Gerard Debreu

Žeraras Debrė (pranc. Gérard Debreu g. 1921 m. liepos 4 d. Kalė, Prancūzijoje – 2004 m. gruodžio 31 d. Paryžius), prancūzų kilmės JAV ekonomistas ir matematikas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas.^[1]

"},"veikla":{"wt":"prancūzų kilmės [[JAV]] ekonomistas ir [[matematika]]s"},"sritis":{"wt":""},"įstaigos":{"wt":""},"pareigos":{"wt":""},"išsilavinimas":{"wt":""},"alma_mater":{"wt":""},"doktorantūros_vadovas":{"wt":""},"studentai":{"wt":""},"žinomas":{"wt":""},"apdovanojimai":{"wt":"[[1976]] m. Prancūzijos [[Garbės legiono ordinas]]<br />[[1983]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas."},"parašas":{"wt":""},"pastabos":{"wt":""},"vikiteka":{"wt":"Category:Gérard Debreu"}},"i":0}}]}'>Žeraras Debre
pranc. Gérard DebreuGimė 1921 m. liepos 4 d.
Kalė, PrancūzijojeMirė 2004 m. gruodžio 31 d. (83 metai)
ParyžiusTautybė prancūzasVeikla prancūzų kilmės JAV ekonomistas ir matematikasŽymūs apdovanojimai

1976 m. Prancūzijos Garbės legiono ordinas
1983 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas.

VikitekaGerard Debreu

Biografija

redaguoti

Žeraro Debre tėvas ir senelis buvo žymūs Kalė verslininkai. 1944 m. Žeraras Debre baigė Paryžiaus aukštąją normalinę mokyklą (École Normale Supérieure), 1946 m. Paryžiaus universitetą.

1946–1948 m. Nacionalinio mokslinių tyrimų centro asistentas. 1949–1950 m. su Rokfelerio stipendija stažavosi Upsaloje ir Osle. Nuo 1950–1955 m. Čikagos universiteto, 1955–1961 m. ir 1976 m. Jeilio universiteto, 1962–1971 m. Kalifornijos universiteto, 1971–1972 m. ir 1980 m. Luvaino, 1973 m. Kanterberio universiteto, 1998–2000 m. Paryžiaus universiteto dėstytojas, nuo 1962 m. profesorius.

1969–1971 m. Prancūzijos ekonometrijos draugijos viceprezidentas ir prezidentas. Nuo 1984 m. Amerikos filosofų draugijos narys. Nuo 1990 m. Amerikos ekonomikos asociacijos prezidentas.

Gerard Debreu palaidotas Paryžiaus Per Lašezo kapinėse.

Veikla

redaguoti

1954 m. veikale, parašytame kartu su Kenetu Arou „Pusiausvyros egzistavimas konkurencinėje ekonomikoje“ (Existence of an Equilibrium for a Competitive Economy), įrodė, kad egzistuoja rinkos pusiausvyrą sukuriančios kainos. Nustatė, kokiomis sąlygomis garantuojamas alokacinis efektyvumas arba paskirstymo efektyvumas. Įrodė, kad rinkos pusiausvyra gali būti stabili ir didelėje ekonomikos sistemoje su daugybe rinkos dalyvių.

1959 m. knygoje „Vertės teorija. Ekonominės pusiausvyros aksiominė analizė“ (Theory of Value. An Axiomatic Analysis of Economic Equilibrium) į vieną bendrosios pusiausvyros modelį sujungė gamybos išdėstymo, kapitalo bei elgsenos neapibrėžtomis sąlygomis teorijas.

Bibliografija

redaguoti

Matematinė ekonomika: 20 Žeraro Debre pranešimų (Mathematical Economics: Twenty Papers of Gérard Debreu) 1983 m.
Ekonominės teorijos matematizavimas (The Mathematization of Economie Theory) 1991 m.

Įvertinimas

redaguoti

1976 m. jam įteiktas Prancūzijos Garbės legiono ordinas. 1983 m. jo veikla įvertinta Nobelio ekonomikos premija.

Debreu Gerard (Žeraras Debrė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 556 psl.

[1] Debreu Gerard (Žeraras Debrė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 556 psl.

[1]