Giuseppe Tomasi di LampedusaDžiuzepė Tomazis di Lampedūza paskutiniais savo gyvenimo metaisGimė 1896 m gruodžio 23 d Mir
Giuseppe Tomasi di Lampedusa

Giuseppe Tomasi di Lampedusa | |
---|---|
Džiuzepė Tomazis di Lampedūza paskutiniais savo gyvenimo metais | |
Gimė | 1896 m. gruodžio 23 d. |
Mirė | 1957 m. liepos 23 d. (60 metų) |
Veikla | Sicilijos rašytojas |
Vikiteka | Giuseppe Tomasi di Lampedusa |
Džiuzepė Tomazis di Lampedūza (it. Giuseppe Tomasi di Lampedusa) (g. 1896 gruodžio 23 d. – 1957 m. liepos 23 d.) – Sicilijos rašytojas. Jis žinomas dėl savo vienintelio romano „Il Gattopardo“ („Leopardo“) (pirmą kartą publikuoto po rašytojo mirties 1958 m.), kuriame vaizduojama Sicilija, Italijos suvienijimo metu. Tylus ir atsiskyręs žmogus, jis daug laiko praleido skaitydamas ir mąstydamas, o apie save yra sakęs: „Aš buvau berniukas, kuris mėgo vienatvę.“
Biografija
Jaunasis Tomazis gimė Palerme Lampeduzos ir Palmos di Montechiero kunigaikščiui Džiulijui Marijai Tomaziui (it. Giulio Maria Tomasi) ir Beatričei Mastrogiovani Taska di Kuto (it. Beatrice Mastrogiovanni Tasca di Cutò). Jis tapo vieninteliu vaiku po to, kai nuo difterijos mirė jo sesuo. Tomasi di Lampedusa buvo labai artimas savo motinai, stiprios asmenybės moteriai, kuri įkvėpė jį didiems dalykams, ypač, dėl to, kad jo tėvas buvo ganėtinai šaltas ir atsiskyręs. Tomazis mokėsi savo didžiuliuose namuose Palerme su namų mokytojais (įskaitant ir literatūrą bei anglų kalbą) bei su savo motina (kuri mokė jį prancūzų kalbos) ir su senele, kuri skaitė jam romanus. Mažame savo namų Santa Margarita di Belice, teatre, kur ji leisdavo ilgas atostogas, jis pirmą kartą pamatė Hamleto pastatymą, suvaidintą grupės keliaujančių aktorių. Jo pusbrolis buvo Fulco di Verdura.
1911 m. jis pradėjo lankyti liceo classico Romoje, o vėliau Palerme, galiausiai 1915 metais persikėlė gyventi į Romą ir įstojo į teisės fakultetą. Tačiau tais metaiss jis buvo pašauktas į kariuomenę ir kovėsi Kaporeto mūšyje, kur buvo paimtas į nelaisvę Austrijos - Vengrijos armijos. Jis buvo laikomas karo belaisvių stovykloje Vengrijoje, bet jam pavyko išsigelbėti ir grįžti Italijon. Po paleidimo iš armijos, kaip leitenantas, jis grįžo į Siciliją, pakaitomis ilsėjosi, keliavo su motina ir tęsė užsienio literatūros studijas. Būtent tuo metu jis pirmą kartą pajuto įkvėpimą jo vėlesniam romanui „Leopardas“. Pirmasis romano planas buvo knyga, kurioje veiksmas vyktų tik vieną dieną, panašiai į garsaus modernaus romano autoriaus Džeimso Džoiso romaną „Ulisas“.
1932 m. Rygoje, Latvijoje, jis vedė Aleksandrą Wolff fon Stomersee, pravarde "Licy", Baltijos vokiečių kilmingą moterį ir psichoanalizės studentę. Vestuvių ceremonija buvo švenčiama Ortodoksų bažnyčioje. Pirma, jie gyveno su di Lapedusos motina Palerme, bet netrukus dėl nesuderinamumo tarp dviejų moterų privertė Licy grįžti į Latviją.
1934 m. mirė Tomasi tėvas ir jis paveldėjo kunigaikščio titulą. Jaunasis kunigaikštis trumpai grįžo prie ginklų 1940 m., bet kaip šeimos galva paveldėjęs žemės ūkio plantacijas buvo greitai parsiųstas namo, rūpintis savo reikalais. Jis ir jo motina galų gale atsisakė Capo d’Orlando, kuriuo jis buvo sujungtas su Licy; taigi šeima pergyveno karą, bet jų rūmai Palerme ne.
Po motinos mirties 1946 m. di Lampedusa grįžo gyventi pas žmoną į Palermą (kunigaikštienė jau anksčiau buvo persikėlusi į Italiją). 1953 m. jis pradėjo leisti laiką su grupe jaunų intelektualų, kurių vienas - Gioacchino Lanza Tomasi, buvo toks artimas jo pusbrolis, kad netrukus di Lampedusa jį legaliai įsisūnijo.
Tomasi di Lampedusa buvo dažnas svečias kito savo pusbrolio, poeto Liucijaus Piccolo namuose, su kuriuo keliavo 1954 m. į Sant Pellegrino Termę aplankyti literatūrinę apdovanojimų ceremoniją, kur jis sutiko tarp kitų: Eugenijų Montale ir Maria Bellonci. Sakoma, kad grįždamas iš kelionės pradėjo rašyti „Leopardą“, kuris buvo baigtas 1956 m. Jam gyvam esant romanas buvo atmestas dviejų leidyklų, kaip formaliai ir ideologiškai pasenęs kūrinys.
1957 m. Tomasi di Lampedusai buvo diagnozuotas plaučių vėžys; jis mirė liepos 23 d. Romoje. Mišios laikytos del Sacro Coure di Gesu bazilikoje, Romoje, o buvo palaidotas kapucinų kapinėse, Palerme. Jo romanas buvo publikuotas kitais metais po jo mirties; Elena Croce nusiuntė jį rašytojui Džiordžio Bassani, kuris šį pasiūlė Feltrinellio leidybos namams. „Leopardas“ buvo greitai pripažintas geriausiu XX a. vid. italų literatūros kūriniu. 1959 m. už šią knygą Tomasi di Lampedusa po mirties apdovanotas prestižiniu Strega prizu. Per kelis mėnesius buvo parduota virš 100 000 egzempliorių – tai tikras fenomenas tuometinėje Italijos knygynų rinkoje.
Be žymiojo romano Džiuzepė Tomazis di Lampendusa parašė dar 4 apsakymus ir keletą esė apie XIX a. prancūzų ir anglų rašytojus, keletą apybraižų apie V. Šekspyrą ir jo dramas. Šie kūriniai taip pat išspausdinti po jo mirties. Nė kiek ne mažiau už romaną populiaresnis yra ir L. Viskončio, to paties pavadinimo filmas „Leopardas“, pastatytas 1963, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Burtas Lankasteris, Alenas Delonas ir Klaudija Kardinale ir kuris laimėjo Palmės šakelę Kanų filmų festivalyje. Pats kilęs iš senos aristokratiškos šeimos, L. Viskontis filme netiesiogiai domėjosi savo kilme, tačiau nuo to oficialiai atsiribojo.
Darbas
„Leopardas“ pasakoja pagrinių veikėjų, kunigaikščių šeimos, gyvenimus. Pagrindinis veikėjas Sicilijos aristokratas Donas Fabricijus Korbera, kunigaikštis Salina, pergyveno Italijos suvienijimo įvykius. Galbūt labiausiai įsimintina eilutė knygoje yra išsakoma dono Fabricijaus sūnėno Tankredžio besiginčijančio siekiant įrodyti, kad donas Fabricijus atsisakė savo ištikimybės atskilusiai Dviejų Sicilijų karalystei ir tapo Džiuzepės Garibaldžio bei Savojaus karališkos giminės sąjungininku: „Nebent mes patys dabar viską imsime į rankas, antraip jie įbruks mums respublika. Jei mes norime vieno, pasilikti taip, kaip jie, vadinasi, viskas turi pasikeisti.“
Pavadinimas yra išverstas į anglų kalbą kaip „Leopardas“, bet italų žodis gattopardo pirmiausia reiškia amerikietišką ocelotą ar afrikinį servalą. „Il gattopardo“ galbūt reiškia laukinę katę, kuri buvo medžiojama iki visiško išnykimo Italijoje XIX a. viduryje.
Pirmą kartą publikuotas, kai kurių literatūros kritikų romanas buvo kritikuotas dėl savo paprasto „nemadingo“ Stendalio ar Tolstojaus tipo realizmo, kuris beveik erzino neo – realistus, tokius kaip Elio Vittorini ir Alberto Moravia. Tačiau romanas buvo labai populiarus tarp paprastų skaitytojų, be to, prestižinių užsienio intelektualų, tokių kaip Liudvikas Aragonas ir E. M. Forsteris.
Kūriniai
- „Il Gattopardo“, Milano, , 1958.
- Racconti, Milano, Feltrinelli, 1961.
- Lezioni su Stendhal, Palermo, , 1977.
- Invito alle Lettere francesi del Cinquecento, Milano, Feltrinelli, 1979.
- Il mito, la gloria, Roma, Shakespeare & Company, a cura di 1989.
- Letteratura inglese, 2 voll., Milano, , 1990-1991.
- Viaggio in Europa. Epistolario 1925-1930, Milano, Mondadori, 2006.
Šaltiniai
- Tomasi di Lampedusa Giuseppe (Džuzepė Tomazis di Lampeduza). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 14 psl.
Nuorodos
- Donnafugata: "The Leopard" places in Palma di Montechiaro
- Donnafugata: "The Leopard" places in Santa Margherita Belice
- Leopardo pėdomis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Giuseppe Tomasi di Lampedusa, Kas yra Giuseppe Tomasi di Lampedusa? Ką reiškia Giuseppe Tomasi di Lampedusa?
Giuseppe Tomasi di LampedusaDziuzepe Tomazis di Lampeduza paskutiniais savo gyvenimo metaisGime 1896 m gruodzio 23 d Mire 1957 m liepos 23 d 60 metu Veikla Sicilijos rasytojasVikiteka Giuseppe Tomasi di Lampedusa Dziuzepe Tomazis di Lampeduza it Giuseppe Tomasi di Lampedusa g 1896 gruodzio 23 d 1957 m liepos 23 d Sicilijos rasytojas Jis zinomas del savo vienintelio romano Il Gattopardo Leopardo pirma karta publikuoto po rasytojo mirties 1958 m kuriame vaizduojama Sicilija Italijos suvienijimo metu Tylus ir atsiskyres zmogus jis daug laiko praleido skaitydamas ir mastydamas o apie save yra sakes As buvau berniukas kuris mego vienatve BiografijaRasytojo portretas 1936 m Jaunasis Tomazis gime Palerme Lampeduzos ir Palmos di Montechiero kunigaiksciui Dziulijui Marijai Tomaziui it Giulio Maria Tomasi ir Beatricei Mastrogiovani Taska di Kuto it Beatrice Mastrogiovanni Tasca di Cuto Jis tapo vieninteliu vaiku po to kai nuo difterijos mire jo sesuo Tomasi di Lampedusa buvo labai artimas savo motinai stiprios asmenybes moteriai kuri įkvepe jį didiems dalykams ypac del to kad jo tevas buvo ganetinai saltas ir atsiskyres Tomazis mokesi savo didziuliuose namuose Palerme su namu mokytojais įskaitant ir literatura bei anglu kalba bei su savo motina kuri moke jį prancuzu kalbos ir su senele kuri skaite jam romanus Mazame savo namu Santa Margarita di Belice teatre kur ji leisdavo ilgas atostogas jis pirma karta pamate Hamleto pastatyma suvaidinta grupes keliaujanciu aktoriu Jo pusbrolis buvo Fulco di Verdura 1911 m jis pradejo lankyti liceo classico Romoje o veliau Palerme galiausiai 1915 metais persikele gyventi į Roma ir įstojo į teises fakulteta Taciau tais metaiss jis buvo pasauktas į kariuomene ir kovesi Kaporeto musyje kur buvo paimtas į nelaisve Austrijos Vengrijos armijos Jis buvo laikomas karo belaisviu stovykloje Vengrijoje bet jam pavyko issigelbeti ir grįzti Italijon Po paleidimo is armijos kaip leitenantas jis grįzo į Sicilija pakaitomis ilsejosi keliavo su motina ir tese uzsienio literaturos studijas Butent tuo metu jis pirma karta pajuto įkvepima jo velesniam romanui Leopardas Pirmasis romano planas buvo knyga kurioje veiksmas vyktu tik viena diena panasiai į garsaus modernaus romano autoriaus Dzeimso Dzoiso romana Ulisas 1932 m Rygoje Latvijoje jis vede Aleksandra Wolff fon Stomersee pravarde Licy Baltijos vokieciu kilminga moterį ir psichoanalizes studente Vestuviu ceremonija buvo svenciama Ortodoksu baznycioje Pirma jie gyveno su di Lapedusos motina Palerme bet netrukus del nesuderinamumo tarp dvieju moteru priverte Licy grįzti į Latvija 1934 m mire Tomasi tevas ir jis paveldejo kunigaikscio titula Jaunasis kunigaikstis trumpai grįzo prie ginklu 1940 m bet kaip seimos galva paveldejes zemes ukio plantacijas buvo greitai parsiustas namo rupintis savo reikalais Jis ir jo motina galu gale atsisake Capo d Orlando kuriuo jis buvo sujungtas su Licy taigi seima pergyveno kara bet ju rumai Palerme ne Po motinos mirties 1946 m di Lampedusa grįzo gyventi pas zmona į Palerma kunigaikstiene jau anksciau buvo persikelusi į Italija 1953 m jis pradejo leisti laika su grupe jaunu intelektualu kuriu vienas Gioacchino Lanza Tomasi buvo toks artimas jo pusbrolis kad netrukus di Lampedusa jį legaliai įsisunijo Tomasi di Lampedusa buvo daznas svecias kito savo pusbrolio poeto Liucijaus Piccolo namuose su kuriuo keliavo 1954 m į Sant Pellegrino Terme aplankyti literaturine apdovanojimu ceremonija kur jis sutiko tarp kitu Eugeniju Montale ir Maria Bellonci Sakoma kad grįzdamas is keliones pradejo rasyti Leoparda kuris buvo baigtas 1956 m Jam gyvam esant romanas buvo atmestas dvieju leidyklu kaip formaliai ir ideologiskai pasenes kurinys 1957 m Tomasi di Lampedusai buvo diagnozuotas plauciu vezys jis mire liepos 23 d Romoje Misios laikytos del Sacro Coure di Gesu bazilikoje Romoje o buvo palaidotas kapucinu kapinese Palerme Jo romanas buvo publikuotas kitais metais po jo mirties Elena Croce nusiunte jį rasytojui Dziordzio Bassani kuris sį pasiule Feltrinellio leidybos namams Leopardas buvo greitai pripazintas geriausiu XX a vid italu literaturos kuriniu 1959 m uz sia knyga Tomasi di Lampedusa po mirties apdovanotas prestiziniu Strega prizu Per kelis menesius buvo parduota virs 100 000 egzemplioriu tai tikras fenomenas tuometineje Italijos knygynu rinkoje Be zymiojo romano Dziuzepe Tomazis di Lampendusa parase dar 4 apsakymus ir keleta ese apie XIX a prancuzu ir anglu rasytojus keleta apybraizu apie V Sekspyra ir jo dramas Sie kuriniai taip pat isspausdinti po jo mirties Ne kiek ne maziau uz romana populiaresnis yra ir L Viskoncio to paties pavadinimo filmas Leopardas pastatytas 1963 kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Burtas Lankasteris Alenas Delonas ir Klaudija Kardinale ir kuris laimejo Palmes sakele Kanu filmu festivalyje Pats kiles is senos aristokratiskos seimos L Viskontis filme netiesiogiai domejosi savo kilme taciau nuo to oficialiai atsiribojo rasytojas savo namuose ItalijojeDarbasVienas is knygos Leopardas leidimu Leopardas pasakoja pagriniu veikeju kunigaiksciu seimos gyvenimus Pagrindinis veikejas Sicilijos aristokratas Donas Fabricijus Korbera kunigaikstis Salina pergyveno Italijos suvienijimo įvykius Galbut labiausiai įsimintina eilute knygoje yra issakoma dono Fabricijaus suneno Tankredzio besigincijancio siekiant įrodyti kad donas Fabricijus atsisake savo istikimybes atskilusiai Dvieju Siciliju karalystei ir tapo Dziuzepes Garibaldzio bei Savojaus karaliskos gimines sajungininku Nebent mes patys dabar viska imsime į rankas antraip jie įbruks mums respublika Jei mes norime vieno pasilikti taip kaip jie vadinasi viskas turi pasikeisti Pavadinimas yra isverstas į anglu kalba kaip Leopardas bet italu zodis gattopardo pirmiausia reiskia amerikietiska ocelota ar afrikinį servala Il gattopardo galbut reiskia laukine kate kuri buvo medziojama iki visisko isnykimo Italijoje XIX a viduryje Pirma karta publikuotas kai kuriu literaturos kritiku romanas buvo kritikuotas del savo paprasto nemadingo Stendalio ar Tolstojaus tipo realizmo kuris beveik erzino neo realistus tokius kaip Elio Vittorini ir Alberto Moravia Taciau romanas buvo labai populiarus tarp paprastu skaitytoju be to prestiziniu uzsienio intelektualu tokiu kaip Liudvikas Aragonas ir E M Forsteris Kuriniai Il Gattopardo Milano 1958 Racconti Milano Feltrinelli 1961 Lezioni su Stendhal Palermo 1977 Invito alle Lettere francesi del Cinquecento Milano Feltrinelli 1979 Il mito la gloria Roma Shakespeare amp Company a cura di 1989 Letteratura inglese 2 voll Milano 1990 1991 Viaggio in Europa Epistolario 1925 1930 Milano Mondadori 2006 SaltiniaiTomasi di Lampedusa Giuseppe Dzuzepe Tomazis di Lampeduza Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 14 psl NuorodosDonnafugata The Leopard places in Palma di Montechiaro Donnafugata The Leopard places in Santa Margherita Belice Leopardo pedomis