Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Grizelda Kristinia lyv Grizelda KristiņGimė 1910 m kovo 19 d Vaidė dab LatvijaMirė 2013 m birželio 2 d 103 metai KanadaT
Grizelda Kristiņa
| Grizelda Kristinia lyv. Grizelda Kristiņ | |
|---|---|
| Gimė | 1910 m. kovo 19 d. Vaidė, dab. Latvija |
| Mirė | 2013 m. birželio 2 d. (103 metai) Kanada |
| Tautybė | lyvė |
| Tėvas | Pėteris Bertholdas (lyv. Pētõr Berthold) |
| Motina | Lyžė Bertholdė (lyv. Līž Berthold) |
| Sutuoktinis (-ė) | Voldemaras Kristinis (lyv. Voldemār Kristiņ) |
| Vaikai | Vėsma (latv. Vēsma), 1943–1943 Sarmytė (latv. Sarmīte), g. 1944 m. |
| Veikla | rašytoja, poetė, pedagogė |
| Sritis | lyvių kalba |
Grizelda Kristinia (lyv. Grizelda Kristiņ, latv. Grizelda Kristiņa, mergautinė pav. lyv. Berthold; 1910 m. kovo 19 d. Vaidės k. Žuonakų sod., Ventspilio apskr., Kuršo gubernijoje, Rusijos imperijoje – 2013 m. birželio 2 d. Kanadoje) – iki 2013 m. birželio 2 dienos buvo seniausioji lyvių tautos atstovė ir seniausia pasaulyje lyvių kaip gimtosios kalbos vartotoja. Ji buvo likusi vienintelė iš visavertiškai ir laisvai kalbančiųjų lyvių kalba. Po jos mirties pasaulyje nebeliko nė vieno žmogaus, kuriam lyvių kalba būtų gimtoji arba kuris lyviškai kalbėtų taip laisvai. Ji yra viena iš lyvių kalbos vadovėlio „Līvõ kēļ“ („Lyvių kalba“) bendraautorių, jos eilėraščių įtraukta į poezijos rinkinį.
Biografija
G. Kristinia gimė lyvių Pėterio ir Lyžės Bertholdų šeimoje Vaidėje, dabartinėje Lyvių pakrantėje. Lažų sodyboje lankė pradinę mokyklą, vėliau mokėsi Mazirbėje. Ketvirtame dešimtmetyje pasinaudojo lyvių jaunimui teikiama galimybe laisvai mokytis Suomijoje, tenai 1930–1931 m. lankė Lahčio aukštąją liaudies mokyklą, po to dar dvejus metus mokėsi namų ūkio mokykloje (dabar – Orimattilos institutas) ir baigė namų ūkio instruktoriaus specialybę. Latvijoje neradusi darbo pagal profesiją, 1934–1935 m. Latvijos universitete, Rygoje, įsidarbino virėja.
1938 m. susituokė su Voldemaru Kristiniu (lyv. Voldemār Kristiņ, latv. Voldemārs Kristiņš), taip pat iš Vaidės kaimo, gyveno Rygoje. Jos vyras buvo lyvis, bet jo šeimoje jau kalbėta latviškai. 1943 m. balandį gimė pirmoji duktė Vėsma (latv. Vēsma), tačiau po keturių ligoninėje praleistų dienų ji mirė. 1944 m. per karą, spalį, su keturių mėnesių neturinčia antrąja dukterimi Sarmyte (latv. Sarmīte), vyru ir keletu giminaičių nuo sovietų režimo pasitraukė į Švediją, bet kadangi Švedija Sovietų Sąjungai bėglius grąžindavo, teko keliauti toliau: 1951 m. birželio pabaigoje laivu „Anna Salen“ paliko Švediją ir liepos 3 d. pasiekė Halifaksą, Kanadą. Iki pensijos dirbo ir gyveno Toronte, o tada vyro rūpinimusi įsikūrė savo sodyboje Saulainėje. Tai – Toronto latvių liuteronų parapijai priklausanti vaizdinga kaimiška vietovė Ontarijuje prie Notavasagos upės, esanti apytiksliai už 16 km nuo Bario ir 78 km nuo Toronto, garsi nuo 1952 m. rengiamomis latvių vasaros stovyklomis. G. Kristinia ten gyveno visą likusį gyvenimą.
Tremtyje ji lyviškai rašė atsiminimus ir poeziją. Kunigo Arvedo Celmo (latv. Arveds Celms) paskatinta, G. Kristinia pradėjo lyvių kalba įrašinėti kasetes ir jas siųsti Latvijos mokykloms. Yra išleista lyvių kalbos mokomoji kompaktinė plokštelė (diskas), jame įrašyta 10 monologų – 2000 m. ji lyviškai įgarsino tekstus iš estų kalbininkės Kersti Boiko sudaryto lyvių kalbos vadovėlio „Līvõ kēļ” („Lyvių kalba”). Yra davusi interviu ne vienam kalbininkui ir kalbos pavyzdžių rinkėjui (žr. „Nuorodos“). Jos eilėraščių įtraukta į 2011 m. išleistą eilėraščių rinkinį „Kaip išnirsta lyviai“ (lyv. Kui sūolõbõd līvlizt, latv. Kā iznirst līvi; dviprasmė užuomina: „išnirsta (išnyra, išneria, išsineria)“ – „išmiršta“). Po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., G. Kristinia vis atvykdavo pas giminaičius į Latviją.
Grizeldos Kristinios vyras mirė 1990 metais. Liko duktė Sarmytė (latv. Sarmīte), du vaikaičiai ir viena dukraitė.
Nuorodos
- Filmuotas pašnekesys lyviškai su G. Kristinia (nuo 19:18) dokumentiniame filme lyvių kalba „Profesoriaus Vytso lyviai“ (titruojama estiškai). Šnekina kalbininkai T. Vytsas ir V. Ernštreitas.
- G. Kristinios garso įrašas lyvių kalba
- Nekropole: Grizelda Kristinia (latvių k.)
- livones.net (2010-02-25): Grizelda Kristinia švenčia 100 metų sukaktuves (latvių k.)
Išnašos
- Nekropole: Grizelda Kristiņa (latvių k.); tikrinta 2017-02-15
- V. Ernštreits. Les langues finno-ougriennes (2012): Livonian in the 21st century; tikrinta 2017-02-15
- livones.net (2010): Grizelda Kristiņa (latvių k.); tikrinta 2021-08-25
- B. Šuvcāne (2010-02-25), livones.net: Grizelda Kristiņa švenčia 100 metų sukaktuves (latvių k.); tikrinta 2021-08-25
- Latvian Christian Children’s Camp; tikrinta 2017-02-15
- jauns.lv (2013-06-06): Lyvių kalba nebėra „gyva”! Amžinybėn pašaukta paskutinė tikra lyvė Grizelda Kristinia (latvių k.); tikrinta 2021-08-25
- Delfi.lv (2012-02-10) V. Ernštreitas: Lyviai – miniatiūrinis latvių modelis (latvių k.); tikrinta 2021-09-01
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Grizelda Kristiņa, Kas yra Grizelda Kristiņa? Ką reiškia Grizelda Kristiņa?
Grizelda Kristinia lyv Grizelda KristinGime 1910 m kovo 19 d Vaide dab LatvijaMire 2013 m birzelio 2 d 103 metai KanadaTautybe lyveTevas Peteris Bertholdas lyv Petor Berthold Motina Lyze Bertholde lyv Liz Berthold Sutuoktinis e Voldemaras Kristinis lyv Voldemar Kristin Vaikai Vesma latv Vesma 1943 1943 Sarmyte latv Sarmite g 1944 m Veikla rasytoja poete pedagogeSritis lyviu kalba Grizelda Kristinia lyv Grizelda Kristin latv Grizelda Kristina mergautine pav lyv Berthold 1910 m kovo 19 d Vaides k Zuonaku sod Ventspilio apskr Kurso gubernijoje Rusijos imperijoje 2013 m birzelio 2 d Kanadoje iki 2013 m birzelio 2 dienos buvo seniausioji lyviu tautos atstove ir seniausia pasaulyje lyviu kaip gimtosios kalbos vartotoja Ji buvo likusi vienintele is visavertiskai ir laisvai kalbanciuju lyviu kalba Po jos mirties pasaulyje nebeliko ne vieno zmogaus kuriam lyviu kalba butu gimtoji arba kuris lyviskai kalbetu taip laisvai Ji yra viena is lyviu kalbos vadovelio Livo kel Lyviu kalba bendraautoriu jos eilerasciu įtraukta į poezijos rinkinį BiografijaG Kristinia gime lyviu Peterio ir Lyzes Bertholdu seimoje Vaideje dabartineje Lyviu pakranteje Lazu sodyboje lanke pradine mokykla veliau mokesi Mazirbeje Ketvirtame desimtmetyje pasinaudojo lyviu jaunimui teikiama galimybe laisvai mokytis Suomijoje tenai 1930 1931 m lanke Lahcio aukstaja liaudies mokykla po to dar dvejus metus mokesi namu ukio mokykloje dabar Orimattilos institutas ir baige namu ukio instruktoriaus specialybe Latvijoje neradusi darbo pagal profesija 1934 1935 m Latvijos universitete Rygoje įsidarbino vireja 1938 m susituoke su Voldemaru Kristiniu lyv Voldemar Kristin latv Voldemars Kristins taip pat is Vaides kaimo gyveno Rygoje Jos vyras buvo lyvis bet jo seimoje jau kalbeta latviskai 1943 m balandį gime pirmoji dukte Vesma latv Vesma taciau po keturiu ligonineje praleistu dienu ji mire 1944 m per kara spalį su keturiu menesiu neturincia antraja dukterimi Sarmyte latv Sarmite vyru ir keletu giminaiciu nuo sovietu rezimo pasitrauke į Svedija bet kadangi Svedija Sovietu Sajungai beglius grazindavo teko keliauti toliau 1951 m birzelio pabaigoje laivu Anna Salen paliko Svedija ir liepos 3 d pasieke Halifaksa Kanada Iki pensijos dirbo ir gyveno Toronte o tada vyro rupinimusi įsikure savo sodyboje Saulaineje Tai Toronto latviu liuteronu parapijai priklausanti vaizdinga kaimiska vietove Ontarijuje prie Notavasagos upes esanti apytiksliai uz 16 km nuo Bario ir 78 km nuo Toronto garsi nuo 1952 m rengiamomis latviu vasaros stovyklomis G Kristinia ten gyveno visa likusį gyvenima Tremtyje ji lyviskai rase atsiminimus ir poezija Kunigo Arvedo Celmo latv Arveds Celms paskatinta G Kristinia pradejo lyviu kalba įrasineti kasetes ir jas siusti Latvijos mokykloms Yra isleista lyviu kalbos mokomoji kompaktine plokstele diskas jame įrasyta 10 monologu 2000 m ji lyviskai įgarsino tekstus is estu kalbininkes Kersti Boiko sudaryto lyviu kalbos vadovelio Livo kel Lyviu kalba Yra davusi interviu ne vienam kalbininkui ir kalbos pavyzdziu rinkejui zr Nuorodos Jos eilerasciu įtraukta į 2011 m isleista eilerasciu rinkinį Kaip isnirsta lyviai lyv Kui suolobod livlizt latv Ka iznirst livi dviprasme uzuomina isnirsta isnyra isneria issineria ismirsta Po Latvijos nepriklausomybes atkurimo 1990 m G Kristinia vis atvykdavo pas giminaicius į Latvija Grizeldos Kristinios vyras mire 1990 metais Liko dukte Sarmyte latv Sarmite du vaikaiciai ir viena dukraite NuorodosFilmuotas pasnekesys lyviskai su G Kristinia nuo 19 18 dokumentiniame filme lyviu kalba Profesoriaus Vytso lyviai titruojama estiskai Snekina kalbininkai T Vytsas ir V Ernstreitas G Kristinios garso įrasas lyviu kalba Nekropole Grizelda Kristinia latviu k livones net 2010 02 25 Grizelda Kristinia svencia 100 metu sukaktuves latviu k IsnasosNekropole Grizelda Kristina latviu k tikrinta 2017 02 15 V Ernstreits Les langues finno ougriennes 2012 Livonian in the 21st century tikrinta 2017 02 15 livones net 2010 Grizelda Kristina latviu k tikrinta 2021 08 25 B Suvcane 2010 02 25 livones net Grizelda Kristina svencia 100 metu sukaktuves latviu k tikrinta 2021 08 25 Latvian Christian Children s Camp tikrinta 2017 02 15 jauns lv 2013 06 06 Lyviu kalba nebera gyva Amzinyben pasaukta paskutine tikra lyve Grizelda Kristinia latviu k tikrinta 2021 08 25 Delfi lv 2012 02 10 V Ernstreitas Lyviai miniatiurinis latviu modelis latviu k tikrinta 2021 09 01