Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Džovanis Pjetras Beloris it Giovanni Pietro Bellori 1613 m gegužės 13 1696 m vasario 19 d XVII a italų meno teoretikas a
Giovanni Pietro Bellori
Džovanis Pjetras Beloris (it. Giovanni Pietro Bellori, 1613 m. gegužės 13 – 1696 m. vasario 19 d.) – XVII a. italų meno teoretikas, antikvaras, biografas.
Biografija
Džovanis Pjetras Beloris gimė 1613 m. gegužės 13 d. Romoje Giacomo Bellori ir Artemisia Giannotti šeimoje, kurie buvo ūkininkai iš Lombardijos, tuo metu dirbę Romoje. Tėvas tarnavo Francesco Angeloni, Giovanni Battista Agucchi ir kardinolo Ippolito Aldobrandini sekretoriuj, popiežiaus kurijos nariui. Gali būti, kad Francesco Angeloni buvo įsisūnijęs Džovanį Belorį, nes skyrė jam gerą išsilavinimą ir vėliau paskyrė vien jį savo paveldėtoju. Iš savo rėmėjo Džovanis Beloris persiėmė pomėgiu menui ir senienoms. Jis susipažino su daugeliu to meto Romos menininkų ir antikvarų. Tikėtina, kad apie tapybą jį instruktavo Domenikinas. 1670 m. popiežius Klemensas X paskyrė Belorį Vatikano sukauptų antikinių senienų kuratoriumi (Commissario dell antichità), 1671 m. Beloris tapo Romos Šv. Luko akademijos rektoriumi. 1672 m. jis parašė biografijų knygą ir traktatą apie meną „Šiuolaikinių tapytojų, skulptorių ir architektų gyvenimai“, kuris tapo vienu pamatinių tekstų nagrinėjant baroko laikotarpio meną. Knyga buvo sugalvota kaip Giorgio Vasari „Le Vite“ tęsinys, tik apžvelgiantis baroko laikotarpio menininkų gyvenimus. Knygoje pateiktos 12 menininkų biografijos, kurie kūrė Romoje (tapytojai Anibalė Karačis, Agostinas Karačis, Federikas Baročis, Karavadžas, Piteris Paulius Rubensas, Antonis van Deikas, Domenikinas, Džovanis Lanfrankas, Nikola Pusenas, skulptoriai ir Alessandro Algardi, architektas Domenico Fontana).
1690 m. Beloris išleido papildomą biografijų knygą, kurioje aprašyti Gvidas Renis, Andrea Sacchi ir Carlo Maratta. Kiti Belorio veikalai: „Colonna Traina“ (1673), „Admiranda Romanarum Antiquitatum“ (1693) ir „Gli Antichi Sepolcri“ (1697), kuriuose Beloris aprašinėjo Sen. Romos liekanas. Po 1680 m. jis dirbo antikvaru ir bibiliotekininku Švedijos karalienei , kuri tuomet gyveno Romoje. 1689 m. Beloris tapo Prancūzijos tapybos ir skulptūros akademijos garbės nariu. Beloris buvo neoplatoninio požiūrio į meną šalininkas. Savo estetines idėjas jis išdėstė 1664 m. esė „L’Idea“ (publikuota vėliau kaip „Gyvenimų“ įžanga). Pagal Belorį, menininkas iš pradžių turi suformuluoti idealaus kūrinio idėją ir iš gamtos turi imti tik pačius gražiausius ir tobuliausius elementus, nes pati gamta esą tėra tik netobulas tobulo „rojaus“ vaizdinio atspindys. Tokiu būdu Beloris kaip meno sekimo idealą iškėlė Anibalės Karačio dailę, priešpastatydamas ją Karavadžo, kuri esą buvo nesektinas pavyzdys. Džovanis Pjetras Beloris mirė 1696 m. vasario 19 d. Romoje, palaidotas Šv. Izidoriaus bažnyčioje.
Šaltiniai
- Giovanni Pietro Bellori biografija l’Enciclopedia Italiana
- Lilian H. Zirpolo. Historical Dictionary of Baroque Art and Architecture. Scarecrow Press, 2010. p. 88-90
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Giovanni Pietro Bellori, Kas yra Giovanni Pietro Bellori? Ką reiškia Giovanni Pietro Bellori?
Dzovanis Pjetras Beloris it Giovanni Pietro Bellori 1613 m geguzes 13 1696 m vasario 19 d XVII a italu meno teoretikas antikvaras biografas Dzovanio Pjetro Belorio portretas aut Carlo Maratta BiografijaDzovanis Pjetras Beloris gime 1613 m geguzes 13 d Romoje Giacomo Bellori ir Artemisia Giannotti seimoje kurie buvo ukininkai is Lombardijos tuo metu dirbe Romoje Tevas tarnavo Francesco Angeloni Giovanni Battista Agucchi ir kardinolo Ippolito Aldobrandini sekretoriuj popieziaus kurijos nariui Gali buti kad Francesco Angeloni buvo įsisunijes Dzovanį Belorį nes skyre jam gera issilavinima ir veliau paskyre vien jį savo paveldetoju Is savo remejo Dzovanis Beloris persieme pomegiu menui ir senienoms Jis susipazino su daugeliu to meto Romos menininku ir antikvaru Tiketina kad apie tapyba jį instruktavo Domenikinas 1670 m popiezius Klemensas X paskyre Belorį Vatikano sukauptu antikiniu senienu kuratoriumi Commissario dell antichita 1671 m Beloris tapo Romos Sv Luko akademijos rektoriumi 1672 m jis parase biografiju knyga ir traktata apie mena Siuolaikiniu tapytoju skulptoriu ir architektu gyvenimai kuris tapo vienu pamatiniu tekstu nagrinejant baroko laikotarpio mena Knyga buvo sugalvota kaip Giorgio Vasari Le Vite tesinys tik apzvelgiantis baroko laikotarpio menininku gyvenimus Knygoje pateiktos 12 menininku biografijos kurie kure Romoje tapytojai Anibale Karacis Agostinas Karacis Federikas Barocis Karavadzas Piteris Paulius Rubensas Antonis van Deikas Domenikinas Dzovanis Lanfrankas Nikola Pusenas skulptoriai ir Alessandro Algardi architektas Domenico Fontana 1690 m Beloris isleido papildoma biografiju knyga kurioje aprasyti Gvidas Renis Andrea Sacchi ir Carlo Maratta Kiti Belorio veikalai Colonna Traina 1673 Admiranda Romanarum Antiquitatum 1693 ir Gli Antichi Sepolcri 1697 kuriuose Beloris aprasinejo Sen Romos liekanas Po 1680 m jis dirbo antikvaru ir bibiliotekininku Svedijos karalienei kuri tuomet gyveno Romoje 1689 m Beloris tapo Prancuzijos tapybos ir skulpturos akademijos garbes nariu Beloris buvo neoplatoninio poziurio į mena salininkas Savo estetines idejas jis isdeste 1664 m ese L Idea publikuota veliau kaip Gyvenimu įzanga Pagal Belorį menininkas is pradziu turi suformuluoti idealaus kurinio ideja ir is gamtos turi imti tik pacius graziausius ir tobuliausius elementus nes pati gamta esa tera tik netobulas tobulo rojaus vaizdinio atspindys Tokiu budu Beloris kaip meno sekimo ideala iskele Anibales Karacio daile priespastatydamas ja Karavadzo kuri esa buvo nesektinas pavyzdys Dzovanis Pjetras Beloris mire 1696 m vasario 19 d Romoje palaidotas Sv Izidoriaus baznycioje SaltiniaiGiovanni Pietro Bellori biografija l Enciclopedia Italiana Lilian H Zirpolo Historical Dictionary of Baroque Art and Architecture Scarecrow Press 2010 p 88 90