Geografiniai atradimai Azijoje žvelgiant iš europiečių perspektyvos vyko kiek kitaip nei Amerikos ar Australijos tyrinėj
Geografiniai atradimai Azijoje

Geografiniai atradimai Azijoje žvelgiant iš europiečių perspektyvos vyko kiek kitaip nei Amerikos ar Australijos tyrinėjimai. Tai, kad rytuose plyti didelis žemynas, dėl kontaktų su senovės civilizacijomis, europiečiai (tiksliau seniausia Europos civilizacija - Senovės Graikija) žinojo nuo seniausių laikų.
Antika
Pirmąsias žinias apie Aziją graikai gavo iš finikiečių, kurie pirmieji suteikė žinių apie Tolimuosius Rytus. Jie ten lankydavosi apie 1000 m. pr. m. e. VII a. pr. m. e. graikai pradėjo kurti kolonijas Mažojoje Azijoje. Čia graikų įkurtas miestas Miletas tapo ne tik prekybos, bet ir intelektualinio graikų gyvenimo centru. Apie 450 m. pr. m. e. Priešakinėje Azijoje lankėsi Herodotas. 325 m. pr. m. e. makedoniečių karvedys Nearchas plaukiojo Indo upe ir palei Persijos pakrantę. II a. Antiochijos pirkliai turėjo savo atstovybę Kinijoje.
Viduramžiai
1245 m. Ascelinas apsilankė mongolų stovykloje Chivoje, o po metų Jonas Piano di Carpine pasiekė Karakorumą Mongolijoje. 1254-1295 m. venecijiečiai Niccold, Maffeo ir Markas Polas apkeliavo centrinę Aziją, Kiniją, Indiją ir Persiją. 1345-1349 m. arabas Ibn Batuta keliavo po Arabiją, Priešakinę Aziją, Indiją ir Kiniją.
Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpis
1497-1498 m. Vasko da Gama atrado jūrų kelią aplink Afriką į pietryčių Aziją. 1508 m. Lopez de Sequeira atrado Malaką, o 1511 m. Albuquerque paėmė ją portugalų valdžion. Tais pačiais metais Duarte Fernandez pasiekė Siamą. 1518 m. De Gomez atrado Borneo salą. 1521 m. Fernandas Magelanas iš rytų pasiekė Filipinų salyną.
Naujųjų laikų atradimai
1542 m. Menedez Pinto pasiekė Japoniją. 1579-1780 m. Frensis Dreikas atrado Celebeso salą. 1581 m. Jermakas pradėjo Sibiro užkariavimą. 1634-1646 m. V. Pojarkovas iš Jakutsko pasiekė Amūrą. 1640 m. Irkutsko kazokai pasiekė Ochotsko jūrą. 1648 m. kazokas Dežniovas atrado Beringo sąsiaurį ir apiplaukė rytų Aziją iki Anadyrio. 1654 m. tyrė Amūro apylinkes ir Mandžiūriją. 1661 m. Dorville ir Grueber tyrė Tibetą. 1728 m. Vitus Beringas iš jūros tyrė Azijos rytinius pakraščius. 1734-43 m. pirmoji didelė rusų ekspedicija, kurioje dalyvavo Gmelinas, Laptevas, Stelleris, Čeliuskinas, Čirikovas ir kt., tyrė šiaurės ir šiaurės rytų Sibirą. 1742 m. Čeliuskinas pasiekė toliausiai į šiaurę išsikišusį Azijos pusiasalį, kuris dabar vadinamas jo vardu. 1785-88 m. Laperouses tyrė šiaurės Japonijos salas, Korėją (Laperūzo vardu pavadintas sąsiauris tarp Sachalino ir Jeso salų). 1812-1825 m. V. Moorcroft tyrinėjo Bucharą, rytų Indiją, Kašmyrą. 1820-1823 m. F. P. Vrangelis keliavo po šiaurės Azijos pakraščius - Kolymos baseiną. 1828-1829 m. Erman perėjo išilgai visą Sibirą ir Kamčiatką, atrado šalčiausią tais laikais žinomą vietą (Verchojanskas). 1829 m. Urale, Altajuje, Džiungarijoje ir Kaspijos jūros pakrantėse lankėsi Aleksandras fon Humboldtas. 1833 m. Burnes, vykdamas iš Indijos, persikėlė per Hindukušą. 1835-1848 m. V. Junghuhn tyrė Javą ir Sumatrą. 1857 m. Semionovas, pirmasis iš europiečių, lankėsi Tianšanyje. 1868-1870 m. Hayward ir Shaw pasiekė Jarkentą ir Kašgarą. 1868-1871 m. Fedčenko tyrė Turkestaną (Samarkandą, Ferganą). 1870-1888 m. N. Prževalskis surengė keturias ekspedicijas į centrinę Aziją. 1903-1904 m. Macdonald ir Younghusband pasiekė Tibete Lasą. 1908-1912 m. rusų Riabušinski vadovaujama ekspedicija tyrinėjo Kamčiatką. 1926 m. Obručevas šiaurės rytų Sibire atrado Čerskio kalnagūbrį.
Šaltiniai
- Lietuviškoji enciklopedija. Kaunas, 1934.-p.511-512.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Geografiniai atradimai Azijoje, Kas yra Geografiniai atradimai Azijoje? Ką reiškia Geografiniai atradimai Azijoje?
Geografiniai atradimai Azijoje zvelgiant is europieciu perspektyvos vyko kiek kitaip nei Amerikos ar Australijos tyrinejimai Tai kad rytuose plyti didelis zemynas del kontaktu su senoves civilizacijomis europieciai tiksliau seniausia Europos civilizacija Senoves Graikija zinojo nuo seniausiu laiku AntikaPirmasias zinias apie Azija graikai gavo is finikieciu kurie pirmieji suteike ziniu apie Tolimuosius Rytus Jie ten lankydavosi apie 1000 m pr m e VII a pr m e graikai pradejo kurti kolonijas Mazojoje Azijoje Cia graiku įkurtas miestas Miletas tapo ne tik prekybos bet ir intelektualinio graiku gyvenimo centru Apie 450 m pr m e Priesakineje Azijoje lankesi Herodotas 325 m pr m e makedonieciu karvedys Nearchas plaukiojo Indo upe ir palei Persijos pakrante II a Antiochijos pirkliai turejo savo atstovybe Kinijoje Viduramziai1245 m Ascelinas apsilanke mongolu stovykloje Chivoje o po metu Jonas Piano di Carpine pasieke Karakoruma Mongolijoje 1254 1295 m venecijieciai Niccold Maffeo ir Markas Polas apkeliavo centrine Azija Kinija Indija ir Persija 1345 1349 m arabas Ibn Batuta keliavo po Arabija Priesakine Azija Indija ir Kinija Didziuju geografiniu atradimu laikotarpis1497 1498 m Vasko da Gama atrado juru kelia aplink Afrika į pietryciu Azija 1508 m Lopez de Sequeira atrado Malaka o 1511 m Albuquerque paeme ja portugalu valdzion Tais paciais metais Duarte Fernandez pasieke Siama 1518 m De Gomez atrado Borneo sala 1521 m Fernandas Magelanas is rytu pasieke Filipinu salyna Naujuju laiku atradimai1542 m Menedez Pinto pasieke Japonija 1579 1780 m Frensis Dreikas atrado Celebeso sala 1581 m Jermakas pradejo Sibiro uzkariavima 1634 1646 m V Pojarkovas is Jakutsko pasieke Amura 1640 m Irkutsko kazokai pasieke Ochotsko jura 1648 m kazokas Dezniovas atrado Beringo sasiaurį ir apiplauke rytu Azija iki Anadyrio 1654 m tyre Amuro apylinkes ir Mandziurija 1661 m Dorville ir Grueber tyre Tibeta 1728 m Vitus Beringas is juros tyre Azijos rytinius pakrascius 1734 43 m pirmoji didele rusu ekspedicija kurioje dalyvavo Gmelinas Laptevas Stelleris Celiuskinas Cirikovas ir kt tyre siaures ir siaures rytu Sibira 1742 m Celiuskinas pasieke toliausiai į siaure issikisusį Azijos pusiasalį kuris dabar vadinamas jo vardu 1785 88 m Laperouses tyre siaures Japonijos salas Koreja Laperuzo vardu pavadintas sasiauris tarp Sachalino ir Jeso salu 1812 1825 m V Moorcroft tyrinejo Buchara rytu Indija Kasmyra 1820 1823 m F P Vrangelis keliavo po siaures Azijos pakrascius Kolymos baseina 1828 1829 m Erman perejo isilgai visa Sibira ir Kamciatka atrado salciausia tais laikais zinoma vieta Verchojanskas 1829 m Urale Altajuje Dziungarijoje ir Kaspijos juros pakrantese lankesi Aleksandras fon Humboldtas 1833 m Burnes vykdamas is Indijos persikele per Hindukusa 1835 1848 m V Junghuhn tyre Java ir Sumatra 1857 m Semionovas pirmasis is europieciu lankesi Tiansanyje 1868 1870 m Hayward ir Shaw pasieke Jarkenta ir Kasgara 1868 1871 m Fedcenko tyre Turkestana Samarkanda Fergana 1870 1888 m N Przevalskis surenge keturias ekspedicijas į centrine Azija 1903 1904 m Macdonald ir Younghusband pasieke Tibete Lasa 1908 1912 m rusu Riabusinski vadovaujama ekspedicija tyrinejo Kamciatka 1926 m Obrucevas siaures rytu Sibire atrado Cerskio kalnagubrį SaltiniaiLietuviskoji enciklopedija Kaunas 1934 p 511 512