Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus pašalinti nuorodas į enwiki Jei galite sutvarkykite
Gerard Grisey
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – pašalinti nuorodas į enwiki Jei galite, sutvarkykite. |
Žeraras Grizė (Gerard Grisey, 1946 m. birželio 17 d. – 1998 m. lapkričio 11 d.) – dvidešimtojo amžiaus prancūzų kompozitorius. Jis laikomas vienu iš spektralizmo pradininkų.
Biografija
Žeraras Grizė gimė 1946 m. birželio 17 d. Belforte, Prancūzijoje. Pažintį su muzika pradėjo mokydamasis groti akordeonu (mokytojas - Ido Valli), tapo laureatu tarptautiniame konkurse Toronte. 1963–1965 m. jis studijavo Vokietijoje Trosingeno konservatorijoje. Grįžęs iš Vokietijos, tęsė studijas Nacionalinėje Paryžiaus konservatorijoje Supérieur de Musique (dėstytojas - Olivjė Mesianas (1965–1967 ir 1968–1972 m.)).
Studijų metu Žeraras Grizė laimėjo daugelį premijų už meistrišką kūrinių harmonizavimą, polifonines kompozicijas, fugas (tuo laikotarpiu konservatorijai vadovavo O. Mesianas). Grizė studijavo elektroakustiką pas Žaną Etjeną Mari (1969 m.), kompoziciją pas Karlhaincą Štokhauzeną, Janį Ksenakį ir Diordi Ligetį (1972 m.), akustiką pas Emilę Leip (1974 m.). 1969 m. vasarą mokėsi Italijoje, mieste, Čigianos muzikos akademijoje.
Netrukus Žeraras Grizė laimėjo „Prix de Rome“ premiją, kuri jam suteikė galimybę apsistoti Medičių viloje (1972–1974 m.). Būdamas ten, jis susidraugavo su prancūzų kompozitoriais Tristanu Murė, Rožeriu Tesijė ir Mišeliu Levinu, su kuriais 1973 m. įkūrė grupę „L’Itinéraire“. Vėliau prie jos prisijungė Hiu Dufiūras. 1974–1975 m. Žeraras Grizė toliau mokėsi akustikos pas Emile Leip Paryžiaus universitete, o 1980 m. Stažavosi IRCAM (Institut de Recherche et Coordination Acoustique / Musique) kompiuterinės muzikos kursuose, kuriuos organizavo Deividas Veselis ir Markas Batijė. Tais pačiais metais Žeraras Grizė išvyko į Berlyną kaip D.A.A.D. svečias („Berliner Künstlerprogramm des DAAD“). Vėliau išvyko į Kalifornijos universitetą Berklyje, kur buvo paskirtas teorijos ir kompozicijos profesoriumi (1982–1985).
Grįžęs į Europą, jis ėmėsi orkestravimo ir kompozicijos profesoriaus pareigų Paryžiaus konservatorijoje (nuo 1987 m.). Taip pat rengė daugybę kompozicijos seminarų Prancūzijoje (Lione, Paryžiuje). užsienyje (Darmštate, Freiburge, Milane, Osle, Helsinkyje, Malmėje, Geteborge, Los Andžele, Stanforde, Londone, Maskvoje, Madride ir kt.).
Žeraras Grizė mirė būdamas 52 metų Paryžiuje 1998 m. lapkričio 11 d. dėl plyšusios aneurizmos.
Muzikos stilius
Žeraro Grizė kūrybai dažniausiai priskiriamas spektrinės muzikos apibūdinimas. Prie to prisidėjo glaudus bendradarbiavimas su kolega kompozitoriumi spektralistu Tristanu Murė. Tačiau pats Žeraras Grizė visuose interviu ir straipsniuose spaudoje neigė esąs spektralistas ir šios etiketės kratėsi. Tomas Servisas apibendrina: „Jo laimėjimai dažnai buvo sumenkinti iki dar vienos muzikos fetišistinės etiketės „spektralizmo“, kurią Grizė atmetinėjo iki pat savo gyvenimo pabaigos“.
Nepaisant to, didžiąją savo karjeros dalį jis tyrinėjo garsų spalvų spektrą tarp harmoninių tonų ir triukšmo. Taip pat jis susižavėjo lėtai vykstančiais muzikiniais procesais ir laiką traktavo kaip svarbiausią daugelio savo kūrinių elementą.
Pasak Grizė, mes esame muzikantai ir mūsų pagrindas yra garsas – ne literatūra, garsas – ne matematika, garsas – ne teatras, vaizduojamasis menas, kvantinė fizika, geologija, astrologija ar akupunktūra.
Kūriniai
- Echanges, paruoštam fortepijonui ir kontrabosui (1968)
- Mégalithes, penkiolikai pučiamųjų (1969)
- Charme, klarnetui solo (1969)
- Perichoresis, trims instrumentinėms grupėms (1969–1970)
- Initiation, baritonui, trombonui ir kontrabosui (1970)
- Vagues, chemins, le souffle, klarnetui ir orkestrui (1970–72)
- D’eau et de pierre, dviem instrumentų grupėms (1972)
- Dérives, dviem orkestro grupėms (1973–74)
- Les espaces acoustiques – II – Périodes, fleitai, klarnetui, trombonui, smuikui, altui, violončelei ir kontrabosui (1974)
- Les espaces acoustiques – III – Partiels, aštuoniolikai muzikantų (1975)
- Manifestations, jaunimo orkestrui (1976)
- Les espaces acoustiques – I – Prologue, altui ir pasirinktinai gyvai elektronikai (1976)
- Les espaces acoustiques – IV – Modulations, orkestrui (1976–77)
- Sortie vers la lumière du jour, elektriniams vargonams ir keturiolikai muzikantų (1978)
- Jour, contre-jour, elektriniams vargonams, keturiolikai muzikantų ir magnetofono juostai (1978–79)
- Tempus ex machina, šešiems perkusininkams (1979)
- Les espaces acoustiques – V – Transitoires, dideliam orkestrui (1980)
- Solo pour deux, klarnetui ir trombonui (1981)
- Anubis-Nout, Bb kontrabosiniui klarnetui (1983)
- Les chants de l’amour, 12 balsų ir juostai (1982–1984)
- Les espaces acoustiques – VI – Epilogue, 4 ragams solo ir dideliam orkestrui (1985)
- Talea, smuikui, violončelei, fleitai, klarnetui ir fortepijonui (1986)
- Le temps et l'écume, 4 perkusininkams, 2 sintezatoriams ir kameriniam orkestrui (1988–89)
- Accords perdus: Cinq miniatures, 2 ragams (1989)
- Le noir de l'étoile, 6 perkusininkams, juostai ir gyvai elektronikai (1989–90)
- Anubis et Nout, bosiniam saksofonui ir baritoniniam saksofonui (1990)
- L’icône paradoxale (Hommage à Piero della Francesca), dviem moterų balsams ir dviem orkestro grupėms (1992–94)
- Stèle, 2 perkusininkams (1995)
- Vortex temporum, fortepijonui, klarnetams (bosiniam, Bb ir A), fleitoms (bosinei, C ir piccolo), smuikui, altui ir violončelei (1994–96)
- Quatre chants pour franchir le seuil, sopranui ir penkiolikai instrumentų (1997–98)
Lietuvoje
- 1999 m. spalio 29 d. Šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“: Gerard Grisey LE TEMPS ET L’ECUME atlieka LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
- 2015 m. spalio 24 d. ŠMC Šiuolaikinės muzikos festivalis “Gaida”: G. Grisey „Juodoji žvaigždė“ (Le Noir de l’Etoile) atlieka „Strasbūro mušamieji“
- 2016 m. spalio 23 d. ŠMC Šiuolaikinės muzikos festivalis “Gaida”: Gérard Grisey. Passacaille atlieka Goska Isphording (klavesinas) ir Maciej Frąckiewicz (akordeonas).
Šaltiniai
- Anderson, Julian. 1998. „Obituaries: Gerard Grisey“. The Independent (24 November). Tikrinta 2019-11-29
- Anderson, Julian. 2001. „Grisey, Gérard“. The New Grove Dictionary of Music and Musicians, second edition, edited by Stanley Sadie and John Tyrrell. London: Macmillan Publishers.
- Anon. 2019. „Gérard Grisey“. IRCAM-Centre Pompidou Tikrinta 2019-11-29
- Anon. n.d. „Grisey, Gérard“. Universal Music Publishing Classical website Tikrinta 2019-11-29
- Fineberg, Joshua. 2006. Classical Music, Why Bother?: Hearing the World of Contemporary Culture Through a Composer’s Ears. New York: Routledge. ISBN 0-415-97174-8; ISBN 978-0-415-97174-4.
- Service, Tom. 2013. „A Guide to Gérard Grisey’s Music“. The Guardian Tikrinta 2019-11-29
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gerard Grisey, Kas yra Gerard Grisey? Ką reiškia Gerard Grisey?
Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus pasalinti nuorodas į enwiki Jei galite sutvarkykite Zeraras Grize Gerard Grisey 1946 m birzelio 17 d 1998 m lapkricio 11 d dvidesimtojo amziaus prancuzu kompozitorius Jis laikomas vienu is spektralizmo pradininku Zeraras GrizeBiografijaZeraras Grize gime 1946 m birzelio 17 d Belforte Prancuzijoje Pazintį su muzika pradejo mokydamasis groti akordeonu mokytojas Ido Valli tapo laureatu tarptautiniame konkurse Toronte 1963 1965 m jis studijavo Vokietijoje Trosingeno konservatorijoje Grįzes is Vokietijos tese studijas Nacionalineje Paryziaus konservatorijoje Superieur de Musique destytojas Olivje Mesianas 1965 1967 ir 1968 1972 m Studiju metu Zeraras Grize laimejo daugelį premiju uz meistriska kuriniu harmonizavima polifonines kompozicijas fugas tuo laikotarpiu konservatorijai vadovavo O Mesianas Grize studijavo elektroakustika pas Zana Etjena Mari 1969 m kompozicija pas Karlhainca Stokhauzena Janį Ksenakį ir Diordi Ligetį 1972 m akustika pas Emile Leip 1974 m 1969 m vasara mokesi Italijoje mieste Cigianos muzikos akademijoje Netrukus Zeraras Grize laimejo Prix de Rome premija kuri jam suteike galimybe apsistoti Mediciu viloje 1972 1974 m Budamas ten jis susidraugavo su prancuzu kompozitoriais Tristanu Mure Rozeriu Tesije ir Miseliu Levinu su kuriais 1973 m įkure grupe L Itineraire Veliau prie jos prisijunge Hiu Dufiuras 1974 1975 m Zeraras Grize toliau mokesi akustikos pas Emile Leip Paryziaus universitete o 1980 m Stazavosi IRCAM Institut de Recherche et Coordination Acoustique Musique kompiuterines muzikos kursuose kuriuos organizavo Deividas Veselis ir Markas Batije Tais paciais metais Zeraras Grize isvyko į Berlyna kaip D A A D svecias Berliner Kunstlerprogramm des DAAD Veliau isvyko į Kalifornijos universiteta Berklyje kur buvo paskirtas teorijos ir kompozicijos profesoriumi 1982 1985 Grįzes į Europa jis emesi orkestravimo ir kompozicijos profesoriaus pareigu Paryziaus konservatorijoje nuo 1987 m Taip pat renge daugybe kompozicijos seminaru Prancuzijoje Lione Paryziuje uzsienyje Darmstate Freiburge Milane Osle Helsinkyje Malmeje Geteborge Los Andzele Stanforde Londone Maskvoje Madride ir kt Zeraras Grize mire budamas 52 metu Paryziuje 1998 m lapkricio 11 d del plysusios aneurizmos Muzikos stiliusZeraro Grize kurybai dazniausiai priskiriamas spektrines muzikos apibudinimas Prie to prisidejo glaudus bendradarbiavimas su kolega kompozitoriumi spektralistu Tristanu Mure Taciau pats Zeraras Grize visuose interviu ir straipsniuose spaudoje neige esas spektralistas ir sios etiketes kratesi Tomas Servisas apibendrina Jo laimejimai daznai buvo sumenkinti iki dar vienos muzikos fetisistines etiketes spektralizmo kuria Grize atmetinejo iki pat savo gyvenimo pabaigos Nepaisant to didziaja savo karjeros dalį jis tyrinejo garsu spalvu spektra tarp harmoniniu tonu ir triuksmo Taip pat jis susizavejo letai vykstanciais muzikiniais procesais ir laika traktavo kaip svarbiausia daugelio savo kuriniu elementa Pasak Grize mes esame muzikantai ir musu pagrindas yra garsas ne literatura garsas ne matematika garsas ne teatras vaizduojamasis menas kvantine fizika geologija astrologija ar akupunktura KuriniaiEchanges paruostam fortepijonui ir kontrabosui 1968 Megalithes penkiolikai puciamuju 1969 Charme klarnetui solo 1969 Perichoresis trims instrumentinems grupems 1969 1970 Initiation baritonui trombonui ir kontrabosui 1970 Vagues chemins le souffle klarnetui ir orkestrui 1970 72 D eau et de pierre dviem instrumentu grupems 1972 Derives dviem orkestro grupems 1973 74 Les espaces acoustiques II Periodes fleitai klarnetui trombonui smuikui altui violoncelei ir kontrabosui 1974 Les espaces acoustiques III Partiels astuoniolikai muzikantu 1975 Manifestations jaunimo orkestrui 1976 Les espaces acoustiques I Prologue altui ir pasirinktinai gyvai elektronikai 1976 Les espaces acoustiques IV Modulations orkestrui 1976 77 Sortie vers la lumiere du jour elektriniams vargonams ir keturiolikai muzikantu 1978 Jour contre jour elektriniams vargonams keturiolikai muzikantu ir magnetofono juostai 1978 79 Tempus ex machina sesiems perkusininkams 1979 Les espaces acoustiques V Transitoires dideliam orkestrui 1980 Solo pour deux klarnetui ir trombonui 1981 Anubis Nout Bb kontrabosiniui klarnetui 1983 Les chants de l amour 12 balsu ir juostai 1982 1984 Les espaces acoustiques VI Epilogue 4 ragams solo ir dideliam orkestrui 1985 Talea smuikui violoncelei fleitai klarnetui ir fortepijonui 1986 Le temps et l ecume 4 perkusininkams 2 sintezatoriams ir kameriniam orkestrui 1988 89 Accords perdus Cinq miniatures 2 ragams 1989 Le noir de l etoile 6 perkusininkams juostai ir gyvai elektronikai 1989 90 Anubis et Nout bosiniam saksofonui ir baritoniniam saksofonui 1990 L icone paradoxale Hommage a Piero della Francesca dviem moteru balsams ir dviem orkestro grupems 1992 94 Stele 2 perkusininkams 1995 Vortex temporum fortepijonui klarnetams bosiniam Bb ir A fleitoms bosinei C ir piccolo smuikui altui ir violoncelei 1994 96 Quatre chants pour franchir le seuil sopranui ir penkiolikai instrumentu 1997 98 Lietuvoje1999 m spalio 29 d Siuolaikines muzikos festivalis Gaida Gerard Grisey LE TEMPS ET L ECUME atlieka LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS 2015 m spalio 24 d SMC Siuolaikines muzikos festivalis Gaida G Grisey Juodoji zvaigzde Le Noir de l Etoile atlieka Strasburo musamieji 2016 m spalio 23 d SMC Siuolaikines muzikos festivalis Gaida Gerard Grisey Passacaille atlieka Goska Isphording klavesinas ir Maciej Frackiewicz akordeonas SaltiniaiAnderson Julian 1998 Obituaries Gerard Grisey The Independent 24 November Tikrinta 2019 11 29 Anderson Julian 2001 Grisey Gerard The New Grove Dictionary of Music and Musicians second edition edited by Stanley Sadie and John Tyrrell London Macmillan Publishers Anon 2019 Gerard Grisey IRCAM Centre Pompidou Tikrinta 2019 11 29 Anon n d Grisey Gerard Universal Music Publishing Classical website Tikrinta 2019 11 29 Fineberg Joshua 2006 Classical Music Why Bother Hearing the World of Contemporary Culture Through a Composer s Ears New York Routledge ISBN 0 415 97174 8 ISBN 978 0 415 97174 4 Service Tom 2013 A Guide to Gerard Grisey s Music The Guardian Tikrinta 2019 11 29