Gintaras Makarevičius

Gintaras Makarevičius (g. 1965 m. sausio 6 d. Šakaldonyse) – Lietuvos dailininkas, scenografas, kino režisierius; šiuolaikinio vizualinio meno atstovas.

"},"visas vardas":{"wt":""},"gimimo vardas":{"wt":""},"gimė":{"wt":"{{Gimė|1965|01|06|T}}"},"gimimo vieta":{"wt":"[[Šakaldonys]]"},"mirė":{"wt":""},"mirties vieta":{"wt":""},"palaidojimo vieta":{"wt":""},"gyv_vieta":{"wt":""},"tautybė":{"wt":"[[Lietuviai|Lietuvis]]"},"pilietybė":{"wt":"{{LTUv}}"},"sutuoktinis":{"wt":"[[Aneta Anra Makarevičienė]]"},"tėvai":{"wt":""},"vaikai":{"wt":"Kristianas Adomas (g. 2017)"},"šeima":{"wt":""},"religija":{"wt":""},"veikla":{"wt":"Dailininkas, scenografas, kino režisierius"},"sritis":{"wt":"[[Lietuvos teatras|Teatras]], [[Lietuvos kinas|kinas]]"},"įstaigos":{"wt":""},"pareigos":{"wt":""},"išsilavinimas":{"wt":""},"alma_mater":{"wt":"1994 m. [[VDA]] (tapyba)<br />Nuo 1995 m. ten dėsto<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/gintaras-makarevicius/</ref>"},"doktorantūros_vadovas":{"wt":""},"studentai":{"wt":""},"žinomas":{"wt":""},"apdovanojimai":{"wt":"[[Vaizdas:Auksinis scenos kryžius.svg|25px|frameless]][[Vaizdas:Auksinis scenos kryžius.svg|25px|frameless]] 2 × [[Auksinis scenos kryžius]] (2008, 2012)<br />\n[[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija|Nacionalinė kultūros ir meno premija]] (2017)"},"parašas":{"wt":""},"pastabos":{"wt":""},"vikiteka":{"wt":""}},"i":0}}]}'>Gintaras MakarevičiusGimė 1965 m. sausio 6 d. (61 metai)
Šakaldonys
Tautybė LietuvisPilietybė LietuvaSutuoktinis (-ė) Aneta Anra MakarevičienėVaikai Kristianas Adomas (g. 2017)Veikla Dailininkas, scenografas, kino režisieriusSritis Teatras, kinasAlma mater 1994 m. VDA (tapyba)
Nuo 1995 m. ten dėsto[1]Žymūs apdovanojimai

2 × Auksinis scenos kryžius (2008, 2012)
Nacionalinė kultūros ir meno premija (2017)

Kūryba apima dokumentiką, vaizdo instaliacijas, performansus, objektus ir scenografiją. Pastarąjį dešimtmetį žinomas kaip dokumentalistas ir scenografas.

Kūryba

redaguoti

Baigęs architektūros studijas technikume įstojo į tapybą VDA. Po studijų pradėjo dirbti teatre, kuria scenovaizdžius ir užsienyje. Dešimtajame dešimtmetyje debiutavo, kaip instaliacijų, objektų ir dokumentinių filmų kūrėjas. Atstovavo Schleicher/Lange galerija (Berlynas, Paryžius). Kūrinių yra šiuolaikinio meno muziejuje KIASMA (Helsinkis), MO muziejuje, NDG, privačiose kolekcijose.

Dalyvavo šiuolaikinio meno parodose:

  • 2002 m. Šiuolaikinio meno bienalė Manifesta 4 Vokietijoje;
  • 2005 m. Tarptautinis filmų festivalis La Rochelle Prancūzijoje;
  • 2010 m. darbai pristatyti Turku muziejuje Suomijoje, 2009 m. – NABA muziejuje Milane.

Režisavo du spektaklius pagal žmonos dramas – „Katinas Temzėje“ ir „Bestija žydrom akim“ (abu VJT).

Rezidencijos ir stipendijos

redaguoti
  • 1997 m.„Künstlerhaus Boswill“ (Šveicarija)
  • 1998 m. „Civitella Ranieri Center“ (Italija)
  • 1999 m. Džordžo Sorošo fondo stipendija
  • 2002 m. „Metal“ (Londonas)
  • 2003 m. „Cite Internationale des Arts“ (Paryžius)

Asmeninės parodos

redaguoti
  • 1998 m. Position and Strategy, Akademie Schloss Solitude, Štutgartas
  • 2004 m. Emisija 2004 – Vaskiči, Šiuolaikinio meno centras
  • 2005 m. vidéo surveillance_001, galerija schleicher+lange, Paryžius
  • 2008 m. “Paralelės” – galerija schleicher+lange, Paryžius (,,Sibiro testament” premjera bei ,,Žiemos paralelės”)
  • 2010 m. „Piešiniai 2004-2010“, Šiuolaikinio meno centras
  • 2016 m. ,,Pasidavimas”, Titanikas, VDA

Scenografija

redaguoti
  • 2004 m. Sharon Lynn Joyce, Vykintas Baltakas „Cantio“ (rež. Oskaras Koršunovas, OKT, Miuncheno bienalė)
  • 2008 m. D. Loher “Ruzvelto aikštė” (rež. Gintaras Varnas, NKDT)
  • 2008 m. Petras Vaičiūnas “Patriotai” (rež. Jonas Vaitkus, VJT)
  • 2008 m. G. Donizetti „Meilės eliksyras“ (rež. O. Koršunovas, LNOBT)
  • 2009 m. Antonas Čechovas „Dėdė Vania“ (rež. Éric Lacascade, OKT)
  • 2010 m. F. G. Lorca “Publika” (rež. G. Varnas, Menų spaustuvė)
  • 2011 m. Šekspyras Ledi Makbet (rež. Algirdas Latėnas, VJT)
  • 2011 m. Augustas Strindbergas “Šmėklų sonata” (rež.G. Varnas, Klaipėdos dramos teatras)
  • 2011 m. Marius Ivaškevičius “Išvarymas“ (rež. O. Koršunovas, LNDT)
  • 2012 m. A. Škėma „Balta drobulė“ (rež. Jonas Jurašas, NKDT)
  • 2013 m. F. Molnar “Lilijomas” (rež. L. Bagossy, LNDT)
  • 2013 m. Euripidas “Bakchantės” (rež. G. Varnas, LNDT)
  • 2014 m. van Beethoven „Fidelio“ (rež. O. Koršunovas, Bergeno nacionalinė opera)
  • 2014 m. M. Frisch ,,Biografija:Vaidinimas“ (rež. G. Varnas, NKDT)
  • 2015 m. T. Slabodzianek ,,Mūsų klasė“ (rež. O. Koršunovas, Oslo nacionalinis teatras)
  • 2016 m. Šablonas:Šekspyras ,, Akis už akį” (rež. O. Koršunovas, Dramatichnyj Dramos teatras Varšuvoje)
  • 2016 m. Sofoklis, Aischilas, Euripidas ,,Oidipo mitas“ (rež. G. Varnas, LNDT)
  • 2017 m. Raminta Šerkšnytė “Penki Merės stebuklai” (rež. Kęstutis Jakštas, LNOBT)
  • 2017 m. Sarah Kane “Apvalytieji” (rež. O. Koršunovas, Oslo nacionalinis teatras)
  • 2017 m. Gotthold Ephraim Lessing "Natanas Išmintingasis" (rež. G. Varnas, NKDT)

Įvertinimas

redaguoti
  • 2008 m. už dokumentinį filmą „Žiemos paralelės“ (2007) kūrėjas apdovanotas Lugano kino festivalio pagrindiniu prizu.
  • 2008 m. Auksinis scenos kryžius už scenografiją komedijai „Patriotai“[2]
  • 2012 m. Auksinis scenos kryžius už scenografiją spektakliams „Šmėklų sonata“ ir „Išvarymas“[3]
  • 2017 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Gintaras Makarevičius, Kas yra Gintaras Makarevičius? Ką reiškia Gintaras Makarevičius?