Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Google ChromeVikipedija Google Chrome 58 0 3029 81 naršyklėjeAutorius iai GoogleIšleista2008 m rugsėjo 2 d Stabili versi

Google Chrome

  • Pagrindinis puslapis
  • Google Chrome
Google Chrome
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Google Chrome

Vikipedija Google Chrome 58.0.3029.81 naršyklėje
Autorius(-iai)Google
Išleista2008 m. rugsėjo 2 d.
Stabili versija
117.0.5938.92
Programavimo kalba(-os)C++
    Operacinė sistemaAndroid 5.0 / 5.1 ir naujesnė, iOS 12 ir naujesnė, Linux, macOS 10.11 ir naujesnė, Windows 7 ir naujesnė
    TipasInterneto naršyklė
    LicencijaFreeware
    Svetainėwww.google.com/chrome

    Google Chrome – Google kuriama naršyklė, puslapių atvaizdavimui naudojanti variklį, kuris yra variklio atšaka. Pirmoji vieša beta versija Windows operacinėms sistemoms išleista 2008 m. rugsėjo 2 d., pirmoji stabili versija – 2008 m. gruodžio 11 d. Pagal „StatCounter“ duomenis naršyklė yra pirma pagal populiarumą, o jos rinkos dalis pasaulyje 2012 m. gegužės mėn. buvo 33 %, Lietuvoje 30,92 proc.

    Istorija

    Iš pradžių Chrome išleista tik Microsoft Windows platformai, o nuo 2009 m. gruodžio 9 d. atsirado dev ir beta versijos GNU/Linux ir macOS operacinėms sistemoms. Pirmosios versijos šioms sistemoms nevisiškai atitiko Windows versijos funkcionalumą ir visos funkcijos tapo analogiškomis tik nuo 5.0.* versijos.

    Pirmoji versija Windows operacinei sistemai buvo išleista 43 kalbomis. Per pirmąsias kelias valandas po išleidimo į Google buvo nusiųsti keli šimtai įvairių pranešimų apie klaidas.

    Savybės

    Google Chrome išskirtinės savybės:

    • Naršymas naudojant atskirus procesus – kiekvienai kortelei bei kiekvienam trečios šalies papildymui kuriamas atskiras procesas, taip pagerinant naršyklės stabilumą. Kitose naršyklėse kortelėms kuriamos atskiros gijos, todėl dėl kritinių klaidų apdorojant vieną puslapį užsidaro visa naršyklė.
    • Skriptų (parašytų JavaScript kalba) apdorojimas spartesnis nei kitų naršyklių dėl specialiai Google Chrome sukurtos JavaScript virtualios mašinos V8.
    • Juodieji sąrašai – naršyklė automatiškai atsisiunčia atnaujintus juoduosius sąrašus, pagal kuriuos atskiria rizikingus puslapius.
    • Integruota Gears naudojimo atsijungus nuo interneto technologija.
    • Pradinis naršyklės puslapis iškart rodo dažniausiai lankytus puslapius bei paieškas, panašiai kaip Opera naršyklėje naudojamas SpeedDial.

    Nuorodos

    1. Lextrait, Vincent. „The Programming Languages Beacon, v10.0“. Nuoroda tikrinta 2010-03-14.
    2. http://gs.statcounter.com/#browser-ww-weekly-201120-201220
    3. http://gs.statcounter.com/#browser-LT-weekly-201120-201220
    4. „It was when not if... Google Chrome“. Suarchyvuotas originalas 2016-12-08. Nuoroda tikrinta 2010-06-26.
    5. Issues – chromium – Google Code
       Šis straipsnis apie programinę įrangą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.


    Autorius: www.NiNa.Az

    Išleidimo data: 17 Lie, 2025 / 11:41

    vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Google Chrome, Kas yra Google Chrome? Ką reiškia Google Chrome?

    Google ChromeVikipedija Google Chrome 58 0 3029 81 narsyklejeAutorius iai GoogleIsleista2008 m rugsejo 2 d Stabili versija117 0 5938 92Programavimo kalba os C Operacine sistemaAndroid 5 0 5 1 ir naujesne iOS 12 ir naujesne Linux macOS 10 11 ir naujesne Windows 7 ir naujesneTipasInterneto narsykleLicencijaFreewareSvetainewww google com chrome wbr wbr wbr Google Chrome Google kuriama narsykle puslapiu atvaizdavimui naudojanti variklį kuris yra variklio atsaka Pirmoji viesa beta versija Windows operacinems sistemoms isleista 2008 m rugsejo 2 d pirmoji stabili versija 2008 m gruodzio 11 d Pagal StatCounter duomenis narsykle yra pirma pagal populiaruma o jos rinkos dalis pasaulyje 2012 m geguzes men buvo 33 Lietuvoje 30 92 proc IstorijaIs pradziu Chrome isleista tik Microsoft Windows platformai o nuo 2009 m gruodzio 9 d atsirado dev ir beta versijos GNU Linux ir macOS operacinems sistemoms Pirmosios versijos sioms sistemoms nevisiskai atitiko Windows versijos funkcionaluma ir visos funkcijos tapo analogiskomis tik nuo 5 0 versijos Pirmoji versija Windows operacinei sistemai buvo isleista 43 kalbomis Per pirmasias kelias valandas po isleidimo į Google buvo nusiusti keli simtai įvairiu pranesimu apie klaidas SavybesGoogle Chrome isskirtines savybes Narsymas naudojant atskirus procesus kiekvienai kortelei bei kiekvienam trecios salies papildymui kuriamas atskiras procesas taip pagerinant narsykles stabiluma Kitose narsyklese kortelems kuriamos atskiros gijos todel del kritiniu klaidu apdorojant viena puslapį uzsidaro visa narsykle Skriptu parasytu JavaScript kalba apdorojimas spartesnis nei kitu narsykliu del specialiai Google Chrome sukurtos JavaScript virtualios masinos V8 Juodieji sarasai narsykle automatiskai atsisiuncia atnaujintus juoduosius sarasus pagal kuriuos atskiria rizikingus puslapius Integruota Gears naudojimo atsijungus nuo interneto technologija Pradinis narsykles puslapis iskart rodo dazniausiai lankytus puslapius bei paieskas panasiai kaip Opera narsykleje naudojamas SpeedDial NuorodosLextrait Vincent The Programming Languages Beacon v10 0 Nuoroda tikrinta 2010 03 14 http gs statcounter com browser ww weekly 201120 201220 http gs statcounter com browser LT weekly 201120 201220 It was when not if Google Chrome Suarchyvuotas originalas 2016 12 08 Nuoroda tikrinta 2010 06 26 Issues chromium Google Code Sis straipsnis apie programine įranga yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį

    Naujausi straipsniai
    • Liepa 18, 2025

      Rinkimai Latvijoje

    • Liepa 18, 2025

      Ringovės piliakalnis

    • Liepa 18, 2025

      Rimvydas Kepežinskas

    • Liepa 18, 2025

      Rimtautas Gibavičius

    • Liepa 18, 2025

      Rimas Šapauskas

    www.NiNa.Az - Studija

      Susisiekite
      Kalbos
      Susisiekite su mumis
      DMCA Sitemap
      © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
      Autorių teisės: Dadash Mammadov
      Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
      Viršuje