Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Girionių dendrologinę vertę turintis parkas valstybės saugomas parkas esantis į pietryčius nuo Kauno ties Kauno miesto i
Girionių parkas
Girionių dendrologinę vertę turintis parkas – valstybės saugomas parkas, esantis į pietryčius nuo Kauno, ties Kauno miesto ir rajono riba, Girionyse. Parkas veši Nemuno slėnio kairiajame krante, bei vaizdingoje, dambų ir slėnių išraižytoje viršutinėje terasoje, buvusių Raguolių ir Pakalniškių kaimų žemėse. Parkas driekiasi marių pakrante, kur rytų pusėje ribojasi su Miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos teritorija, iki Laumėnų gatvės, Raguolių miško, vakarinėje – su Vaišvydava, kur apima Pakalniškių piliakalnį ir už jo į miesto pusę, kurioje yra tik nedidelė dalis – apie 0,5 ha šio parko, o visas parkas siekia 104,45 ha.
| Girionių parkas | |
| Parko apžvalgos aikštelė – horizonte matyti Pažaislio vienuolynas | |
| Tipas | miško ir dendrologinis parkas |
|---|---|
| Geografinė padėtis | 54°51′24″š. pl. 24°02′17″r. ilg. / 54.85664°š. pl. 24.037965°r. ilg. |
| Statusas | gamtos paveldo objektas |
| Plotas | 104,45 ha |
| Įkurtas | 1960 m. |
| Projektuotojas | arch. Antanas Tauras |
| Valdytojas | Kauno rajono savivaldybė |
| Darbo laikas | neribojamas |
| Adresas | Girionys, Kauno raj. |
Girionių parkas yra didžiausias pokario metais įveistas ir vienas jauniausių parkų Lietuvoje. Jo 104,4 ha plotas (o kartu su Raguolių pušynu, kuris tvarkomas kaip parkas, beveik 250 ha) sąlyginai skirstomas į dvi dalis: miško parką, kuriame vyrauja savaiminių rūšių medžiai ir krūmai, bei dendrologinį parką, kuriame auga daugiau kaip 250 rūšių bei formų medžiai ir krūmai. Dėl ypatingo reljefo ir dėl to, kad netoli yra Kauno marios, parkas įgauna išskirtinę estetinę vertę, todėl jame yra puikios sąlygos tiek rekreacinei, tiek pažintinei ir visuomenės ekologinio ugdymo veiklai. Įrengtas Girionių parko mokomasis-pažintinis takas, vedantis geologų įvertinto Girionių erozinio kalvyno nuokalnėmis ir įkalnėmis. Priešingoje kelio 1902 Vaišvydava–Girionys–Žiegždriai pusėje įsikūręs Dubravos arboretumas. Parko teritorijoje yra Pakalniškių piliakalnis, taip pat Pirmojo pasaulinio karo liekana – Vaišvydavos blindažas. Kalvų ir kalvelių viršutinėse dalyse dar išlikę Antrojo pasaulinio karo metais iškastų apkasų duobės.
Šiam botaniniam gamtos paveldo objektui taikomi bendrieji apsaugos reglamentai, pagal kuriuos draudžiama kasti, arti žemę, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, jei šie darbai susiję su paveldo objektų eksponavimu, naudojimu ar tvarkymu; statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu.
Istorija
1958 m. buvo nutarta įveisti apsauginius Kauno hidroelektrinės vandens saugyklos želdinius. Jų projektą ruošęs Miškų institutas pasiūlė teritorijoje tarp kuriamos miškininkų gyvenvietės (Girionių) ir vandens saugyklos įkurti parką. 1960 m. architektas parengė peizažinio stiliaus parko projektą. Parkas pradėtas kurti būsimų Kauno marių kairiajame krante tarp Raguolių pušyno ir Pakalniškių piliakalnio, žemės ūkiui naudotoje teritorijoje, iškeliant 3 sodybas. Jau 1960 m. pasodinti ir pirmieji parko medžiai. Vėliau parko projektas buvo šiek tiek koreguojamas. Nors, įveisiant medžių masyvus bei grupes ir įrengiant takus, stengtasi prisilaikyti pagrindinių parko suplanavimo principų, tačiau dėl įvairių priežasčių – gyvenvietės plėtimo, parko dalies nusausinimo ir tvenkinių įrengimo, didesnių negu projektuota masyvų pasodinimo centrinėje dalyje – nuo projekto kiek nukrypta.
Parke pastatytos kelios medžio skulptūros, 1981 m. iškasti tvenkiniai, daugelis takų nužvyruoti. Buvo tvarkomas ir į šiaurės rytus nuo parko esantis Raguolių miškas bei Kauno marių apsauginiai želdiniai Žaisos slėnio zonoje. Ši teritorija palaipsniui paversta miško parku – sudėtine Girionių parko dalimi.
Parke pasodinta medžių atmintinų įvykių proga ir žymių miškininkų atminimui pagerbti. Pirmasis paminklinis ąžuolas pasodintas 1960 m. rudenį, pažymint Miškų instituto dešimtmetį. Vėliau netoli centrinių rūmų pasodinti nusipelniusių miškininkų , Antano Kvedaro, Jono Kuprionio, Marijono Daujoto, Benedikto Labanausko atminimui skirti medžiai. Nuo 1963 m. šalia tako, vedančio nuo gyvenvietės į marių pakrantę, kiekvienos Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos laidos absolventai pasodindavo po ąžuoliuką.
Parko bioįvairovė
Per penkis dešimtmečius bendromis Miškų instituto, Miškų ūkio technikumo (dab. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija) ir Miškų tyrimo stoties (dab. Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija) pastangomis sukurtas vienas didžiausių ir turtingiausias medžių ir krūmų rūšimis Lietuvos parkas. Tai gamtinis kompleksas su ryškiais kraštovaizdžio elementais, geologinėmis vertybėmis ir išlikusia turtingos sudėties laukine augmenija.
Parko želdiniai išdėstyti kraštovaizdžio–peizažiniu principu, jie sodinti didesnėmis ir mažesnėmis grupėmis. Vietomis pasodinti mišką primenantys stambesni guotai. Kalvelių šlaituose ir slėniuose paliktos aikštelės. Suformuoto kultūrinio kraštovaizdžio erdvėje vyksta natūralūs laukinės augmenijos vystymosi procesai.
Parke auga 255 medžių ir krūmų rūšys bei porūšiai. Parke yra medžių, priskiriamų valstybiniam genetiniam fondui. Tačiau vien sumedėję želdiniai neatspindi visos parko bioįvairovės. Didelė šių vietų biologinė vertybė – statesniuose šlaituose, žemės ūkiui netinkamuose, tačiau ganomuose, o vietomis – ir šienaujamuose plotuose išlikusi augmenija. Retųjų augalų, išlikusių suformuotose parko aikštelėse, egzistavimas dabar visiškai priklauso nuo pievų šienavimo. Prieš keletą metų visiškai sumažėjus ganiavai ir šienavimui, po tankiais aukštažolių sąžalynais pradėjo nykti gležni pievų augalai. Įspūdinga vienalapės driežlielės augavietė, kasmet vis labiau užtemdoma atsigaunančiais varpiniais, vėdryniniais augalais. Parke rastos saugomos pievinė vištapienė, siauralapė smiltė.
2001 m. pradėta inventorizuoti visus retus ir saugomus Girionių parko augalus. Rasti šie, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai: dirviniai bei meškiniai česnakai, melsvieji gencijonai, statieji atgiriai, raudonosios bei baltijinės gegūnės, tamsialapiai skiautalūpiai, pieviniai šalavijai, gebenės lipikės. Nustatytos jų išplitimo ribos. Apie pievinės vištapienės, siauralapės smiltės išplitimą galima vadovautis tik mokslininkų nuorodomis. Dauguma augalų, išskyrus gegūnes ir meškinį česnaką, priskirtini sauspievių bendrijoms. Bet kokie pievų režimo pokyčiai neigiamai veiktų jų populiacijų gyvybingumą. Per daug intensyvus šienavimas darosi pražūtingas kai kuriems pievų augalams. Prieš keletą dešimtmečių parko centrinėje dalyje, taip pat stadiono pakraščiuose buvo smarkiai išplitę muilinės gubojos, kurios ilgainiui visai sunyko. Manoma, jog tam neigiamą įtaką darė kasmet besikaupianti organinė medžiaga ir plotų užtamsinimas, bloginantis šio šviesamėgio smėlynų augalo aplinką, o kartu ir atsiradęs poreikis dažniau šienauti su vejapjovėmis.
Po jaunais medeliais iki šiol išsilaikė pieviniai augalai. Medžiams baigiant užtamsinti plotą, smarkiai nyksta pievinio šalavijo augavietė. Juos užtamsino paprastojo ąžuolo želdiniai. Tankiuose ąžuolo želdiniuose įsikūrė gausi dvilapių blandžių kolonija. Vietomis plinta miškinės gluosvės, , .
Smarkiai plinta atvežtiniai augalai: kanadinės konyzos, vienamečiai , Sosnovskio barščiai, smulkiažiedės sprigės. Kai kurie invaziniai augalai yra toleruotini dėl jų dekoratyvumo. Tai galima pasakyti apie Pakalniškių piliakalnio papėdėje plintančius , marių šlaituose prie Girionių išplitusias smiltynines rugiaveides. Retsykiais pasitaikantys pievų gaisrai pakeičia pievų augmeniją, sunaikina kai kuriuos augalus. Greta griaunamojo poveikio gaisrai sudaro sąlygas kai kuriems augalams išlikti, pvz. , smiltyniniams lendrūnams.
Parke buvo įveistos gebenės lipikės, meškiniai česnakai, tuščiaviduriai rūteniai. Mažėjant pievų naudojimui, visiškai nebepašalinant žolės nei šieno, plotuose kaupiasi organinė medžiaga. Tokios vietos pasidengia tankiu varpinių žolių kilimu, o anksčiau čia rasdavę prieglobstį trapūs smėlynų augalai išstumiami. Tai pasakytina apie siauralapę smiltę, dirvinį česnaką. Didelę retų augalų dalį sunaikino ištvinę Nemuno vandenys, sukeliantys krantų griūtis, Girionių poilsiaviečių lankytojai.
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų grybų parke priskaičiuotos 6 rūšys: tikrinis blizgutis, , , piengrybis grūzdas, , didysis kukurdvelkis. Greta jų auga kiti reti grybai: pilkieji kazlėkai, , grakštieji kazlėkai, taurelinės juosvabudės.
Nuorodos
- Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
- Girionių parko mokomasis-pažintinis takas[neveikianti nuoroda]
- Girionių parkas
- Ekskursija į Girionių parką
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Girionių parkas, Kas yra Girionių parkas? Ką reiškia Girionių parkas?
Girioniu dendrologine verte turintis parkas valstybes saugomas parkas esantis į pietrycius nuo Kauno ties Kauno miesto ir rajono riba Girionyse Parkas vesi Nemuno slenio kairiajame krante bei vaizdingoje dambu ir sleniu israizytoje virsutineje terasoje buvusiu Raguoliu ir Pakalniskiu kaimu zemese Parkas driekiasi mariu pakrante kur rytu puseje ribojasi su Misku ir aplinkos inzinerijos kolegijos teritorija iki Laumenu gatves Raguoliu misko vakarineje su Vaisvydava kur apima Pakalniskiu piliakalnį ir uz jo į miesto puse kurioje yra tik nedidele dalis apie 0 5 ha sio parko o visas parkas siekia 104 45 ha Girioniu parkasParko apzvalgos aikstele horizonte matyti Pazaislio vienuolynasTipasmisko ir dendrologinis parkasGeografine padetis54 51 24 s pl 24 02 17 r ilg 54 85664 s pl 24 037965 r ilg 54 85664 24 037965Statusasgamtos paveldo objektasPlotas104 45 haĮkurtas1960 m Projektuotojasarch Antanas TaurasValdytojasKauno rajono savivaldybeDarbo laikasneribojamasAdresasGirionys Kauno raj Apzvalgos aikstele ziemaViena is kudruBetoninis tiltelis Girioniu parkas yra didziausias pokario metais įveistas ir vienas jauniausiu parku Lietuvoje Jo 104 4 ha plotas o kartu su Raguoliu pusynu kuris tvarkomas kaip parkas beveik 250 ha salyginai skirstomas į dvi dalis misko parka kuriame vyrauja savaiminiu rusiu medziai ir krumai bei dendrologinį parka kuriame auga daugiau kaip 250 rusiu bei formu medziai ir krumai Del ypatingo reljefo ir del to kad netoli yra Kauno marios parkas įgauna isskirtine estetine verte todel jame yra puikios salygos tiek rekreacinei tiek pazintinei ir visuomenes ekologinio ugdymo veiklai Įrengtas Girioniu parko mokomasis pazintinis takas vedantis geologu įvertinto Girioniu erozinio kalvyno nuokalnemis ir įkalnemis Priesingoje kelio 1902 Vaisvydava Girionys Ziegzdriai puseje įsikures Dubravos arboretumas Parko teritorijoje yra Pakalniskiu piliakalnis taip pat Pirmojo pasaulinio karo liekana Vaisvydavos blindazas Kalvu ir kalveliu virsutinese dalyse dar islike Antrojo pasaulinio karo metais iskastu apkasu duobes Siam botaniniam gamtos paveldo objektui taikomi bendrieji apsaugos reglamentai pagal kuriuos draudziama kasti arti zeme perkelti į kita vieta riedulius isskyrus atvejus jei sie darbai susije su paveldo objektu eksponavimu naudojimu ar tvarkymu statyti statinius nesusijusius su paveldo objektu eksponavimu ar tvarkymu Istorija1958 m buvo nutarta įveisti apsauginius Kauno hidroelektrines vandens saugyklos zeldinius Ju projekta ruoses Misku institutas pasiule teritorijoje tarp kuriamos miskininku gyvenvietes Girioniu ir vandens saugyklos įkurti parka 1960 m architektas parenge peizazinio stiliaus parko projekta Parkas pradetas kurti busimu Kauno mariu kairiajame krante tarp Raguoliu pusyno ir Pakalniskiu piliakalnio zemes ukiui naudotoje teritorijoje iskeliant 3 sodybas Jau 1960 m pasodinti ir pirmieji parko medziai Veliau parko projektas buvo siek tiek koreguojamas Nors įveisiant medziu masyvus bei grupes ir įrengiant takus stengtasi prisilaikyti pagrindiniu parko suplanavimo principu taciau del įvairiu priezasciu gyvenvietes pletimo parko dalies nusausinimo ir tvenkiniu įrengimo didesniu negu projektuota masyvu pasodinimo centrineje dalyje nuo projekto kiek nukrypta Parke pastatytos kelios medzio skulpturos 1981 m iskasti tvenkiniai daugelis taku nuzvyruoti Buvo tvarkomas ir į siaures rytus nuo parko esantis Raguoliu miskas bei Kauno mariu apsauginiai zeldiniai Zaisos slenio zonoje Si teritorija palaipsniui paversta misko parku sudetine Girioniu parko dalimi Parke pasodinta medziu atmintinu įvykiu proga ir zymiu miskininku atminimui pagerbti Pirmasis paminklinis azuolas pasodintas 1960 m rudenį pazymint Misku instituto desimtmetį Veliau netoli centriniu rumu pasodinti nusipelniusiu miskininku Antano Kvedaro Jono Kuprionio Marijono Daujoto Benedikto Labanausko atminimui skirti medziai Nuo 1963 m salia tako vedancio nuo gyvenvietes į mariu pakrante kiekvienos Kauno misku ir aplinkos inzinerijos kolegijos laidos absolventai pasodindavo po azuoliuka Parko bioįvairovePer penkis desimtmecius bendromis Misku instituto Misku ukio technikumo dab Kauno misku ir aplinkos inzinerijos kolegija ir Misku tyrimo stoties dab Dubravos eksperimentine mokomoji misku uredija pastangomis sukurtas vienas didziausiu ir turtingiausias medziu ir krumu rusimis Lietuvos parkas Tai gamtinis kompleksas su ryskiais krastovaizdzio elementais geologinemis vertybemis ir islikusia turtingos sudeties laukine augmenija Parko zeldiniai isdestyti krastovaizdzio peizaziniu principu jie sodinti didesnemis ir mazesnemis grupemis Vietomis pasodinti miska primenantys stambesni guotai Kalveliu slaituose ir sleniuose paliktos aiksteles Suformuoto kulturinio krastovaizdzio erdveje vyksta naturalus laukines augmenijos vystymosi procesai Parke auga 255 medziu ir krumu rusys bei porusiai Parke yra medziu priskiriamu valstybiniam genetiniam fondui Taciau vien sumedeje zeldiniai neatspindi visos parko bioįvairoves Didele siu vietu biologine vertybe statesniuose slaituose zemes ukiui netinkamuose taciau ganomuose o vietomis ir sienaujamuose plotuose islikusi augmenija Retuju augalu islikusiu suformuotose parko aikstelese egzistavimas dabar visiskai priklauso nuo pievu sienavimo Pries keleta metu visiskai sumazejus ganiavai ir sienavimui po tankiais aukstazoliu sazalynais pradejo nykti glezni pievu augalai Įspudinga vienalapes driezlieles augaviete kasmet vis labiau uztemdoma atsigaunanciais varpiniais vedryniniais augalais Parke rastos saugomos pievine vistapiene siauralape smilte 2001 m pradeta inventorizuoti visus retus ir saugomus Girioniu parko augalus Rasti sie į Lietuvos raudonaja knyga įrasyti augalai dirviniai bei meskiniai cesnakai melsvieji gencijonai statieji atgiriai raudonosios bei baltijines gegunes tamsialapiai skiautalupiai pieviniai salavijai gebenes lipikes Nustatytos ju isplitimo ribos Apie pievines vistapienes siauralapes smiltes isplitima galima vadovautis tik mokslininku nuorodomis Dauguma augalu isskyrus gegunes ir meskinį cesnaka priskirtini sauspieviu bendrijoms Bet kokie pievu rezimo pokyciai neigiamai veiktu ju populiaciju gyvybinguma Per daug intensyvus sienavimas darosi prazutingas kai kuriems pievu augalams Pries keleta desimtmeciu parko centrineje dalyje taip pat stadiono pakrasciuose buvo smarkiai isplite muilines gubojos kurios ilgainiui visai sunyko Manoma jog tam neigiama įtaka dare kasmet besikaupianti organine medziaga ir plotu uztamsinimas bloginantis sio sviesamegio smelynu augalo aplinka o kartu ir atsirades poreikis dazniau sienauti su vejapjovemis Po jaunais medeliais iki siol issilaike pieviniai augalai Medziams baigiant uztamsinti plota smarkiai nyksta pievinio salavijo augaviete Juos uztamsino paprastojo azuolo zeldiniai Tankiuose azuolo zeldiniuose įsikure gausi dvilapiu blandziu kolonija Vietomis plinta miskines gluosves Smarkiai plinta atveztiniai augalai kanadines konyzos vienameciai Sosnovskio barsciai smulkiaziedes spriges Kai kurie invaziniai augalai yra toleruotini del ju dekoratyvumo Tai galima pasakyti apie Pakalniskiu piliakalnio papedeje plintancius mariu slaituose prie Girioniu isplitusias smiltynines rugiaveides Retsykiais pasitaikantys pievu gaisrai pakeicia pievu augmenija sunaikina kai kuriuos augalus Greta griaunamojo poveikio gaisrai sudaro salygas kai kuriems augalams islikti pvz smiltyniniams lendrunams Parke buvo įveistos gebenes lipikes meskiniai cesnakai tusciaviduriai ruteniai Mazejant pievu naudojimui visiskai nebepasalinant zoles nei sieno plotuose kaupiasi organine medziaga Tokios vietos pasidengia tankiu varpiniu zoliu kilimu o anksciau cia rasdave prieglobstį trapus smelynu augalai isstumiami Tai pasakytina apie siauralape smilte dirvinį cesnaka Didele retu augalu dalį sunaikino istvine Nemuno vandenys sukeliantys krantu griutis Girioniu poilsiavieciu lankytojai Į Lietuvos raudonaja knyga įrasytu grybu parke priskaiciuotos 6 rusys tikrinis blizgutis piengrybis gruzdas didysis kukurdvelkis Greta ju auga kiti reti grybai pilkieji kazlekai grakstieji kazlekai taurelines juosvabudes NuorodosVikiteka Girioniu parkas vaizdine ir garsine medziagaSaugomu teritoriju valstybes kadastras Archyvuota kopija 2021 01 26 is Wayback Machine projekto Girioniu parko mokomasis pazintinis takas neveikianti nuoroda Girioniu parkas Ekskursija į Girioniu parka