Gladys Pearl Baker

Gladys Pearl Baker
Gimė	1902 m. gegužės 27 d. Pjedras Negrasas,  Meksika
Mirė	1984 m. kovo 11 d. (81 metai) Geinsvilis,  JAV
Sutuoktinis (-ė)	Jasper Newton Baker ​(1917–1921) Martin Edward Mortensen ​(1924–1928) John Stewart Eley ​(1949–1952)
Vaikai	3

Gledis Perl Beiker Mortensen Eli (angl. Gladys Pearl Baker Mortensen Eley, mergautinė pav. Monroe, 1902 m. gegužės 27 d. Pjedras Negrasas, Meksika – 1984 m. kovo 11 d. Geinsvilis, JAV) – amerikiečių aktorės Merlin Monro motina.

Vaikystė

Gledis Perl Monro gimė 1902 m. gegužės 27 d. Pjedras Negrase, Meksikoje. Jos motina, Dela Mei Monro (Della Mae Monroe, mergautinė pav. Hogan), buvo kilusi iš Arkanzaso, o tėvas, Otisas Elmeris Monro (Otis Elmer Monroe), buvo pradedantysis dailininkas iš Indianapolio, dirbęs nacionaliniame geležinkelyje. Netrukus šeima išvyko į Los Andželo apygardą ir Otisas pradėjo dirbti transporto bendrovėje „Pacific Electric Railway Co“.

Pirmoji santuoka

1917 m. Gledis ištekėjo už Džasperio Niutono Beikerio (Jasper Newton Baker, 1886–1951), jiems gimė sūnus Robertas Kermitas (Robert Kermit, 1918–1933), o vėliau duktė Bernis Ines Gledis (Berniece Inez Gladys, 1919–2014). Dėl užgauliojimų 1921 m. Gledis padavė vyrą skyryboms, o jis pagrobė vaikus ir užaugino juos savo gimtajame Kentukyje.

Antroji santuoka ir Merlin Monro

1924 m. Gledis Beiker ištekėjo už norvegų imigranto Martino Edvardo Mortenseno (Martin Edward Mortensen, 1897–1981), tačiau vos po mėnesio juodu nutraukė santykius, o išsituokė 1928 m. Kino kompanijoje „RKO Pictures“ Gledis buvo užmezgusi romaną su savo viršininku Čarlzu Stenliu Gifordu (Charles Stanley Gifford, 1898–1965). Dirbdama pas Gifordą negatyvų karpytoja ji pastojo ir 1926 m. birželio 1 d. Los Andželo apygardos ligoninėje pagimdė savo trečią, paskutinį vaiką Merlin Monro. Dažnai būdavo spėjama, kad Merlin Monro tėvas yra Gifordas, nors tėvo tapatybė buvo neaiški iki 2022 m., kai Gifordo tėvystę patvirtino DNR tyrimai. Norma Džyn (Merlin Monro) gimimo liudijime įregistruota kaip Mortenson, panaudojant oficialaus Gledis vyro pavardę (tiesa, ji parašyta su klaida), o Mortenseno gyvenamoji vieta pažymėta kaip nežinoma. Norma Džyn buvo pakrikštyta Baker pavarde, nes jos močiutė Dela norėjo nuslėpti neteisėtą dukraitės gimimą. Netrukus po to Dela Monro mirė nuo širdies smūgio. Gledis tėvas Otisas dingo 1929 m. spalį ir 1955 m. buvo paskelbtas mirusiu.

Gledis Normą Džyn apgyvendino pas globėjus evangelikus Albertą ir Idą Bolenderius (Albert, Ida Bolender) Hotorno miestelyje. 1933 m. vasarą Gledis, iš Būstų savininkų paskolų korporacijos paėmusi paskolą, Holivude nusipirko namuką ir į jį su dukterimi persikėlė. Namą jos dalijosi su nuomininkais, aktoriais Džordžu ir Mod Atkinsonais bei jų dukterimi Neli (George, Maude, Nellie Atkinson). 1934 m. sausį Gledis patyrė psichikos ligos priepuolį ir jai buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Keletą mėnesių praleido senelių ir neįgaliųjų namuose, o tada buvo paguldyta į Norvolke įsikūrusią Metropolijos valstybinę ligoninę. Monro tapo valstybės globotine, o Gledis draugė Greis Godard (Grace Goddard) prisiėmė atsakomybę tvarkyti Monro ir Gledis reikalus.

Trečioji santuoka

Trečią kartą Gledis ištekėjo 1949 m., jos vyru tapo elektrikas Džonas Stiuartas Elis (John Stewart Eley). Jis mirė po trejų metų nuo širdies infekcijos.

Paskutiniai metai

Išėjusi iš ligoninės Gledis dirbo Ygl Roko (Eagle Rock, Los Andželo miesto rajonas) slaugos namuose ir namų tvarkytoja Los Andžele. Norma Džyn, tapusi aktore Merlin Monro (prisitaikė mergautinę Gledis pavardę), jai reguliariai siųsdavo pinigų. 1953 m. Gledis buvo priimta į Rokheiveno sanatoriją (psichiatrijos ligoninę), o Norma Džyn kas mėnesį jai skirdavo 250 dolerių. Iki Normos mirties 1962 m. Gledis rūpinosi Normos vadybininkė Ines Melson (Inez Melson).

Norma Džyn motinai paliko 100 000 dolerių vertės , iš kurio ji kasmet gaudavo po 5000 dolerių. Gledis daugybę kartų bandė pabėgti iš psichiatrijos ligoninės. 1963 m. buvo pranešta, kad ji iki Leikvju Teraso (Lakeview Terrace) baptistų bažnyčios nuėjo 15 mylių (24 km). Gledis buvo perkelta į valstybinę psichiatrijos ligoninę, 1967 m. iš jos išėjo ir gyveno su savo dukterimi Bernis (Berniece), kol buvo apgyvendinta Geinsvilio senelių namuose. Juose mirė 1984 m. kovo 11 d.

Gledis Perl Beiker popkultūroje

Jau Merlin Monro karjeros pradžioje Gledis psichikos sveikata patekdavo į laikraščių antraštes. Duodama interviu „“ Merlin Monro sakė:

Mano motina daug metų praleido ligoninėje. Los Andželo apygardoje mano rūpintoja buvo mane apgyvendinusi keliose globėjų šeimose, o Los Andželo našlaičių namuose praleidau daugiau kaip metus. Nepažinojau savo motinos artimai, bet kadangi esu suaugusi ir galiu jai padėti, su ja susisiekiau. Dabar jai padedu ir noriu padėti ir toliau, kol jai manęs reikės.

Ilgainiui Gledis santykiai su jos vaikais tapo diskusijų objektu ir buvo aptariami daugelyje filmų apie Merlin Monro: „Mano savaitė su Merlin“ („My Week With Marilyn“, 2011), kur Gledis minima, bet nevaizduojama; „Slaptas Merlin Monro gyvenimas“ („The Secret Life of Marilyn Monroe“, 2015), kur ją vaidina Siuzan Sarandon ir ; „Blondinė“ („Blonde“, 2022), kur ją vaidina .

Literatūra

• Banner, Lois (2012), Marilyn: The Passion and the Paradox, Bloomsbury, ISBN 978-1-4088-3133-5 
• Churchwell, Sarah (2004), The Many Lives of Marilyn Monroe, Granta Books, ISBN 978-0-312-42565-4 
• Leaming, Barbara (1998), Marilyn Monroe, Three Rivers Press, ISBN 978-0-609-80553-4 
• Spoto, Donald (2001), Marilyn Monroe: The Biography, Cooper Square Press, ISBN 978-0-8154-1183-3 
• Taraborrelli, J. Randy (2009), The Secret Life of Marilyn Monroe, Grand Central Publishing, ISBN 978-0-446-55095-6 

Išnašos

1. „Inside Marilyn Monroe's Family Tree – Biography“. www.biography.com. Nuoroda tikrinta 2022-11-28.
2. Smith, James (2018). Life and death of Marilyn Monroe. Biography, personal life and death... (anglų). Litres. ISBN 978-5-04-098064-2. Nuoroda tikrinta 2022-11-28.
3. Taraborrelli 2009, p. 209.
4. Harding, Les (2012). They Knew Marilyn Monroe: Famous Persons in the Life of the Hollywood Icon (anglų). McFarland. p. 7. ISBN 978-0-7864-6637-5.
5. Harding, Les (2012). They Knew Marilyn Monroe: Famous Persons in the Life of the Hollywood Icon (anglų). McFarland. p. 7. ISBN 978-0-7864-6637-5. Nuoroda tikrinta 2022-12-01.
6. Churchwell 2004, p. 150, cituojami Spoto ir Summers; Banner 2012, pp. 24–25.
7. Geiger, Ruth-Esther (1995). Marilyn Monroe (vokiečių). Rowohlt. ISBN 978-3-499-50507-2.
8. Keslassy, Elsa (2022-03-04). „Marilyn Monroe's Biological Father Revealed in Documentary 'Marilyn, Her Final Secret'“. Variety. Nuoroda tikrinta 2022-11-28.
9. M, Sara (2012). Marilyn Monroe: Biography of America's Sex Symbol (anglų). Hyperink Inc. p. 4. ISBN 978-1-61464-763-8.
10. Garber, Julie. „What Did Marilyn Monroe's Will Say?“. LiveAbout (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-28.^{[neveikianti nuoroda]}
11. Rollyson, Carl (2014). Marilyn Monroe Day by Day: A Timeline of People, Places, and Events (anglų). Rowman & Littlefield. pp. 27–28. ISBN 978-1-4422-3080-4.
12. Spoto 2001, pp. 26–28; Banner 2012, pp. 35–39; Leaming 1998, pp. 54–55.
13. Spoto 2001, pp. 26–28; Banner 2012, pp. 35–39.
14. Churchwell 2004, pp. 155–156.
15. Churchwell 2004, pp. 155–156; Banner 2012, pp. 39–40.
16. Spoto 2001, pp. 40–49; Churchwell 2004, p. 165; Banner 2012, pp. 40–62.
17. „John Stewart Eley“. MyHeritage. Nuoroda tikrinta 2022-11-28.
18. „Throwback Thursday: When Marilyn Monroe's Mom Was the Bombshell“. Hollywood Reporter. 2015-05-14. Nuoroda tikrinta 2022-11-28.
19. Kashner, Sam. „The Things She Left Behind“. Vanity Fair (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-28.
20. „Zusammenfassung von Marilyn Monroes letztem Willen und Testament 2020“. Routes to finance (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2022-11-28.^{[neveikianti nuoroda]}
21. Yamada, Katherine (May 20, 2016). „Verdugo Views: Marilyn Monroe's mom provided local photographer's big moment“. Los Angeles Times (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-28.
22. Taraborrelli 2009, p. 414.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.