Gotthold Ephraim Lessing vok Gotthold Ephraim LessingGotholdas Efraimas LesingasGimė 1729 m sausio 22 d SaksonijaMirė 17
Gotholdas Efraimas Lesingas

Gotthold Ephraim Lessing vok. Gotthold Ephraim Lessing | |
---|---|
Gotholdas Efraimas Lesingas | |
Gimė | 1729 m. sausio 22 d. , Saksonija |
Mirė | 1781 m. vasario 15 d. (52 metai) Braunšveigas |
Tėvai | Johanas Gotfrydas Lesingas Justina Salomė Feler |
Veikla | Vokietijos dramaturgas, literatūros ir dramaturgijos kritikas, teoretikas |
Alma mater | Vitenbergo universitetas |
Vikiteka | Gotthold Ephraim Lessing |
Parašas | |
Gotholdas Efraimas Lesingas (vok. Gotthold Ephraim Lessing, 1729 m. sausio 22 d. , Saksonija – 1781 m. vasario 15 d. Braunšveigas) – Vokietijos dramaturgas, literatūros ir dramaturgijos kritikas, teoretikas, filosofas. Žymiausias Švietimo epochos vokiečių literatūros, nacionalinio teatro kūrėjas.
Biografija
1746–1748 m. Leipcige studijavo teologiją, mediciną, gilinosi į filosofiją, filologiją, matematiką. 1752 m. baigė Vitenbergo universitetą, laisvųjų menų magistras. 1760 m. narys. 1776 m. Rūmų patarėjas.
1750 m. pirmojo vokiečių teatrui skirto laikraščio „Beitrage zur Historie und Aufnahme des Theaters“ (išėjo 4 nr.) vienas įkūrėjų ir redaktorių. 1754 m. pradėjo leisti jo tęsinį pavadinimu „Thealralische Bibliothek“ (ėjo iki 1758 m., 4 t.). 1759–1766 m. laikraščio „Laiškai apie naujausiąją literatūrą“ („Briefe, die neueste Literatur betreffend“, išėjo 23 nr., juose išspausdinti 333 jo laiškai; (lietuvių kalba fragmentas 1978 m.) vienas leidėjų. 33 laiške perspausdino P. Ruigio dviejų lietuvių liaudies dainų – „Aš atsisakiau savo močiutei“ ir „Anksti rytą rytužį“ – vertimus.
Nuo 1751 m. bendradarbiavo laikraščio „Berlinische privilegierte Zeitung“ (vėliau pavadintas „Vossische Zeitung“). 1767–1768 m. vokiečių nacionalinio teatro Hamburge dramaturgas ir kritikas. 1770–1776 m. dirbo Braunšveigo hercogo bibliotekininku Volfenbiutelyje, dabar ten yra Lesingo kūrybos tyrinėjimų centras. 1775 m. ir 1776 m. lankėsi Italijoje.
Kūryba
Gotholdas Efraimas Lesingas siekė reformuoti vokiečių teatrą. Kritikavo klasicistinio teatro atitrūkimą nuo gyvenamojo meto realijų, griežtų taisyklių laikymąsi, siūlė remtis ne vien istorijos siužetais, bet kurti apie amžininkus, iš teatro reikalavo gyvenimiškos tiesos, suartino tragediją ir komediją, pradėjo kurti vidurinės klasės veikėjų paveikslus.
1748 m. pastatyta viena pirmųjų jo komedijų „Jaunasis mokslininkas“ (Der junge Gelehrte, išsp. 1754 m.). Ankstyvosiose dramose („Žydai“ / Die Juden, pastatytas 1749 m., išsp. 1754 m., „Laisvamanis“ / Der Freigeist, išsp. 1755 m.) kėlė humanizmo idėjas. Tragedija „Mis Sara Sampson“ (1755 m.) laikoma pirmąja vokiečių miestelėnų tragedija (jos veikėjai – miestelėnai), komedija „Mina fon Barnhelm“ (1767 m., lietuvių kalba 1968 m.) – pirmąja vokiečių tautine komedija, ir pirmąja, kurios veikėjai – aristokratai; joje keliama patriotiškumo idėja.
Žymiausia Lesingo pjesė – proza parašyta tragedija „Emilija Galoti“ (1772 m., lietuvių k. 1943 m.) – sukurta pagal Šviečiamojo amžiaus literatūrai būdingą dorybės ir ydos schemą, netiesiogiai kritikuojama aristokratų savivalė. Jos veiksmas vyksta Renesanso epochos Italijoje, bet atpažįstama XVIII a. Vokietija. Švietėjiško humanizmo, tautinės ir religinės tolerancijos idėjos keliamos XII a. pabaigoje kryžiaus karo įvykius vaizduojančioje dramoje „Natanas Išmintingasis“ (Nathan der Weise 1779 m., pastatytas 1783 m., lietuvių kalba 1915 m.). Teigiama, kad ne religinė ar tautinė priklausomybė, o dorovinės savybės lemia tikrąsias vertybes ir yra humanizmo prielaida. Dar sukūrė eilėraščių anakreontinės poezijos pavyzdžiu, švietėjiškų pasakėčių, epigramų (poezijos ir epigramų rinkinys „Mažmožiai“ / Kleinigkeiten 1751 m.).
Estetikos veikale „Laokoonas, arba Apie tapybos ir poezijos ribas“ (Laokoon oder über die Grenzen der Mahlerey und Poesie 1766 m., papild. leid. 1788 m., lietuvių k. 1968 m.) Lesingas nagrinėjo tapybos ir poezijos ypatumus, polemizavo su J. J. Vinkelmanu, kuris sukūrė teoriją, sutapatinančią vaizduojamąjį ir žodinį menus, teigė, kad šių menų objektai ir raiškos galimybės skirtingi. Lesingas kritikavo aprašomąją literatūrą, alegoriškumą tapyboje ir poezijoje, pateikė savitą grožio ir bjaurumo sampratą pabrėždamas jų skirtingumą žodiniame ir vaizduojamajame menuose. Jis neigė klasicizmo dramos taisykles, atmetė skirstymą į teigiamus ir neigiamus herojus, teigė, kad turi būti vaizduojami charakteriai su ydomis ir dorybėmis, tokie, kokie yra realiame gyvenime; charakteris turintis būti tipiškas, bet nepraradęs individualių bruožų.
Šias idėjas Lesingas plėtojo recenzijų rinkinyje „Hamburgo dramaturgija“ (Hamburgische Dramaturgie 2 t. 1767–1769 m., sudaro Hamburgo teatro spektaklių 104 m. recenzijos su teorine dalimi; lietuvių k. fragmentas 1978 m.), jame suformulavo antiklasicistinę dramos teoriją. Lesingas atmetė vadinamojo trijų vienovių principo reikalavimą, pripažindamas tik veiksmo vieningumo būtinybę, siūlė remtis ne vien istorijos medžiaga, kad tragedijos personažai būtų amžininkai, pripažino kūrėjo teisę nukrypti nuo istorijos tiesos vardan meninės. Šiuo veikalu rėmėsi Johanas Volfgangas Gėtė, Frydrichas Šileris ir kiti kūrėjai.
Lesingas parašė veikalą apie pasakėčios teoriją „Traktatas apie pasakėčią“ (Abhandlungen ūber die Fabel 1759 m.). Jo dramos, estetikos traktatai, kritikos ir literatūros teorijos veikalai padėjo vokiečių nacionalinės literatūros, teatro pagrindus.
Literatūra
- Poetika ir literatūros estetika. Gotholdas Efraimas Lesingas. Vilnius, 1978 m.
- C. Albert. Der melancholische Būrger. Ausbildung biirgerlicher Deutungstnusler im Trauerspiel Diderots und Lessings, Frankfurt am Main, 1983;
- J. Bark. Gotthold Ephraim Lessing: Leben und Werk. Stuttgart, 1986.
- Monika Fick: Lessing-Handbuch. Leben – Werk – Wirkung. 2., durchges. und erg. Auflage, Metzler, Stuttgart, 2004, ISBN 3-476-01885-7
- Franz Mehring: Die Lessing Legende. 1893, ISBN 3-320-00468-9
Vikicitatos
Šaltiniai
- Raminta Gumziukaitė. Gotholdas Efraimas Lesingas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 37 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gotholdas Efraimas Lesingas, Kas yra Gotholdas Efraimas Lesingas? Ką reiškia Gotholdas Efraimas Lesingas?
Gotthold Ephraim Lessing vok Gotthold Ephraim LessingGotholdas Efraimas LesingasGime 1729 m sausio 22 d SaksonijaMire 1781 m vasario 15 d 52 metai BraunsveigasTevai Johanas Gotfrydas Lesingas Justina Salome FelerVeikla Vokietijos dramaturgas literaturos ir dramaturgijos kritikas teoretikasAlma mater Vitenbergo universitetasVikiteka Gotthold Ephraim LessingParasas Gotholdas Efraimas Lesingas vok Gotthold Ephraim Lessing 1729 m sausio 22 d Saksonija 1781 m vasario 15 d Braunsveigas Vokietijos dramaturgas literaturos ir dramaturgijos kritikas teoretikas filosofas Zymiausias Svietimo epochos vokieciu literaturos nacionalinio teatro kurejas Lesingo kapas BraunsveigeBiografijaLesingo namai Volfenbiuteluje 1746 1748 m Leipcige studijavo teologija medicina gilinosi į filosofija filologija matematika 1752 m baige Vitenbergo universiteta laisvuju menu magistras 1760 m narys 1776 m Rumu patarejas 1750 m pirmojo vokieciu teatrui skirto laikrascio Beitrage zur Historie und Aufnahme des Theaters isejo 4 nr vienas įkureju ir redaktoriu 1754 m pradejo leisti jo tesinį pavadinimu Thealralische Bibliothek ejo iki 1758 m 4 t 1759 1766 m laikrascio Laiskai apie naujausiaja literatura Briefe die neueste Literatur betreffend isejo 23 nr juose isspausdinti 333 jo laiskai lietuviu kalba fragmentas 1978 m vienas leideju 33 laiske perspausdino P Ruigio dvieju lietuviu liaudies dainu As atsisakiau savo mociutei ir Anksti ryta rytuzį vertimus Paminklas Lesingui Braunsveige Nuo 1751 m bendradarbiavo laikrascio Berlinische privilegierte Zeitung veliau pavadintas Vossische Zeitung 1767 1768 m vokieciu nacionalinio teatro Hamburge dramaturgas ir kritikas 1770 1776 m dirbo Braunsveigo hercogo bibliotekininku Volfenbiutelyje dabar ten yra Lesingo kurybos tyrinejimu centras 1775 m ir 1776 m lankesi Italijoje KurybaGotholdas Efraimas Lesingas sieke reformuoti vokieciu teatra Kritikavo klasicistinio teatro atitrukima nuo gyvenamojo meto realiju grieztu taisykliu laikymasi siule remtis ne vien istorijos siuzetais bet kurti apie amzininkus is teatro reikalavo gyvenimiskos tiesos suartino tragedija ir komedija pradejo kurti vidurines klases veikeju paveikslus 1748 m pastatyta viena pirmuju jo komediju Jaunasis mokslininkas Der junge Gelehrte issp 1754 m Ankstyvosiose dramose Zydai Die Juden pastatytas 1749 m issp 1754 m Laisvamanis Der Freigeist issp 1755 m kele humanizmo idejas Tragedija Mis Sara Sampson 1755 m laikoma pirmaja vokieciu miestelenu tragedija jos veikejai miestelenai komedija Mina fon Barnhelm 1767 m lietuviu kalba 1968 m pirmaja vokieciu tautine komedija ir pirmaja kurios veikejai aristokratai joje keliama patriotiskumo ideja Zymiausia Lesingo pjese proza parasyta tragedija Emilija Galoti 1772 m lietuviu k 1943 m sukurta pagal Svieciamojo amziaus literaturai budinga dorybes ir ydos schema netiesiogiai kritikuojama aristokratu savivale Jos veiksmas vyksta Renesanso epochos Italijoje bet atpazįstama XVIII a Vokietija Svietejisko humanizmo tautines ir religines tolerancijos idejos keliamos XII a pabaigoje kryziaus karo įvykius vaizduojancioje dramoje Natanas Ismintingasis Nathan der Weise 1779 m pastatytas 1783 m lietuviu kalba 1915 m Teigiama kad ne religine ar tautine priklausomybe o dorovines savybes lemia tikrasias vertybes ir yra humanizmo prielaida Dar sukure eilerasciu anakreontines poezijos pavyzdziu svietejisku pasakeciu epigramu poezijos ir epigramu rinkinys Mazmoziai Kleinigkeiten 1751 m Estetikos veikale Laokoonas arba Apie tapybos ir poezijos ribas Laokoon oder uber die Grenzen der Mahlerey und Poesie 1766 m papild leid 1788 m lietuviu k 1968 m Lesingas nagrinejo tapybos ir poezijos ypatumus polemizavo su J J Vinkelmanu kuris sukure teorija sutapatinancia vaizduojamajį ir zodinį menus teige kad siu menu objektai ir raiskos galimybes skirtingi Lesingas kritikavo aprasomaja literatura alegoriskuma tapyboje ir poezijoje pateike savita grozio ir bjaurumo samprata pabrezdamas ju skirtinguma zodiniame ir vaizduojamajame menuose Jis neige klasicizmo dramos taisykles atmete skirstyma į teigiamus ir neigiamus herojus teige kad turi buti vaizduojami charakteriai su ydomis ir dorybemis tokie kokie yra realiame gyvenime charakteris turintis buti tipiskas bet neprarades individualiu bruozu Sias idejas Lesingas pletojo recenziju rinkinyje Hamburgo dramaturgija Hamburgische Dramaturgie 2 t 1767 1769 m sudaro Hamburgo teatro spektakliu 104 m recenzijos su teorine dalimi lietuviu k fragmentas 1978 m jame suformulavo antiklasicistine dramos teorija Lesingas atmete vadinamojo triju vienoviu principo reikalavima pripazindamas tik veiksmo vieningumo butinybe siule remtis ne vien istorijos medziaga kad tragedijos personazai butu amzininkai pripazino kurejo teise nukrypti nuo istorijos tiesos vardan menines Siuo veikalu remesi Johanas Volfgangas Gete Frydrichas Sileris ir kiti kurejai Lesingas parase veikala apie pasakecios teorija Traktatas apie pasakecia Abhandlungen uber die Fabel 1759 m Jo dramos estetikos traktatai kritikos ir literaturos teorijos veikalai padejo vokieciu nacionalines literaturos teatro pagrindus LiteraturaPoetika ir literaturos estetika Gotholdas Efraimas Lesingas Vilnius 1978 m C Albert Der melancholische Burger Ausbildung biirgerlicher Deutungstnusler im Trauerspiel Diderots und Lessings Frankfurt am Main 1983 J Bark Gotthold Ephraim Lessing Leben und Werk Stuttgart 1986 Monika Fick Lessing Handbuch Leben Werk Wirkung 2 durchges und erg Auflage Metzler Stuttgart 2004 ISBN 3 476 01885 7 Franz Mehring Die Lessing Legende 1893 ISBN 3 320 00468 9 VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Gotthold Ephraim LessingSaltiniaiRaminta Gumziukaite Gotholdas Efraimas Lesingas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 37 psl