Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Graibyčių pilkapynas ir kapinynai prūsų pilkapynas ir du kapinynai Sembos pusiasalyje 3 km į pietvakarius nuo Girmavos m
Graibyčių pilkapynas
Graibyčių pilkapynas ir kapinynai – prūsų pilkapynas ir du kapinynai Sembos pusiasalyje, 3 km į pietvakarius nuo Girmavos miestelio, prie Graibyčių kaimo (Žuvininkų apskritis, nuo 1946 m. rus. Русское – Ruskoje, Zelenogradsko rajonas, Kaliningrado sritis).
Tyrimai
Į rytus nuo kaimo buvo du pilkapiai, datuojami ankstyvuoju geležies amžiumi. Suardyti. Iš jų į Karaliaučiaus muziejų „Prussia“ pateko urnos fragmentų ir du žalvariniai smeigtukai. Pirmasis kapinynas yra Girmavos upės kairiajame krante. 1884 m. ir 1886 m. jį tyrinėjo ir , 1903 m. tyrė Adalbertas Becenbergeris ir Emilis Holakas. Rasti 485 kapai. Mirusieji laidoti sudeginti urnose su gausiomis įkapėmis. IV a. – V a. kapuose urnos iki 0,5 m aukščio. Dauguma kapų apdėti akmenimis. Rasta daug papuošalų – daugiausia segių (157), diržo sagčių ir apkalų, apyrankių, antkaklių, žiedų, stiklo, gintaro ir emalio karolių; ginklų (ietigalių, kovos peilių-durklų, antskrydžių), darbo įrankių (pjautuvų, kirvių, ylų, verpstukų), žalvarinių indų, sidabrinė antkaklė, žieduotųjų ir žvaigždine kojele segių, Antoninų dinastijos (96-192 m.) Trajano, Hadriano, Antonino Pijaus, , Marko Aurelijaus ir imperatorių ir jų žmonų romėniškų monetų. Itin retas archeologinis radinys – atvežtinė Panonijos (Romos provincija) segė. Kapinynas datuojamas I a. – X a.
Į pietryčius nuo pirmojo kapinyno, žemumoje, 1990 m. rastas antrasis; jį tyrinėjo G. Proninas ir M. Smirnova. Mirusieji laidoti nedeginti, keli – palaidoti kniūbsti, šalia rasta ir žirgų kapų. Įkapių mažai. Kapinynas datuojamas II tūkstantmečio pradžia.
Šaltiniai
- Valdemaras Šimėnas. Graibyčių pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 50 psl.
54°51′01″ š. pl. 20°01′01″ r. ilg. / 54.85028°š. pl. 20.01694°r. ilg.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Graibyčių pilkapynas, Kas yra Graibyčių pilkapynas? Ką reiškia Graibyčių pilkapynas?
Graibyciu pilkapynas ir kapinynai prusu pilkapynas ir du kapinynai Sembos pusiasalyje 3 km į pietvakarius nuo Girmavos miestelio prie Graibyciu kaimo Zuvininku apskritis nuo 1946 m rus Russkoe Ruskoje Zelenogradsko rajonas Kaliningrado sritis TyrimaiĮ rytus nuo kaimo buvo du pilkapiai datuojami ankstyvuoju gelezies amziumi Suardyti Is ju į Karaliauciaus muzieju Prussia pateko urnos fragmentu ir du zalvariniai smeigtukai Pirmasis kapinynas yra Girmavos upes kairiajame krante 1884 m ir 1886 m jį tyrinejo ir 1903 m tyre Adalbertas Becenbergeris ir Emilis Holakas Rasti 485 kapai Mirusieji laidoti sudeginti urnose su gausiomis įkapemis IV a V a kapuose urnos iki 0 5 m aukscio Dauguma kapu apdeti akmenimis Rasta daug papuosalu daugiausia segiu 157 dirzo sagciu ir apkalu apyrankiu antkakliu ziedu stiklo gintaro ir emalio karoliu ginklu ietigaliu kovos peiliu durklu antskrydziu darbo įrankiu pjautuvu kirviu ylu verpstuku zalvariniu indu sidabrine antkakle zieduotuju ir zvaigzdine kojele segiu Antoninu dinastijos 96 192 m Trajano Hadriano Antonino Pijaus Marko Aurelijaus ir imperatoriu ir ju zmonu romenisku monetu Itin retas archeologinis radinys atveztine Panonijos Romos provincija sege Kapinynas datuojamas I a X a Į pietrycius nuo pirmojo kapinyno zemumoje 1990 m rastas antrasis jį tyrinejo G Proninas ir M Smirnova Mirusieji laidoti nedeginti keli palaidoti kniubsti salia rasta ir zirgu kapu Įkapiu mazai Kapinynas datuojamas II tukstantmecio pradzia SaltiniaiValdemaras Simenas Graibyciu pilkapynas Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 50 psl 54 51 01 s pl 20 01 01 r ilg 54 85028 s pl 20 01694 r ilg 54 85028 20 01694