai (1806–1824 m.) ir Tiškevičiai (1824–1922 m.)
1750 m. buvo 73 kiemai.1758 m. kaimui suteikta privilegija rengti 3 metinius prekymečius. 1778 m. kunigaikštis Ignotas Oginskis pastatė bažnyčią (1945 m. sudegė, 1988–1995 m. atstatyta). Nuo XVIII a. pab. Grūšlaukė vadinama miesteliu.
1821 ir 1843 m. buvo 71, 1846 m. – 68 dūmai, 1866 m. miestelyje buvo 18, o kaime – 30 kiemų. Grūšlaukės valstiečiai dalyvavo 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose. 1863 m. Grūšlaukės sukilėliams vadovavo .
1853 m. įkurta pradinė mokykla. Po 1861 m. žemės reformos šalia miestelio buvo įkurti Pagrūšlaukės ir Laukelių kaimai. 1861–1880 ir 1915–1918 m. miestelis buvo valsčiaus administracinis centras, 1861–1940 ir 1941–1944 m. – seniūnijos, 1940–1941 ir 1944–1977 m. – apylinkės administracinis centras.
Po 1922 m. Lietuvos žemės reformos Grūšlaukė išskirstyta į vienkieminius ūkius. 1923 m. bažnytkaimyje buvo 76 kiemai.
1941, 1948–1949 ir 1951 m. į Sovietų sąjungos gilumą ištremta 40 gyventojų. 1945–1951 m. Grūšlaukės miškuose bazavosi Kardo rinktinės partizanai.
1947–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Joje nuo 1949 m. veikė septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1999 m. Grūšlaukės pagrindinė mokykla.1952 m. įsteigta biblioteka, kultūros namai.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1861–1880 m. | Grūšlaukės valsčiaus centras | Telšių apskritis |
1880–1915 m. | Salantų valsčius | |
1915–1919 m. | Grūšlaukės valsčius | Kretingos apskritis |
1919–1950 m. | Darbėnų valsčius | |
1950–1959 m. | Grūšlaukės apylinkės centras | Salantų rajonas |
1959–1977 m. | Kretingos rajonas | |
1977–1995 m. | Darbėnų apylinkė | |
1995– | Darbėnų seniūnija | Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m. | |||||||||
1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1886 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
472 | 496 | 246 | 360 | 654 | 510 | 522 | 479 | ||
1977 m. | 1979 m.sur. | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
523 | 569 | 672 | 668 | 631 | 530 | 414 | - | ||
|
Žymūs žmonės
- Aleksandras Bendikas, knygnešys, lietuviškos spaudos leidėjas.
- Aleksas Jonkus, partizanas, Kardo rinktinės narys.
- , menininkas, skulptorius, dievdirbys.
- Adolfas Kontrimas, partizanas, Kardo rinktinės narys, politinis kalinys ir tremtinys.
- Kazimieras Kontrimas, partizanas, Kardo rinktinės kūrėjas ir vadovas.
- Juozapas Paulauskas, liaudies menininkas, medžio drožėjas, dievdirbys ir knygnešys.
- Kazimieras Paulauskas, tautodailininkas ir pedagogas.
Kultūros paveldas
- Grūšlaukės kapinių koplyčia su sienine tapyba (1749 m.).
- Paminklas Kardo rinktinės partizanams (1999 m.).
- Kapas. Palaidotas liaudies meistras Juozapas Paulauskas (1860–1945).
- Kapas. Palaidotas Lietuvos partizanas, politinis kalinysir tremtinys Adolfas Kontrimas (1917–2006).
- Monumentalus kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra (1897 m.; meistrai Antanas Stonius ir Juozapas Paulauskas).
- Kapinių ir pakelės koplytėlės su šventųjų skulptūromis (XX a.).
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Salantų bažnyčios 1750 m. vizitacijos aktas. – Salantų bažnyčios archyvas (b. n.)
- Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 72
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 152 - Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 111
- Grūšlaukė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 217 psl.
- Grūšlaukės biblioteka Archyvuota kopija 2008-06-27 iš Wayback Machine projekto.
- Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Grūšlaukis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 611 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Grūšlaukė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 235 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Grūšlaukė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 8
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Kultūros vertybių registras, u. k. 9484[neveikianti nuoroda]
- Kultūros vertybių registras, u. k. 10979[neveikianti nuoroda]
Nuorodos
- Grūšlaukis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 292 psl.
- Kaimo istorija[neveikianti nuoroda]
- Gruszławki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 877 psl. (lenk.)
- Gruszławki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, , 540 psl. (lenk.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Grūšlaukis, Kas yra Grūšlaukis? Ką reiškia Grūšlaukis?
GruslaukeGruslaukes baznyciaGruslauke56 04 19 s pl 21 24 32 r ilg 56 072 s pl 21 409 r ilg 56 072 21 409 Gruslauke Apskritis Klaipedos apskritisSavivaldybe Kretingos rajono savivaldybeSeniunija Darbenu seniunijaGyventoju 2021 414Vikiteka GruslaukeVietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas Gru slaukeKilmininkas Gru slaukesNaudininkas Gru slaukeiGalininkas Gru slaukeĮnagininkas Gru slaukeVietininkas Gru slaukeje Gruslauke kaimas siaurineje Kretingos rajono savivaldybes dalyje 11 km į siaures rytus nuo Darbenu ir 10 km į vakarus nuo Salantu Seniunaitijos centras Yra pastas LT 97029 ambulatorija pagrindine mokykla girininkija Sv Jono Nepomuko baznycia 1988 1995 m Veikia kapines pora parduotuviu kavine Per miestelį teka Akmenos baseinas Kaimas garseja Uzgaveniu tradicijomis Gruslaukes pagrindine mokyklaEtimologijaPavadinimas kildinamas is zodziu zem gruse griuse liet kriause ir laukas Pasakojama kad toje vietoje augo kriausiu laukai Senesnes vietovardzio lytys yra Gruslaukis Gruslaukiai IstorijaPirmakart pamineta 1568 m sudarytame Zygimanto Augusto Plateliu valdos zemelapyje Veliau priklause Vladui Rancui Jį 1675 m padalinus įkurtas Gruslaukes dvaras kurį valde didikai Vainos Oginskiai Masalskiai Potockiai 1795 1806 m Zubovai 1806 1824 m ir Tiskeviciai 1824 1922 m 1750 m buvo 73 kiemai 1758 m kaimui suteikta privilegija rengti 3 metinius prekymecius 1778 m kunigaikstis Ignotas Oginskis pastate baznycia 1945 m sudege 1988 1995 m atstatyta Nuo XVIII a pab Gruslauke vadinama miesteliu 1821 ir 1843 m buvo 71 1846 m 68 dumai 1866 m miestelyje buvo 18 o kaime 30 kiemu Gruslaukes valstieciai dalyvavo 1831 m ir 1863 m sukilimuose 1863 m Gruslaukes sukileliams vadovavo 1853 m įkurta pradine mokykla Po 1861 m zemes reformos salia miestelio buvo įkurti Pagruslaukes ir Laukeliu kaimai 1861 1880 ir 1915 1918 m miestelis buvo valsciaus administracinis centras 1861 1940 ir 1941 1944 m seniunijos 1940 1941 ir 1944 1977 m apylinkes administracinis centras Po 1922 m Lietuvos zemes reformos Gruslauke isskirstyta į vienkieminius ukius 1923 m baznytkaimyje buvo 76 kiemai 1941 1948 1949 ir 1951 m į Sovietu sajungos giluma istremta 40 gyventoju 1945 1951 m Gruslaukes miskuose bazavosi Kardo rinktines partizanai 1947 1992 m buvo kolukio centrine gyvenviete Joje nuo 1949 m veike septynmete astuonmete devynmete nuo 1999 m Gruslaukes pagrindine mokykla 1952 m įsteigta biblioteka kulturos namai Administracinis teritorinis pavaldumas1861 1880 m Gruslaukes valsciaus centras Telsiu apskritis1880 1915 m Salantu valscius1915 1919 m Gruslaukes valscius Kretingos apskritis1919 1950 m Darbenu valscius1950 1959 m Gruslaukes apylinkes centras Salantu rajonas1959 1977 m Kretingos rajonas1977 1995 m Darbenu apylinke1995 Darbenu seniunija Kretingos rajono savivaldybeGyventojaiDemografine raida tarp 1821 m ir 2021 m 1821 m 1843 m 1866 m 1886 m 1902 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 472 496 246 360 654 510 522 4791977 m 1979 m sur 1985 m 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 523 569 672 668 631 530 414 Demografines raidos histogramaZymus zmones Aleksandras Bendikas knygnesys lietuviskos spaudos leidejas Aleksas Jonkus partizanas Kardo rinktines narys menininkas skulptorius dievdirbys Adolfas Kontrimas partizanas Kardo rinktines narys politinis kalinys ir tremtinys Kazimieras Kontrimas partizanas Kardo rinktines kurejas ir vadovas Juozapas Paulauskas liaudies menininkas medzio drozejas dievdirbys ir knygnesys Kazimieras Paulauskas tautodailininkas ir pedagogas Kulturos paveldasGruslaukes kapiniu koplycia su sienine tapyba 1749 m Paminklas Kardo rinktines partizanams 1999 m Kapas Palaidotas liaudies meistras Juozapas Paulauskas 1860 1945 Kapas Palaidotas Lietuvos partizanas politinis kalinysir tremtinys Adolfas Kontrimas 1917 2006 Monumentalus kryzius su Nukryziuotojo skulptura 1897 m meistrai Antanas Stonius ir Juozapas Paulauskas Kapiniu ir pakeles koplyteles su sventuju skulpturomis XX a SaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Salantu baznycios 1750 m vizitacijos aktas Salantu baznycios archyvas b n Kazys Misius Is Salantu baznycios ir parapijos istorijos Salantu baznycia istorija meno vertybes ir zmones Zemaiciu praeitis Vilnius Vilniaus dailes akademijos leidykla 2011 T 15 P 70 72 Michal Gadon Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowienskiej w dawnem Xiestwie Zmujdzkiem polozonego Wilno 1846 S 152 Lietuvos apgyventos vietos Kaunas 1925 P 111 Gruslauke Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 217 psl Gruslaukes biblioteka Archyvuota kopija 2008 06 27 is Wayback Machine projekto Alfavitnyj spisok naselennyh mѣst Kovenskoj gubernii Kovna Tipografiya Gubernskago Pravleniya 1903 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Gruslaukis Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 1 A J Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1966 611 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Gruslauke Lietuviskoji tarybine enciklopedija IV t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1978 T IV Gariga Jancas 235 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Gruslauke Tarybu Lietuvos enciklopedija T 2 Grudas Marveles Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1986 psl 8 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Klaipedos apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 Kulturos vertybiu registras u k 9484 neveikianti nuoroda Kulturos vertybiu registras u k 10979 neveikianti nuoroda NuorodosGruslaukis Musu Lietuva T 4 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1968 292 psl Kaimo istorija neveikianti nuoroda Gruszlawki Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T II Derenek Gzack Warszawa 1881 877 psl lenk Gruszlawki Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich 540 psl lenk