Genovaitė Kačiuškienė

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Genovaitė Kačiuškienė (g. 1954 m. birželio 12 d. Kaupuose, Pasvalio raj.) – Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė.

Vyras Algimantas Kačiuška.

Biografija

1977 m. baigė Vilniaus universitetą, 1978–1983 m. mokėsi šio universiteto aspirantūroje. 1984 m. filologijos mokslų kandidatė. 2004 m. Šiaulių universitete atliko habilitacijos procedūrą.

1977–2018 m. Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1996 m. Šiaulių universitetas) dėstytoja. 1992–1996 m. Lietuvių kalbos mokymo katedros vedėja, 1996–2005 m. Humanitarinio fakulteto dekanė, 2004 – 2018 m. Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros profesorė. 2008–2018 m. – ir Matejaus Belo universiteto (UMB, Slovakija) Europos kultūrų studijų katedros profesorė.

Nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. - Lietuvių kalbos draugijos (LKD) valdybos pirmininkė, nuo 2023 m. balandžio mėn. - LKD tarybos pirmininkė. Nuo 2025 m. kovo mėn. LR Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narė.

1991–1996 m. Šiaulių pedagoginio instituto Senato narė, 1996–2016 m. Šiaulių universiteto Senato narė (2015–2016 m. ir Senato pirmininkė). 2005–2011 m. Šiaulių universiteto Tarybos narė.

1987–1990 m. lietuvių kalbą dėstė Sorbonos universiteto () Nacionaliniame rytų kalbų ir civilizacijų institute, 2007–2008 m. Metropolito J. V. Rutskio Filosofijos-teologijos studijų institute (Ukraina). Nuo 2007 m. Kalbos ir kultūros instituto (Vilnius) bendrasavininkė ir dėstytoja. Buvo Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC), Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK), Latvijos mokslo tarybos ekspertė, periodinių mokslinių leidinių „Kalbos aktualijos“ (Šiaulių universitetas), „Jaunųjų mokslininkų darbai“ (Šiaulių universitetas), „Relacje międzykulturowe“ (Jogailos universitetas, Krokuva, Lenkija), „Valoda“ (Daugpilio universitetas, Latvija), „Reģionālā un sociālā dialektoloģija“ (Daugpilio universitetas, Latvija), „Motus in verbo“ (Matejaus Belo universitetas, Slovakija), „Vita Traductiva“ (Monrealis, Kanada) redakcinių kolegijų narė. Stažavo 1992 m. Grenoblyje, 1994 m. Paryžiuje, 2007 m. Romoje, pagal dėstytojų mainų programą ERASMUS paskaitas skaitė Latvijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Švedijoje.

UNESCO Šiaulių klubo, moterų klubo „Ragana“ narė. Šiaulių Rotary klubo „Harmonija" narė, 2013–2014 m. šio klubo prezidentė, 2016–2017 m. Rotary Apygardos 1462 Konvencijos propagavimo komiteto narė, 2020–2021 m. Rotary Apygardos 1462 valdytojos asistentė Šiaulių kraštui. Viena Trečiojo amžiaus universiteto steigimo Šiauliuose iniciatorių ir programų rengėjų, 1999–2010 m. šio universiteto Humanitarinio fakulteto dekanė.Buvo Tarptautinės dialektologų ir geolingvistų sąjungos (SIDG) Kandidatų skyrimo komiteto narė.

Daugiausia tiria lietuvių kalbos tarmių fonologinę sistemą. Moksliniai interesai: dialektologija, fonetika, fonologija, kompiuterinė ir eksperimentinė lingvistika, sociolingvistika, lietuvių kaip užsienio kalbos mokymas, Europos kultūros studijos, suaugusiųjų švietimas.

Apdovanojimai:

Šiaulių m. merės padėkos raštas už kūrybingą vadybinį, mokslinį ir pedagoginį darbą (2000 m.).

LR Švietimo ir mokslo ministro padėkos raštas už iniciatyvų kūrybingą mokslinį, pedagoginį ir vadybinį darbą rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus (2004 m.).

Šiaulių apskrities viršininko padėkos raštas už ilgametį ir nepriekaištingą darbą (2006 m.).

Šiaulių m. mero padėkos raštas už nuoširdų darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą (2007 m.).

Šiaulių m. mero padėkos raštas už aktyvų dalyvavimą organizuojant Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto darbą (2009 m.).

Šiaulių m. mero padėkos raštas už ilgametį ir nuoširdų darbą organizuojant ir plečiant Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto veiklą (2010 m.).

LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės padėkos raštas už nuoseklų tarmių tyrimų vykdymą ir svarų indėlį formuojant lietuvių kalbos tarmių supratimą (2013 m.).

LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko padėkos raštas už ilgametę mokslinę, pedagoginę veiklą, išskirtinį indėlį plėtojant universitetinį mokslą Šiauliuose (2018 m.).

LR Seimo G. Petkevičaitės – Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“: už visuomeninę veiklą – savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje (2021 m.).

Rotary Apygardos 1462 ženklas "Už tarnystę bendruomenei": už ypatingai aktyvią veiklą (2021 m.).

Rotary International ženklas Paul Harris Fellow: už santykių tarp pasaulio tautų gerinimą (2023 m).

LR Seimo pirmininkės pavaduotojo padėkos raštas už lietuvių kalbos saugojimą ir puoselėjimą, už svarų indėlį į Lietuvių kalbos draugijos veiklą (2023 m.).

Bibliografija

• Kvalifikuotų pedagogų rengimas Prancūzijoje. Mokymo priemonė, Šiauliai: ŠPI, 1993 m.
• Įvairios lietuvių kalbos užduotys II klasei. Mokymo priemonė, Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 1995 m.
• Šiaurės panevėžiškių tarmės fonologijos bruožai. Mokslinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006 m.
• Lietuvių kalba ir civilizacija / La langue et la civilisation lituaniennes. Paskaitų tezės, PowerPoint programa CD, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2006 m.
• Lietuvių kalbos pradmenys / Basic Lithuanian + CD (kartu su I. Kruopiene). Mokymo priemonė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007 m.
• Lietuvos kultūros studijos I / Litovské kultúrne štúdiá I (su H. Bálintová). Mokymo priemonė, Banská Bystrica: UMB FHV, 2011 m.
• Perché no? Italų kalbos pradmenys. Mokomoji knyga, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2012 m.

Šaltiniai

1. Algirdas Sabaliauskas. Genovaitė Kačiuškienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 114 psl.
2. Genovaitė Kačiuškienė. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka^{[neveikianti nuoroda]}
3. „Įteikti Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai: tarp laureatų – partizano Jakavonio-Tigro dukra, Svaras“, lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2021-06-28.