Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gražutės regioninis parkas įsikūręs šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje Zarasų apie 90 proc ir Ignalinos rajonuose Parko di
Gražutės RP
Gražutės regioninis parkas įsikūręs šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje – Zarasų (apie 90 proc.) ir Ignalinos rajonuose. Parko direkcija yra Salake. Įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti ir tvarkyti ežeringo ir miškingo Šventosios aukštupio kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Bendras jo plotas – apie 29 700 ha.
| Gražutės regioninis parkas | |
|---|---|
| IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis) | |
Luodžio ežeras | |
| Vieta: | Zarasų rajonas, Ignalinos rajonas, Lietuva |
Gražutės regioninis parkas | |
| Koordinatės: | 55°36′0″ š. pl. 26°15′0″ r. ilg. / 55.60000°š. pl. 26.25000°r. ilg. |
| Plotas: | 297 km² |
| Įkurtas: | 1992 m. |
| Valdymas: | Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
Gamtos vertybės
Gražutės regioninis parkas priskiriamas miškingų ežeringų regioninių parkų grupei. Čia suskaičiuojama per 70 vandens telkinių, užimančių 5700 ha (Antalieptės marios, Luodis, Samavas, Dūkštas, Šventas ir pan.). Parke saugomas miškingas ir ežeringas Šventosios aukštupio ežeryno kraštovaizdis. 16 km tęsiasi sudėtingiausią konfigūraciją Lietuvoje turintis vandens telkinys – Antalieptės marios (užtvindžiusios 26 ežerus, kurie susiliejo Šventosios vandeniu užpildytame duburyje) su daugybe salų, pusiasalių ir įlankų. Gražutės giria ir kiti miškų masyvai užima apie 55 proc. teritorijos, apie penktadalį parko teritorijos sudaro vandens telkiniai ir nedidelės pelkės.
Įspūdingas Tumiškių moreninis kalvynas, čia gausu stambių lėkštų 20–40 m aukščio kalvų. Daug vaizdingų ežerų – Luodžio, Samavo, Asavo, Šiurpio, Veprio, Ligajos, Ažukalnio, Zalvo ir kt. Šiame parke yra Šventosios, gražiausios Rytų Aukštaitijos upės, ištakos. Hidrografiniu požiūriu pažymėtini tokie unikumai kaip benuotakiniai Švento ir Šiurpio ežerai, sudėtingiausią konfigūraciją visoje Lietuvoje turintis vandens telkinys – Antalieptės marios su gražiu salynu ir unikaliu pusiasalių raizgynu, didelis Luodžio ežeras su jame esančiomis dviem nerijomis – ragais, ypatingu nuolydžiu pasižymintis Šavašos upelis. Švento ežeras, kuriame pastebimi didžiausi vandens horizonto svyravimai, yra savotiškas hidroklimatinis barometras. Didžiausią plotą užima Gražutės giria, senovėje buvęs stambus miško masyvas. Dėl didelės buveinių įvairovės čia gausu saugomų rūšių. Parkas garsus briedžiais.
Kultūros paveldas
Po visą parko teritoriją išsibarstę archeologijos paminklai – Verslavos, , Degučių, Zokorių, Lūžų piliakalniai. Iš viso parke yra 9 piliakalniai. Ypač įspūdingi Šventosios upės piliakalniai, buvusios sėlių genties gyvenvietės. Gilią praeitį mini Sokiškių piliakalnis Senajame Dūkšte. Yra pilkapių.
Vertingas Salako urbanistinis kompleksas su įspūdinga Švč. Mergelės Marijos bažnyčia iš tašytų akmenų, yra „Jūrų muziejus“. Antalieptėje yra XVIII a. basųjų karmelitų vienuolių statyta bažnyčia ir vienuolynas, Antalieptės vandens jėgainė (HE). Tiltiškių vandens malūne įrengtas vienintelis Lietuvoje energetikos muziejus. Netoliese prie Šavašos upelio – iki XVII a. egzistavusios pagonių šventyklos liekana – Lūžų akmuo su dubeniu. Tai vienintelė Rytų Lietuvoje išlikusi nesugriauta pagonių šventykla.
Laisvalaikis ir pramogos
Poilsiauti labiausiai tinka gausūs, miškų apsupti parko ežerai, o ypač Luodis, Asavas, Samavas, Uolys bei Antalieptės marios. Ežeros geros sąlygos žvejybai, miškai – vieni grybingiausių Lietuvoje. Šventoji – vandens turistų upė, joje įrengta vandens turizmo trasa. Parke kelionė Šventąja prasideda nuo Dūkšto ežero ir, plaukiant ežerų virtine, pasiekiamos vaizdingos Antalieptės marios su šimtais įvairiausių įlankėlių, sąsiaurių, daugybe salų.
Rekomenduojama maudytis prie esančių stovyklaviečių, poilsiaviečių ar kempingų. Yra 6 nemokamos stovyklavietės – trys prie Luodžio, Asavo, Samanio ežerų ir prie Šventosios įtekėjimo į Antalieptės marias.
Parke švenčiamos Užgavėnės, Joninės.
Šaltiniai
- „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.
Nuorodos
- Oficialus Gražutės RP puslapis [1]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gražutės RP, Kas yra Gražutės RP? Ką reiškia Gražutės RP?
Grazutes regioninis parkas įsikures siaures rytineje Lietuvos dalyje Zarasu apie 90 proc ir Ignalinos rajonuose Parko direkcija yra Salake Įsteigtas 1992 m rugsejo 24 d siekiant issaugoti ir tvarkyti ezeringo ir miskingo Sventosios aukstupio krastovaizdį gamtine ekosistema bei kulturos paveldo vertybes Bendras jo plotas apie 29 700 ha Grazutes regioninis parkasIUCN V kategorija saugomas krastovaizdis Luodzio ezerasVieta Zarasu rajonas Ignalinos rajonas LietuvaGrazutes regioninis parkasKoordinates 55 36 0 s pl 26 15 0 r ilg 55 60000 s pl 26 25000 r ilg 55 60000 26 25000Plotas 297 km Įkurtas 1992 m Valdymas Valstybine saugomu teritoriju tarnybaGamtos vertybesGrazutes regioninis parkas priskiriamas miskingu ezeringu regioniniu parku grupei Cia suskaiciuojama per 70 vandens telkiniu uzimanciu 5700 ha Antalieptes marios Luodis Samavas Dukstas Sventas ir pan Parke saugomas miskingas ir ezeringas Sventosios aukstupio ezeryno krastovaizdis 16 km tesiasi sudetingiausia konfiguracija Lietuvoje turintis vandens telkinys Antalieptes marios uztvindziusios 26 ezerus kurie susiliejo Sventosios vandeniu uzpildytame duburyje su daugybe salu pusiasaliu ir įlanku Grazutes giria ir kiti misku masyvai uzima apie 55 proc teritorijos apie penktadalį parko teritorijos sudaro vandens telkiniai ir nedideles pelkes Įspudingas Tumiskiu moreninis kalvynas cia gausu stambiu lekstu 20 40 m aukscio kalvu Daug vaizdingu ezeru Luodzio Samavo Asavo Siurpio Veprio Ligajos Azukalnio Zalvo ir kt Siame parke yra Sventosios graziausios Rytu Aukstaitijos upes istakos Hidrografiniu poziuriu pazymetini tokie unikumai kaip benuotakiniai Svento ir Siurpio ezerai sudetingiausia konfiguracija visoje Lietuvoje turintis vandens telkinys Antalieptes marios su graziu salynu ir unikaliu pusiasaliu raizgynu didelis Luodzio ezeras su jame esanciomis dviem nerijomis ragais ypatingu nuolydziu pasizymintis Savasos upelis Svento ezeras kuriame pastebimi didziausi vandens horizonto svyravimai yra savotiskas hidroklimatinis barometras Didziausia plota uzima Grazutes giria senoveje buves stambus misko masyvas Del dideles buveiniu įvairoves cia gausu saugomu rusiu Parkas garsus briedziais Grazutes regioninio parko lankytoju centras SalakeKulturos paveldasSalako baznycia Po visa parko teritorija issibarste archeologijos paminklai Verslavos Deguciu Zokoriu Luzu piliakalniai Is viso parke yra 9 piliakalniai Ypac įspudingi Sventosios upes piliakalniai buvusios seliu genties gyvenvietes Gilia praeitį mini Sokiskiu piliakalnis Senajame Dukste Yra pilkapiu Vertingas Salako urbanistinis kompleksas su įspudinga Svc Mergeles Marijos baznycia is tasytu akmenu yra Juru muziejus Antaliepteje yra XVIII a basuju karmelitu vienuoliu statyta baznycia ir vienuolynas Antalieptes vandens jegaine HE Tiltiskiu vandens malune įrengtas vienintelis Lietuvoje energetikos muziejus Netoliese prie Savasos upelio iki XVII a egzistavusios pagoniu sventyklos liekana Luzu akmuo su dubeniu Tai vienintele Rytu Lietuvoje islikusi nesugriauta pagoniu sventykla Laisvalaikis ir pramogosPoilsiauti labiausiai tinka gausus misku apsupti parko ezerai o ypac Luodis Asavas Samavas Uolys bei Antalieptes marios Ezeros geros salygos zvejybai miskai vieni grybingiausiu Lietuvoje Sventoji vandens turistu upe joje įrengta vandens turizmo trasa Parke kelione Sventaja prasideda nuo Duksto ezero ir plaukiant ezeru virtine pasiekiamos vaizdingos Antalieptes marios su simtais įvairiausiu įlankeliu sasiauriu daugybe salu Rekomenduojama maudytis prie esanciu stovyklavieciu poilsiavieciu ar kempingu Yra 6 nemokamos stovyklavietes trys prie Luodzio Asavo Samanio ezeru ir prie Sventosios įtekejimo į Antalieptes marias Parke svenciamos Uzgavenes Jonines Saltiniai Del regioniniu parku ir draustiniu įsteigimo 1992 m rugsejo 24 d nutarimas Nr I 2913 Lietuvos Respublikos Auksciausioji Taryba Atkuriamasis Seimas Nuoroda tikrinta 2024 10 20 NuorodosOficialus Grazutes RP puslapis 1