55°43′20″š. pl. 22°51′27″r. ilg. / 55.722181°š. pl. 22.857483°r. ilg.
| Gerdžiogalos koplyčia | |
|---|---|
| Savivaldybė | Kelmės rajonas |
| Gyvenvietė | Gerdžiogala |
| Statybinė medžiaga | akmenų mūras, medis |
| Pastatyta (įrengta) | ~XIX a. |
Gerdžiogalos koplyčia – akmens mūro koplyčia, esanti Kelmės rajone, Gerdžiogalos kaime, apie 1,5 km į vakarus nuo kelio 2103 Verpena–Šalteniai–Ramučiai ties Paramočiu, 7 km į šiaurės rytus nuo Vaiguvos. Koplyčia stūkso buvusioje dvarvietėje, privačios bendrovės ūkiniame kieme, šalia praeinančio žvyrkelio, ant aukštumėlės tarp medžių.
Istorija
Iki Gerdžiogalos driekėsi Kelmės dvaro valdos. Kaimas minėtas šių valdų administravimo ir ūkio valdymo dokumentuose. Gerdžiogalos žemės buvo persipynusios su gretimų dvarų turėtais sklypais, nuo 1918 m. pateko į Vaiguvos valsčių. Pralgauskių valdyto Gerdžiogalos dvaro pastatai buvo išsidėstę plačioje teritorijoje. Pastaraisiais metais jie nyko, buvo apleisti. Tarp jų ir vienas iš įdomiausių dvarvietės statinių – baudžiavos laikų koplyčia, kuri buvo naudojama ūkinėms reikmėms.
XVIII ir XIX a. Lietuvoje paplito iš riedulių statyti maldos namai ir varpinės. Naudoti įvairaus dydžio, spalvų ir faktūrų lauko rieduliai. Kampų ir sienų angų kraštai buvo lygiai išmūrijami su plytomis, aptinkuojami. Šviesaus tinko kraštai teikė dekoratyvų kontrastą su įvairiaspalvėmis riedulių mūro sienomis. Neretai tokiuose statiniuose mūras būdavo derinamas su mediniais elementais. XIX a. Vakarų Lietuvos regione, be Gerdžiogalos, panašiai projektuotos koplyčios Kiaunoriuose (neišlikusi), Mosėdyje.
1937 m. Šiaulių kraštotyros draugijos ekspedicijos metu užfiksuota Gerdžiogalos koplyčia – stačiakampio plano (galbūt su apside), akmens mūro sienomis, tinkuotomis angų kraštų ir kampų juostomis. Prie pagrindinio tūrio priderintas medinis keturių kolonų portikas, vainikuotas trikampiu frontonu su horizontalia lentų apkala. Mediniai apvalūs portiko stulpai atremti į aukštus cementinius postamentus. Pastatas uždengtas dvišlaičiu stogu su malksnų danga. Varpui įtaisyto bokštelio nebuvo, varpelis su nukarusia virve buvo pakabintas pastogės kampe. Ant kraigo įtaisytas aukštas geležinis kryžius su saulute ir plačiomis kryžmomis. Pagrindinis įėjimas uždarytas medinėmis durimis su rombo formos lentelių apkala. Priekinio fasado siena aplink duris padailinta smulkių akmenukų intarpais. Šoniniame fasade įstatyti du stačiakampiai, smulkiai skaidyti langai. Koplyčios aplinkoje augo keli nedideli medeliai ir aukšti žoliniai augalai, priekyje stovėjo avilys.
2004 m. Kelmės krašto muziejaus pateiktoje nuotraukoje koplyčia stovėjo be kryžiaus, dengta šiferio lapais, su viena priekine kampine kolona (kairėje) ir išlikusiu vienu tuščiu postamentu be kolonos. Statinio galimą pritaikymą ūkinėms reikmėms bylojo prie įėjimo durų pakabinta elektros apskaitos dėžė.
2012 m. duomenimis, šalia Gerdžiogalos koplyčios buvo statomos autotransporto priemonės, kita įvairi technika, kuro cisternos. Statinys buvo prastos būklės, nykstantis – netekęs kolonų, rėmusių ištrauktą frontoną.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Gerdžiogalos koplyčia, Kas yra Gerdžiogalos koplyčia? Ką reiškia Gerdžiogalos koplyčia?