Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Geografiniai atradimai Afrikoje
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Senieji laikai
Nors ir būdama šalia didžiųjų Viduržemio jūros civilizacijų Afrika joms ilgą laiką išliko beveik nepažįstama. Tiesa, buvo puikiai žinomas Egiptas ir Nilo slėnis, tačiau apie Nilo ištakas nebuvo nieko žinoma.
Geriausiai žinoma ekspedicija į Puntą, esantį dabartinio Somalio pietuose, kuri vykdyta apie 1500 m. pr. m. e. Ekspedicija buvo prekybinė, kuria siekta įsigyti miros, dramblio kaulo ir kitų vertingų prekių. Manoma, kad tokios kelionės organizuotos ir dažniau. Kartais teigiama, kad Egipto pirkliai pasiekdavo ir dabartinio Mozambiko pietus.
945 m. pr. m. e. karaliaus Saliamono išsiųsta izraeliečių - finikiečių ekspedicija atrado Ofiro kraštą vakarinėje Afrikos pakrantėje. Ekspedicija parsivežė 200 kg aukso, brangios sandalo medienos ir brangakmenių.
Pietinė Afrikos pakrantė buvo žinoma egiptiečiams, taip pat dažnai lankoma finikiečių, kurie pirmieji išplaukė iš Viduržemio jūros baseino ir atrado vakarines Afrikos pakrantes. Apie 800 m. pr. m. e. finikiečiai atrado Madeiros ir Kanarų salas.
595 m. pr. m. e. finikiečiai apiplaukė Afrikos žemyną, o šią kelionę pakartojo portugalai tik po 2100 metų.
530 m. pr. m. e. graikas Euthymenes iš Masilijos pasiekė Senegalo pakrantę. 525 m. pr. m. e. kartaginietis Hanno pasiekė Gvinėjos pakrantes. Vėliau, I a. pr. m. e. iki ten nuplaukdavo ir romėnų pirkliai.
Šiaurės Afrika buvo žinoma žymiai geriau. Nuo Egipto Ptolemėjų dinastijos buvo žinomas Nilo vidurupis iki Abisinijos. 23 m. pr. m. e. romėnas Petronijus pasiekė Etiopijos sostinę Napatą esančią žemiau ketvirto slenksčio. Šiaurės Afrikoje romėnai įkūrė keturias provincijas: Mauretaniją, Numidiją, Kirenaiką ir Egiptą. 42 m. buvo atrasti Atlaso kalnai. 100 m. Julis Marternus pasiekė Čado ežerą.
Žymiausiam senovės geografui Ptolemėjui buvo žinoma Afrikos pakrantė iki Zanzibaro rytuose, taip pat informacija apie didžiuosius ežerus. Šią informaciją Ptolemėjus gavo iš graikų keliautojų.
Viduramžiai
Nuo VII a. prasidėjusi islamo ekspansija atkirto Europą nuo kontaktų su Afrika nuo Maroko vakaruose iki Sudano rytuose, kur susikūrė arabų valstybės. Arabai savo ruožtu vykdė geografinius tyrimus, kurie suklestėjo XII-XIV a. Pirmasis iš didžiųjų arabų geografų buvo Edrisi, kuris iš Maroko nukeliavo toli į pietus ir vėliau sudarė pasaulio žemėlapį. XIV a. Ibn Battuta pasiekė Malį, taip pat Nigerio upę.
Europiečių kontaktai su Afrika buvo palaikomi per Venecijos ir Genujos pirklių respublikas, kurios turėjo gerus ryšius su arabais. Iš jų Europą ir pasiekdavo žinios apie Afriką. Arabų žinias bandė patikrinti Angelo Dolaroto 1325–1329 m. ir Fra Mauro 1459 m., kurie nukeliavo iki Senegalo ir Nigerio, tačiau nieku nauju arabų žinių nepapildė. Manė, kad Nigeris ir Nilas yra ta pati upė. Tarp kitų pirklių kelionių šiaurės Afrikoje žinoma 1447 m. venecijiečio Malfonte kelionė, 1469 m. genujiečio Benedetto Dei kelione, kuria jis pasiekė Timbuktu miestą ant Nigerio upės. 1483 m. Timbuktu pasiekė ir portugalai. Genujiečiai pirmieji iš europiečių, kurie išplaukę iš Viduržemio jūros plaukiojo palei Šiaurės vakarų Afrikos pakrantę. 1312 m. Lanzarote iš naujo atrado Kanarų salas, o 1345 m. atrastos Madeiros salos.
1445 m. Lanzorate pasiekė Senegalo žiotis, o netrukus po to Luigi Cadamasto ir Antonio de Noli atrado Žaliojo kyšulio salas. 1483 m. Diogo Cão pasiekė Kongo žiotis. 1488 m. pabaigoje Bartolomėjus Diasas pasiekė pietinį Afrikos tašką – Gerosios Vilties kyšulį. Visi šie žygiai padėjo Vasko da Gamai apiplaukti Afriką 1497 m. Šis atradimas ne tik atvėrė naują puslapį Afrikos tyrinėjimuose, bet ir pradėjo naują epochą Europos civilizacijos istorijoje.
Afrikos tyrinėjimai Naujaisiais laikais (iki XIX a.)
Afrikos apiplaukimas davė Afrikos tyrimams žemyno kontūrus. Tačiau ilgą laiką Afrika didelio susidomėjimo nekėlė. Vakarinėje žemyno pakrantėje Europos valstybės steigė prekybines faktorijas, kuriose buvo prekiaujama su čiabuviais. Iš afrikiečių daugiausia pirktas dramblio kaulas, auksas ir vergai. Daugiausia faktorijų buvo Gvinėjos pakrantėje, ten veikė portugalai, anglai, olandai, prancūzai, taip pat švedai ir brandenburgiečiai. Vėliau faktorijos steigtos ir kitose vietose – Senegale, Pietų Afrikoje (1650 m., olandai). Be šių prekybinių punktų pakrantėje didesnių geografinių atradimų nebuvo. Ekspedicijos į žemyno gilumą buvo retos ir atsitiktinės. Prancūzai, kurie įsitvirtino Senegalo žemupyje greičiausiai pasiekė Timbuktu. Buvo kelios ekspedicijos į Nilo aukštupį. 1746–1772 m. Gambijoje buvo botanikas Michel Adanson. 1768–1772 m. James Bruce tyrė Namibiją, Abisiniją. 1772–1775 Francois Levaillant tyrė Oranžo upės apylinkes.
Afrikos geografinių atradimų istorijoje persilaužimas įvyko 1788 m. Tuomet Londone įkurta African Association – Afrikos tyrimų draugija. Draugijos tikslas buvo geografiniai, gamtiniai, geologiniai ir etnografiniai tyrimai, galintys padėti britų prekybinei ekspansijai. Draugija vykdė planingą tyrimo darbą, organizavo ir rėmė atskiras tiriamasias ekspedicijas į Afrikos gilumą. Panašios organizacijos susikūrė ir kituose kraštuose. 1821 m. įkurta pranc. Société de Géographie, o 1878 m. Afrikanische Gesellschaft. Šios draugijos užsiėmė sistemingu žemyno tyrimu.
Afrikos Draugijos organizuotos ekspedicijos per XIX a. ištyrė Nigerio ir Nilo ištakas, Didžiųjų ežerų regioną, Sacharą, Atlaso kalnus. Sacharos tyrimais daugiausia užsiėmė čia ekspansiją vykdę prancūzai. XX a. pradžioje tyrimams pradėti naudoti lėktuvai bei mechaninės transporto priemonės. Pietų Afrikos ir Zambezės baseino tyrimuose didžiausią įnašą padarė Deividas Livingstonas (David Livingstone). Ilgiausiai neištirta Afrikos dalis buvo Kongo upės regionas, taip ilgai tyrinėtojų dėmesio nesulaukė Rytų Afrika.
Didžiausia Afrikos sala – Madagaskaras buvo atrasta 1504 m. portugalų. Vėliau ja nelabai buvo domimasi. Retkarčiais į ją užklysdavo prancūzai. 1648 m. Etienne Flaucourt suorganizavo pirmąją tiriamąją salos ekspediciją. Tyrimai suintensyvėjo po Prancūzijos Rytų Indijos kompanijos įkūrimo 1664 m.
Šiuolaikiniai Afrikos tyrinėjimai
XX amžiuje Afrikos žemėlapyje nebeliko „baltų“ vietų. Daugiausia prie to prisidėjo aviacijos atsiradimas. Pagrindinės tyrimų kryptys tapo topografiniai, hidrologiniai, o svarbiausia geologiniai tyrimai.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Geografiniai atradimai Afrikoje, Kas yra Geografiniai atradimai Afrikoje? Ką reiškia Geografiniai atradimai Afrikoje?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ekspedicija Afrikoje XIX XX a sandurojeSenieji laikaiNors ir budama salia didziuju Vidurzemio juros civilizaciju Afrika joms ilga laika isliko beveik nepazįstama Tiesa buvo puikiai zinomas Egiptas ir Nilo slenis taciau apie Nilo istakas nebuvo nieko zinoma Geriausiai zinoma ekspedicija į Punta esantį dabartinio Somalio pietuose kuri vykdyta apie 1500 m pr m e Ekspedicija buvo prekybine kuria siekta įsigyti miros dramblio kaulo ir kitu vertingu prekiu Manoma kad tokios keliones organizuotos ir dazniau Kartais teigiama kad Egipto pirkliai pasiekdavo ir dabartinio Mozambiko pietus 945 m pr m e karaliaus Saliamono issiusta izraelieciu finikieciu ekspedicija atrado Ofiro krasta vakarineje Afrikos pakranteje Ekspedicija parsiveze 200 kg aukso brangios sandalo medienos ir brangakmeniu Pietine Afrikos pakrante buvo zinoma egiptieciams taip pat daznai lankoma finikieciu kurie pirmieji isplauke is Vidurzemio juros baseino ir atrado vakarines Afrikos pakrantes Apie 800 m pr m e finikieciai atrado Madeiros ir Kanaru salas 595 m pr m e finikieciai apiplauke Afrikos zemyna o sia kelione pakartojo portugalai tik po 2100 metu 530 m pr m e graikas Euthymenes is Masilijos pasieke Senegalo pakrante 525 m pr m e kartaginietis Hanno pasieke Gvinejos pakrantes Veliau I a pr m e iki ten nuplaukdavo ir romenu pirkliai Siaures Afrika buvo zinoma zymiai geriau Nuo Egipto Ptolemeju dinastijos buvo zinomas Nilo vidurupis iki Abisinijos 23 m pr m e romenas Petronijus pasieke Etiopijos sostine Napata esancia zemiau ketvirto slenkscio Siaures Afrikoje romenai įkure keturias provincijas Mauretanija Numidija Kirenaika ir Egipta 42 m buvo atrasti Atlaso kalnai 100 m Julis Marternus pasieke Cado ezera Zymiausiam senoves geografui Ptolemejui buvo zinoma Afrikos pakrante iki Zanzibaro rytuose taip pat informacija apie didziuosius ezerus Sia informacija Ptolemejus gavo is graiku keliautoju ViduramziaiNuo VII a prasidejusi islamo ekspansija atkirto Europa nuo kontaktu su Afrika nuo Maroko vakaruose iki Sudano rytuose kur susikure arabu valstybes Arabai savo ruoztu vykde geografinius tyrimus kurie suklestejo XII XIV a Pirmasis is didziuju arabu geografu buvo Edrisi kuris is Maroko nukeliavo toli į pietus ir veliau sudare pasaulio zemelapį XIV a Ibn Battuta pasieke Malį taip pat Nigerio upe Europieciu kontaktai su Afrika buvo palaikomi per Venecijos ir Genujos pirkliu respublikas kurios turejo gerus rysius su arabais Is ju Europa ir pasiekdavo zinios apie Afrika Arabu zinias bande patikrinti Angelo Dolaroto 1325 1329 m ir Fra Mauro 1459 m kurie nukeliavo iki Senegalo ir Nigerio taciau nieku nauju arabu ziniu nepapilde Mane kad Nigeris ir Nilas yra ta pati upe Tarp kitu pirkliu kelioniu siaures Afrikoje zinoma 1447 m venecijiecio Malfonte kelione 1469 m genujiecio Benedetto Dei kelione kuria jis pasieke Timbuktu miesta ant Nigerio upes 1483 m Timbuktu pasieke ir portugalai Genujieciai pirmieji is europieciu kurie isplauke is Vidurzemio juros plaukiojo palei Siaures vakaru Afrikos pakrante 1312 m Lanzarote is naujo atrado Kanaru salas o 1345 m atrastos Madeiros salos 1445 m Lanzorate pasieke Senegalo ziotis o netrukus po to Luigi Cadamasto ir Antonio de Noli atrado Zaliojo kysulio salas 1483 m Diogo Cao pasieke Kongo ziotis 1488 m pabaigoje Bartolomejus Diasas pasieke pietinį Afrikos taska Gerosios Vilties kysulį Visi sie zygiai padejo Vasko da Gamai apiplaukti Afrika 1497 m Sis atradimas ne tik atvere nauja puslapį Afrikos tyrinejimuose bet ir pradejo nauja epocha Europos civilizacijos istorijoje Afrikos tyrinejimai Naujaisiais laikais iki XIX a 1550 m Afrikos zemelapis Afrikos apiplaukimas dave Afrikos tyrimams zemyno konturus Taciau ilga laika Afrika didelio susidomejimo nekele Vakarineje zemyno pakranteje Europos valstybes steige prekybines faktorijas kuriose buvo prekiaujama su ciabuviais Is afrikieciu daugiausia pirktas dramblio kaulas auksas ir vergai Daugiausia faktoriju buvo Gvinejos pakranteje ten veike portugalai anglai olandai prancuzai taip pat svedai ir brandenburgieciai Veliau faktorijos steigtos ir kitose vietose Senegale Pietu Afrikoje 1650 m olandai Be siu prekybiniu punktu pakranteje didesniu geografiniu atradimu nebuvo Ekspedicijos į zemyno giluma buvo retos ir atsitiktines Prancuzai kurie įsitvirtino Senegalo zemupyje greiciausiai pasieke Timbuktu Buvo kelios ekspedicijos į Nilo aukstupį 1746 1772 m Gambijoje buvo botanikas Michel Adanson 1768 1772 m James Bruce tyre Namibija Abisinija 1772 1775 Francois Levaillant tyre Oranzo upes apylinkes 1812 m Afrikos zemelapis Afrikos geografiniu atradimu istorijoje persilauzimas įvyko 1788 m Tuomet Londone įkurta African Association Afrikos tyrimu draugija Draugijos tikslas buvo geografiniai gamtiniai geologiniai ir etnografiniai tyrimai galintys padeti britu prekybinei ekspansijai Draugija vykde planinga tyrimo darba organizavo ir reme atskiras tiriamasias ekspedicijas į Afrikos giluma Panasios organizacijos susikure ir kituose krastuose 1821 m įkurta pranc Societe de Geographie o 1878 m Afrikanische Gesellschaft Sios draugijos uzsieme sistemingu zemyno tyrimu Afrikos Draugijos organizuotos ekspedicijos per XIX a istyre Nigerio ir Nilo istakas Didziuju ezeru regiona Sachara Atlaso kalnus Sacharos tyrimais daugiausia uzsieme cia ekspansija vykde prancuzai XX a pradzioje tyrimams pradeti naudoti lektuvai bei mechanines transporto priemones Pietu Afrikos ir Zambezes baseino tyrimuose didziausia įnasa padare Deividas Livingstonas David Livingstone Ilgiausiai neistirta Afrikos dalis buvo Kongo upes regionas taip ilgai tyrinetoju demesio nesulauke Rytu Afrika Didziausia Afrikos sala Madagaskaras buvo atrasta 1504 m portugalu Veliau ja nelabai buvo domimasi Retkarciais į ja uzklysdavo prancuzai 1648 m Etienne Flaucourt suorganizavo pirmaja tiriamaja salos ekspedicija Tyrimai suintensyvejo po Prancuzijos Rytu Indijos kompanijos įkurimo 1664 m Siuolaikiniai Afrikos tyrinejimaiXX amziuje Afrikos zemelapyje nebeliko baltu vietu Daugiausia prie to prisidejo aviacijos atsiradimas Pagrindines tyrimu kryptys tapo topografiniai hidrologiniai o svarbiausia geologiniai tyrimai Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu