Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Gravitacinis lęšis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Gravitacinis lęšis – reiškinys, kuomet šviesa iš labai tolimo ir ryškaus šaltinio (pvz., kvazaro) „užlinksta“ už masyvaus arčiau esančio objekto - pavyzdžiui, didelės kompaktiškos galaktikos. Gravitacinį šviesos užlinkimą už masyvių objektų pirmiausiai numatė Alberto Einšteino sukurta bendroji reliatyvumo teorija. Fricas Zwicky jau 1937 metais spėjo, kad galaktikų spiečiai galėtų elgtis kaip gravitaciniai lęšiai, tačiau eksperimentiškai šio reiškinio egzistavimą patvirtino tik kvazaro stebėjimai 1979 metais.
Aprašymas
Gravitacinis lęšis susidaro, kai masyvaus objekto (galaktikos ar juodosios skylės) gravitacinis laukas nukreipia tolimesnio šviesos šaltinio spindulius nuo tiesaus kelio. Šviesos šaltinis atrodo tarsi žiedas, esantis už masyviojo objekto. Šį reiškinį pirmą kartą paminėjo fizikas Orestas Chvolsonas 1924 metais, o 1936 metais gravitacinius lęšius kiekybiškai aprašė A. Einšteinas.
Susidaręs nutolusio šviesaus objekto vaizdas būna arba žiedas, dar vadinamas , arba keletas pasikartojančių iškraipytų šaltinio vaizdų, išsidėsčiusių aplink artimesnį masyvų objektą.
Gravitacinio lęšio reiškinys yra gana silpnas – arčiau esančios galaktikos, kurios masė apie 100 mlrd. Saulės masių, sukurtų tolimesnio kvazaro atvaizdų padėtys danguje skirsis tik keliomis .
Istorija
Bendroji reliatyvumo teorija teigia, kad masyvūs kūnai „iškreivina“ erdvėlaikį, todėl šviesos kelias irgi nukrypsta nuo tiesės. Šią teoriją pirmą kartą patvirtino Artūras Stenlis Edingtonas 1919 m. Saulės užtemimo metu, kuomet arti Saulės danguje esančių žvaigždžių padėtys atrodė pakitusios.
Einšteinas suprato, kad astronominiai objektai taip pat gali užlenkti šviesos spindulius, tačiau jis nagrinėjo atvejus, kai gravitaciniais lęšiais yra atskiros žvaigždės, o dėl palyginti silpno jų gravitacinio lauko šis reiškinys yra nykstamai mažas.
Tik 1979 m., tyrinėjant kvazarą Q0957+561, atsitiktinai buvo atrastas gravitacinio lęšio efektas. Iš pradžių buvo manoma, kad tiriamas objektas – tai du identiški greta esantys kvazarai. Tik vėliau buvo suprasta, kad tai du vieno kvazaro atvaizdai.
Pritaikymas astronomijoje
Gravitaciniai lęšiai sukoncentruoja šviesą iš tolimesnių objektų, taigi silpni ir nutolę objektai atrodo ryškesni ir juos lengviau tirti. Galima stebėti palyginti mažus objektus, esančius mūsų galaktikoje, ir ieškoti planetų kitose žvaigždžių sistemose. Stebint gravitacinio lęšio efektą, galima tirti apytikslį nematomosios medžiagos kiekį šviesą užstojančiame kūne.
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gravitacinis lęšis, Kas yra Gravitacinis lęšis? Ką reiškia Gravitacinis lęšis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Gravitacinis lesis reiskinys kuomet sviesa is labai tolimo ir ryskaus saltinio pvz kvazaro uzlinksta uz masyvaus arciau esancio objekto pavyzdziui dideles kompaktiskos galaktikos Gravitacinį sviesos uzlinkima uz masyviu objektu pirmiausiai numate Alberto Einsteino sukurta bendroji reliatyvumo teorija Fricas Zwicky jau 1937 metais spejo kad galaktiku spieciai galetu elgtis kaip gravitaciniai lesiai taciau eksperimentiskai sio reiskinio egzistavima patvirtino tik kvazaro stebejimai 1979 metais Keletas stebimu gravitaciniu lesiuAprasymasSviesa uzlinksta uz masyvaus arciau esancio objekto Oranzines rodykles rodo regimaja kvazaro padetį baltos tikraja spinduliu trajektorija is saltinio Gravitacinis lesis susidaro kai masyvaus objekto galaktikos ar juodosios skyles gravitacinis laukas nukreipia tolimesnio sviesos saltinio spindulius nuo tiesaus kelio Sviesos saltinis atrodo tarsi ziedas esantis uz masyviojo objekto Sį reiskinį pirma karta paminejo fizikas Orestas Chvolsonas 1924 metais o 1936 metais gravitacinius lesius kiekybiskai aprase A Einsteinas Susidares nutolusio sviesaus objekto vaizdas buna arba ziedas dar vadinamas arba keletas pasikartojanciu iskraipytu saltinio vaizdu issidesciusiu aplink artimesnį masyvu objekta Gravitacinio lesio reiskinys yra gana silpnas arciau esancios galaktikos kurios mase apie 100 mlrd Saules masiu sukurtu tolimesnio kvazaro atvaizdu padetys danguje skirsis tik keliomis IstorijaKvazaro QSO 2237 0305 kitaip vadinamo Einsteino kryziumi atvaizdai del gravitacinio lesio efekto Bendroji reliatyvumo teorija teigia kad masyvus kunai iskreivina erdvelaikį todel sviesos kelias irgi nukrypsta nuo tieses Sia teorija pirma karta patvirtino Arturas Stenlis Edingtonas 1919 m Saules uztemimo metu kuomet arti Saules danguje esanciu zvaigzdziu padetys atrode pakitusios Einsteinas suprato kad astronominiai objektai taip pat gali uzlenkti sviesos spindulius taciau jis nagrinejo atvejus kai gravitaciniais lesiais yra atskiros zvaigzdes o del palyginti silpno ju gravitacinio lauko sis reiskinys yra nykstamai mazas Tik 1979 m tyrinejant kvazara Q0957 561 atsitiktinai buvo atrastas gravitacinio lesio efektas Is pradziu buvo manoma kad tiriamas objektas tai du identiski greta esantys kvazarai Tik veliau buvo suprasta kad tai du vieno kvazaro atvaizdai Pritaikymas astronomijojeGravitaciniai lesiai sukoncentruoja sviesa is tolimesniu objektu taigi silpni ir nutole objektai atrodo ryskesni ir juos lengviau tirti Galima stebeti palyginti mazus objektus esancius musu galaktikoje ir ieskoti planetu kitose zvaigzdziu sistemose Stebint gravitacinio lesio efekta galima tirti apytikslį nematomosios medziagos kiekį sviesa uzstojanciame kune Taip pat skaitykiteGravitacija Bendroji reliatyvumo teorija