GermanųPaplitimasEuropa Amerika Pietų Afrika Pietų ir Pietryčių Azija OkeanijaKalbų skaičius41KilmėIndoeuropiečių prokal
Germanų kalbos

Germanų | |
Paplitimas | Europa, Amerika, Pietų Afrika, Pietų ir Pietryčių Azija,Okeanija |
---|---|
Kalbų skaičius | 41 |
Kilmė | Indoeuropiečių prokalbė >Germanų prokalbė >>Germanų kalbos |
Geografinis paplitimas | |
Klasifikacija | vakarų germanų, rytų germanų, šiaurės germanų |
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės. Kaip gimtąja kalba germanų kalbomis šneka apie 500 mln. žmonių, daugiausia Šiaurės Amerikoje, Okeanijoje, Vakarų, Šiaurės ir Centrinėje Europoje.
Priskaičiuojamos 53 germanų kalbos. Vakarų germanų kalbų šakai priklauso dvi didžiausios pagal kalbančiųjų skaičių kalbos: anglų kalba (gimtoji maždaug 360-400 mln. žmonių) ir vokiečių kalba (gimtoji daugiau nei 100 mln. žmonių).
Seniausiaisiais laikais germanų prokalbė glaudžiai sąveikavo su baltų prokalbe, iš kurios kilo baltų kalbos.
Klasifikacija
Ribos tarp germanų kalbų grupių nėra ryškios, tarmės paprastai sudaro kalbos tęsinį (kontinuumą), t. y. dvi gretimos dviejų kalbų tarmės tarpusavyje artimesnės nei bendrinės tų tarmių kalbos.
- Vakarų germanų:
- Vokiečių aukštaičių
- Vokiečių kalba (bendrinė) ir jos aukštaičių bei vidurio tarmės
- Liuksemburgiečių kalba (kilusi iš vidurio vokiečių tarmių)
- Jidiš kalba
- Wymysojer – Wymysöryś – kalba (vartojama Silezijoje, nykstanti)
- Vokiečių žemaičių: frankų, nyderlandų kalba (flamandų ir kiti dialektai), afrikansas, limburgiečių kalba, saksų ir rytų vokiečių žemaičių (laikomos vokiečių kalbos tarmėmis)
- Anglų-fryzų kalbos – fryzų kalba, anglų kalba (turi daug regioninių variantų ir tarmių), škotų kalba (Scots), Söl’ring (vartota Zilto saloje), Jola (vartota Airijoje, išnykusi)
- Vokiečių aukštaičių
- Šiaurės germanų kalbos (skandinavų kalbos)
- Vakarų (salų) skandinavų – naujoji norvegų kalba (Nynorsk), islandų kalba, farerų kalba, norn (išnykusi, vartota Šiaurės Škotijoje)
- Rytų (žemyno) skandinavų
- Danų kalba
- Bendrinės norvegų kalbos (Bokmål ir Riksmål)
- Švedų kalba
- Danų kalba
- Rytų germanų (kilusios iš gotų kalbos, išnykusios) – Krymo gotų kalba (išnyko XVIII a. pabaigoje), vandalų kalba, burgundų kalba, langobardų (lombardų) kalba.
Nuorodos
- Ethnologue informacija
- „Världens 100 största språk 2010“ [The world's 100 largest languages in 2010]. Nationalencyklopedin (švedų). 2010. Suarchyvuotas originalas 2012-11-11. Nuoroda tikrinta 12 February 2014.
- SIL Ethnologue (2006). 95 mln. kalbančiųjų standartine vokiečių kalba; 105 mln. įskaitant vokiečių kalbos aukštaičių ir vidurio dialektus; 120 mln. įskaitant vokiečių žemaičių tarmę and jidiš.
- Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos kilmė. I. Vilnius: „Mokslas“. pp. 116–117.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Germanų kalbos, Kas yra Germanų kalbos? Ką reiškia Germanų kalbos?
GermanuPaplitimasEuropa Amerika Pietu Afrika Pietu ir Pietryciu Azija OkeanijaKalbu skaicius41KilmeIndoeuropieciu prokalbe gt Germanu prokalbe gt gt Germanu kalbosGeografinis paplitimasKlasifikacijavakaru germanu rytu germanu siaures germanu Germanu kalbos indoeuropieciu kalbu seimos saka kilusi is germanu prokalbes Kaip gimtaja kalba germanu kalbomis sneka apie 500 mln zmoniu daugiausia Siaures Amerikoje Okeanijoje Vakaru Siaures ir Centrineje Europoje Priskaiciuojamos 53 germanu kalbos Vakaru germanu kalbu sakai priklauso dvi didziausios pagal kalbanciuju skaiciu kalbos anglu kalba gimtoji mazdaug 360 400 mln zmoniu ir vokieciu kalba gimtoji daugiau nei 100 mln zmoniu Seniausiaisiais laikais germanu prokalbe glaudziai saveikavo su baltu prokalbe is kurios kilo baltu kalbos KlasifikacijaGermanu kalbu paplitimas Europoje Germanu kalbu pasaulinis paplitimas Ribos tarp germanu kalbu grupiu nera ryskios tarmes paprastai sudaro kalbos tesinį kontinuuma t y dvi gretimos dvieju kalbu tarmes tarpusavyje artimesnes nei bendrines tu tarmiu kalbos Vakaru germanu Vokieciu aukstaiciu Vokieciu kalba bendrine ir jos aukstaiciu bei vidurio tarmes Liuksemburgieciu kalba kilusi is vidurio vokieciu tarmiu Jidis kalba Wymysojer Wymysorys kalba vartojama Silezijoje nykstanti Vokieciu zemaiciu franku nyderlandu kalba flamandu ir kiti dialektai afrikansas limburgieciu kalba saksu ir rytu vokieciu zemaiciu laikomos vokieciu kalbos tarmemis Anglu fryzu kalbos fryzu kalba anglu kalba turi daug regioniniu variantu ir tarmiu skotu kalba Scots Sol ring vartota Zilto saloje Jola vartota Airijoje isnykusi Siaures germanu kalbos skandinavu kalbos Vakaru salu skandinavu naujoji norvegu kalba Nynorsk islandu kalba fareru kalba norn isnykusi vartota Siaures Skotijoje Rytu zemyno skandinavu Danu kalba Bendrines norvegu kalbos Bokmal ir Riksmal Svedu kalba Rytu germanu kilusios is gotu kalbos isnykusios Krymo gotu kalba isnyko XVIII a pabaigoje vandalu kalba burgundu kalba langobardu lombardu kalba NuorodosEthnologue informacija Varldens 100 storsta sprak 2010 The world s 100 largest languages in 2010 Nationalencyklopedin svedu 2010 Suarchyvuotas originalas 2012 11 11 Nuoroda tikrinta 12 February 2014 SIL Ethnologue 2006 95 mln kalbanciuju standartine vokieciu kalba 105 mln įskaitant vokieciu kalbos aukstaiciu ir vidurio dialektus 120 mln įskaitant vokieciu zemaiciu tarme and jidis Zinkevicius Z 1984 Lietuviu kalbos kilme I Vilnius Mokslas pp 116 117 Sis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį