Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bernardas BelotasDžiuzepės Marijos Krespio Autoportretas apie 1700 Ermitažas Sankt Peterburgas Gimė 1665 m kovo 14 d Bol
Giuseppe Maria Crespi
| Bernardas Belotas | |
|---|---|
| Džiuzepės Marijos Krespio „Autoportretas“ (apie 1700, Ermitažas, Sankt Peterburgas) | |
| Gimė | 1665 m. kovo 14 d. Bolonija |
| Mirė | 1747 m. liepos 16 d. (82 metai) Bolonija |
| Tautybė | italas |
| Veikla | baroko dailininkas |
| Vikiteka | Giuseppe Maria Crespi |
Džiuzepė Marija Krespis (it. Giuseppe Maria Crespi,, 1665 m. kovo 14 – 1747 m. liepos 16 d.) – italų vėlyvojo baroko tapytojas ir grafikas iš Bolonijos.
Biografija
Džiuzepė Marija Krespis gimė 1665 m. kovo 14 d. Bolonijoje. Buvo jauniausias iš malūnininko Girolamo Crespi vaikų. Jo vaikystė buvo gana pasiturinti ir jis beveik visą savo gyvenimą praleido motinos namuose, kurie buvo jos kraitis. Apie 12 m. būdamas Džiuzepė išmoko piešti iš menkai žinomo dailininko Angelo Michele Toni (1640–1708). Po to mokėsi pas Domenico Maria Canuti ir dar vėliau – pas Carlo Cignani. Būdamas apie 22 m. amžiaus mokėsi vaizdavimo iš natūros Palazzo Ghislieri įsikūrusioje meno mokykloje Bolonijoje. Kopijavo Karačių freskas ir Guercino altorinius paveikslus. Bolonijoje Krespis buvo pramintas lo Spagnuolo (ispanu) dėl pomėgio rengtis puošniais, tuo metu ispaniškai madai priskiriamais, drabužiais.
1686 m. Krespis įsteigė nuosavą studiją kartu su vyresniu dailininku Gian Antonio Burrini, kuris jį supažindino su Bolonijos dailės užsakovų ratu. Vienas jų, pirklys Giovanni Ricci, rėmė Krespį, sudarė paveikslų pirkimo sutartį. 1688-90 m. Krespis keliavo po Emiliją ir Markę, mokėsi iš Antonio da Correggio ir Federico Barocci darbų. Vėliau buvo paveiktas venecijiečių dailininkų Ticiano ir Paolo Veronezės. 1690 m. Krespis buvo priimtas į Bolonijos dailininkų gildiją ir gavo pirmą reikšmingą užsakymą altoriniam paveikslui „Šv. Antano kankinimai“. 1691 m. jis nutraukė ryšius su Palazzo Ghislieri dailės akademija po to, kai nupiešė įstaigos direktoriaus karikatūrą. 1694 m. Krespis, kartu su kitais dailininkais, buvo pakviestas princo Eugenijaus Savojiečio dekoruoti jo naujai pastatytus Žiemos rūmus Vienoje.
1690-ųjų pabaigoje Krespis nutapė vieninteles išlikusias savo freskas Palazzo Pepoli Bolonijoje antikinėmis alegorinėmis temomis. Į savo temas jis įtraukė alegorines scenas pastoraliniuose peizažuose, įtakotas Francesco Albani. Apie 1700 m. Krespis atidarė nuosavą dailės mokyklą Bolonijoje. 1702 m. Krespis nutapė altorinį paveikslą „Šv. Margaritos Kortonietės ekstazė“ St. Maria Nuova bažnyčiai, kuris susilaukė didelio dėmesio. Šį paveikslą užsakė Toskanos princas Ferdinando de’ Medici tam, kad pakeisti jo paties pasisavintą Giovanni Lanfranco paveikslą. 1703 m. Krespiui gimė sūnus, tačiau jo motiną Gioanna Cuppini Krespis vedė tik 1707 m. 1706 m. Krespis nutapė ambicingą, apie 100 figūrų darbą „Nekaltųjų žudynės“, vaizduojantį biblijinę istoriją apie Erodo suorganizuotą kūdikių išžudymą Betliejuje. Paveikslas buvo skirtas dovanoti pincui Ferdinando de’ Medici, tačiau užsakovas Carlo Silva delsė tai padaryti ir Krespis pats asmeniškai nugabeno paveikslą princui, kuris vėliau užsakinėjo Krespiui darbus iš Florencijos. 1709 m. Krespis persikėlė į Florenciją su šeima, kur gyveno apie 8 mėnesius princo viloje Pratoline.
Florencijoje Krespis susidomėjo žanrinėmis scenomis. Jo dailei tapo būdingas realistiškumas. Krespis beveik visiškai nusikratė Bolonijos akademistinės mokyklos formalaus vaizdavimo taisyklių. 1710 m. jis tapo pirmosios Bolonijoje tais metais įsteigtos meno akademijos nariu ir vienu pirmųjų direktorių, tačiau jau 1711 m. paliko ją dėl konfliktų su administracija. Apie 1712 m. Krespis sukūrė savo žymiausią tapybos ciklą Septynių sakramentų tema (dabar visi 7 paveikslai yra Senųjų meistrų paveikslų galerijoje Dresdene). 1710-15 laikotarpyje Krespis išbandė sugebėjimus grafikos srityje − paruošė 20 graviūrų. Po žmonos mirties 1722 m. Krespis gyveno atsiskyręs, uždarė savo mokyklą. Tapė religinius ir žanrinius paveikslus. Džiuzepė Marija Krespis mirė 1747 m. liepos 16 d., palaidotas Šv. Marijos Magdalenos bendruomenės bažnyčioje Bolonijoje. Prieš mirtį jau buvo apakęs, spėjama, nuo patirto širdies smūgio. Krespis nepaliko ryškios dailės mokyklos Bolonijoje, jo įtaką patyrė venecijiečiai Giovanni Battista Piazzetta ir Pietro Longhi, kurie buvo jo mokiniais.
Darbų galerija
- „Kentauras Chironas ir Achilas“ (apie 1695−1700, Meno istorijos muziejus, Viena)
- „Šv. Margaritos Kortonietės ekstazė“ (1701, Kortonos vyskupijos muziejus, )
- „Kaimo šventė“ (apie 1709, Breros pinakoteka, Milanas)
- „Amūras ir Psichė“ (1707-09, Uficių galerija, Florencija)
- „Kunigystės sakramentas“ (1712, Senųjų meistrų paveikslų galerija, Dresdenas)
- „Vestuvių sakramentas“ (1712, Senųjų meistrų paveikslų galerija, Dresdenas)
- „Virėja“ (po 1712, Uficių galerija, Florencija)
Nuorodos
- Giuseppe Maria Crespi WGA tinklalapyje
- Giuseppe Maria Crespi J. Paul Getty muziejaus tinklalapyje
- Giuseppe Maria Crespi Londono nacionalinės galerijos tinklalapyje
- Giuseppe Maria Crespi Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
- L'Enciclopedia Italiana
- Crespi biografija sphinxfineart.com tinklalapyje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Giuseppe Maria Crespi, Kas yra Giuseppe Maria Crespi? Ką reiškia Giuseppe Maria Crespi?
Bernardas BelotasDziuzepes Marijos Krespio Autoportretas apie 1700 Ermitazas Sankt Peterburgas Gime 1665 m kovo 14 d BolonijaMire 1747 m liepos 16 d 82 metai BolonijaTautybe italasVeikla baroko dailininkasVikiteka Giuseppe Maria Crespi Dziuzepe Marija Krespis it Giuseppe Maria Crespi 1665 m kovo 14 1747 m liepos 16 d italu velyvojo baroko tapytojas ir grafikas is Bolonijos BiografijaDziuzepe Marija Krespis gime 1665 m kovo 14 d Bolonijoje Buvo jauniausias is malunininko Girolamo Crespi vaiku Jo vaikyste buvo gana pasiturinti ir jis beveik visa savo gyvenima praleido motinos namuose kurie buvo jos kraitis Apie 12 m budamas Dziuzepe ismoko piesti is menkai zinomo dailininko Angelo Michele Toni 1640 1708 Po to mokesi pas Domenico Maria Canuti ir dar veliau pas Carlo Cignani Budamas apie 22 m amziaus mokesi vaizdavimo is naturos Palazzo Ghislieri įsikurusioje meno mokykloje Bolonijoje Kopijavo Karaciu freskas ir Guercino altorinius paveikslus Bolonijoje Krespis buvo pramintas lo Spagnuolo ispanu del pomegio rengtis puosniais tuo metu ispaniskai madai priskiriamais drabuziais 1686 m Krespis įsteige nuosava studija kartu su vyresniu dailininku Gian Antonio Burrini kuris jį supazindino su Bolonijos dailes uzsakovu ratu Vienas ju pirklys Giovanni Ricci reme Krespį sudare paveikslu pirkimo sutartį 1688 90 m Krespis keliavo po Emilija ir Marke mokesi is Antonio da Correggio ir Federico Barocci darbu Veliau buvo paveiktas venecijieciu dailininku Ticiano ir Paolo Veronezes 1690 m Krespis buvo priimtas į Bolonijos dailininku gildija ir gavo pirma reiksminga uzsakyma altoriniam paveikslui Sv Antano kankinimai 1691 m jis nutrauke rysius su Palazzo Ghislieri dailes akademija po to kai nupiese įstaigos direktoriaus karikatura 1694 m Krespis kartu su kitais dailininkais buvo pakviestas princo Eugenijaus Savojiecio dekoruoti jo naujai pastatytus Ziemos rumus Vienoje 1690 uju pabaigoje Krespis nutape vieninteles islikusias savo freskas Palazzo Pepoli Bolonijoje antikinemis alegorinemis temomis Į savo temas jis įtrauke alegorines scenas pastoraliniuose peizazuose įtakotas Francesco Albani Apie 1700 m Krespis atidare nuosava dailes mokykla Bolonijoje 1702 m Krespis nutape altorinį paveiksla Sv Margaritos Kortonietes ekstaze St Maria Nuova baznyciai kuris susilauke didelio demesio Sį paveiksla uzsake Toskanos princas Ferdinando de Medici tam kad pakeisti jo paties pasisavinta Giovanni Lanfranco paveiksla 1703 m Krespiui gime sunus taciau jo motina Gioanna Cuppini Krespis vede tik 1707 m 1706 m Krespis nutape ambicinga apie 100 figuru darba Nekaltuju zudynes vaizduojantį biblijine istorija apie Erodo suorganizuota kudikiu iszudyma Betliejuje Paveikslas buvo skirtas dovanoti pincui Ferdinando de Medici taciau uzsakovas Carlo Silva delse tai padaryti ir Krespis pats asmeniskai nugabeno paveiksla princui kuris veliau uzsakinejo Krespiui darbus is Florencijos 1709 m Krespis persikele į Florencija su seima kur gyveno apie 8 menesius princo viloje Pratoline Florencijoje Krespis susidomejo zanrinemis scenomis Jo dailei tapo budingas realistiskumas Krespis beveik visiskai nusikrate Bolonijos akademistines mokyklos formalaus vaizdavimo taisykliu 1710 m jis tapo pirmosios Bolonijoje tais metais įsteigtos meno akademijos nariu ir vienu pirmuju direktoriu taciau jau 1711 m paliko ja del konfliktu su administracija Apie 1712 m Krespis sukure savo zymiausia tapybos cikla Septyniu sakramentu tema dabar visi 7 paveikslai yra Senuju meistru paveikslu galerijoje Dresdene 1710 15 laikotarpyje Krespis isbande sugebejimus grafikos srityje paruose 20 graviuru Po zmonos mirties 1722 m Krespis gyveno atsiskyres uzdare savo mokykla Tape religinius ir zanrinius paveikslus Dziuzepe Marija Krespis mire 1747 m liepos 16 d palaidotas Sv Marijos Magdalenos bendruomenes baznycioje Bolonijoje Pries mirtį jau buvo apakes spejama nuo patirto sirdies smugio Krespis nepaliko ryskios dailes mokyklos Bolonijoje jo įtaka patyre venecijieciai Giovanni Battista Piazzetta ir Pietro Longhi kurie buvo jo mokiniais Darbu galerija Kentauras Chironas ir Achilas apie 1695 1700 Meno istorijos muziejus Viena Sv Margaritos Kortonietes ekstaze 1701 Kortonos vyskupijos muziejus Kaimo svente apie 1709 Breros pinakoteka Milanas Amuras ir Psiche 1707 09 Uficiu galerija Florencija Kunigystes sakramentas 1712 Senuju meistru paveikslu galerija Dresdenas Vestuviu sakramentas 1712 Senuju meistru paveikslu galerija Dresdenas Vireja po 1712 Uficiu galerija Florencija NuorodosVikiteka Giuseppe Maria Crespi vaizdine ir garsine medziagaGiuseppe Maria Crespi WGA tinklalapyje Giuseppe Maria Crespi J Paul Getty muziejaus tinklalapyje Giuseppe Maria Crespi Londono nacionalines galerijos tinklalapyje Giuseppe Maria Crespi Encyclopaedia Britannica tinklalapyje L Enciclopedia Italiana Crespi biografija sphinxfineart com tinklalapyje