Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Geležies amžius Lietuvoje paskutinis Lietuvos priešistorės laikotarpis Skirstomas į ankstyvąjį geležies amžių V a pr m e
Geležies amžius Lietuvoje
Geležies amžius Lietuvoje – paskutinis Lietuvos priešistorės laikotarpis. Skirstomas į:
- ankstyvąjį geležies amžių (V a. pr. m. e – I a.)
- senąjį geležies amžių (I-IV a.)
- vidurinįjį geležies amžių (V-IX a.)
- vėlyvąjį geležies amžių (X-XII a.) (pastarąjį dalis tyrinėtojų laiko jau ne Lietuvos priešistorės, o istorinio laikotarpio dalimi)
Ankstyvasis geležies amžius
Geležies amžiaus pradžia – kai pradedami vartoti geležies dirbiniai. Lietuvoje jie atsiranda I tūkstantmečio pr. m. e. viduryje. Nors gerai padaryti žalvario įrankiai dar ilgai pralenkė geležinius savo tvirtumu ir naudingumu, tačiau geležies rūda buvo randama Lietuvoje, todėl dažniau naudota tuometinėje metalurgijoje.
Kadangi šiame laikotarpyje geležinių dirbinių buvo labai nedaug, buityje dar plačiai naudoti akmeniniai ir kauliniai įrankiai. Tai mažiausiai pažįstamas laikotarpis Lietuvos archeologijoje. Klimatas buvo toks pat kaip dabar. Lietuvos ankstyvojo geležies amžiaus dirbiniai daugiausia randami piliakalniuose. Piliakalniuose buvo dirbtiniai gynybiniai įrenginiai, tuo pačiu tai buvo bendruomeninės gyvenvietės.
Paprastai išskiriamos dvi kultūros: vakarinių baltų pilkapių kultūra ir rytinių baltų piliakalnių brūkšniuotosios keramikos kultūra. Virvelinės kultūros arealas – Nemuno aukštupis – Mozūrų ežerynas – Šventosios upė – Dauguvos vidurupis (Rytų Lietuva). Virvelinės kultūros plotas siejamas su rytų baltais. M. Gimbutienė jau šiuo laikotarpiu išskiria gentis:
- antropomorfinių urnų
- varpinių kapų
- R. Mozūrijos – jotvingių
- Sembos-Notangos
- V. Mozūrijos
- Kuršių
- Brūkšniuotosios keramikos
- Dniepro-Volgos-Okos aukštupių piliakalnių
- Milgorodo kultūros
Gyvenvietės
Paprastai įtvirtintos, tik laikotarpio pabaigoje atsiranda ir neįtvirtintų. Kartais išsidėsto lizdais, kas pastebima ir vėlesniais laikotarpiais. Gynybinių įtvirtinimų atsiradimas rodo gamybinių jėgų lygį, nes jiems įrengti reikėjo didelių bendruomenės pastangų. Narkūnų piliakalnyje yra net 3 įtvirtintos juostos – palisados, pylimai. Gan tobuli gynybiniai įrengimai yra ir Aukštadvaryje. Kai kur buvo net vartai (Sokiškės). Gyvenvietės ir piliakalniai atsiranda pradėjus irti pirmykštei bendruomeninei santvarkai. Pastatai antžeminiai, įleisti į žemę pastatai nebūdingi. Pastatų planas stačiakampis. Nikola-Leniveco piliakalnyje atkastas 10 namų kaimas su gana plačia gatve.
Ūkis
Auginamos kiaulės, arkliai, ožkos, avys. Dirbti su geležiniais įrankiais buvo lengviau. Žemdirbystė buvo lydiminė - kaplinė, pradėti naudoti arklio traukiami mediniai arklai su metaliniu noragu. Arkliai buvo vartojami mėsai ir jojimui.
Auginami kviečiai, miežiai, pupos. Galbūt buvo naudojamas linų pluoštas. Mozūruose rasta mergaitė susupta į kailius su vilnoniais siūlais.
Laidojimas
Vakarų Lietuvoje ir Prūsijoje kapai pilkapiuose apdedami akmenimis. VII-VI a. pr. m. e. buvo daromas akmeninis namelis urnai, o vietomis net didoki nameliai su sustatytomis urnomis. Semba-Notanga galbūt sudarė vieną kultūrinę sritį.
Pagal laidojimo papročius galime išskirti 6 kultūras:
- Rytų Pamario – Vyslos žemupio
- Vakarų Mozūrų
- Rytų Mozūrų
- Sembos-Notangos
- Vakarų Lietuvos
- Vakarų Latvijos
Šiaurės vakarų Lietuvoje ir Pietvakarių Latvijoje nuo laidojimo pilkapiuose pereinama prie plokštinių kapų. Ant žmogaus pavidalo urnų daug dekoro. Kai kur piešiamos akys, net skulptūriškai išlipdyti veidai, kartais net su ausimis ir auskarais. Labiausiai išsiskiria Gdansko apylinkės urnos. Yra urnų su išpieštais ritualiniais vežimais, saulės diskais. Vienodų urnų nebuvo, jos atspindėjo socialinę padėtį. Brūkšniuotosios keramikos srityje kapų beveik nėra.
Papuošalai
Moterys nešiojo kepuraites, kurių pakraščiai buvo puošiami įvijiniais antsmilkiniais. Naudojami įvijiniai smeigtukai, kuriais segami drabužiai. Naudojamos žalvarinės vienos ir daug apvijų apyrankės.
Visuomenė
10-20 šeimų sudarydavo didelę patriarchalinę šeimą, su kuria siejami piliakalniai. Laikotarpio pabaigoje didėja mažosios šeimos reikšmė.
Senasis geležies amžius
Dar vadinamas Romėniškuoju periodu.
Lietuvoje senojo geležies amžiaus paminkluose galima aptikti kai kurių magiškų apeigų pėdsakų. Į kapus dėdavo įkapes: ginklus, darbo įrankius, papuošalus, žirgo dantis ar galvas.
Pagal radinius galime spręsti, kad kario ekipuotę sudarė ietys, skydai, kalavijai, , arklio ekipuotę – žąslai, pakinktai, grandinės, įvairūs odinių diržų žalvariniai apkaustymai, rodantys kaip ištaiginingai buvo puošiami žirgai.
Laikotarpiui būdingas piliakalnių sunykimas, tačiau jo pabaigoje turtingi bendruomenės nariai ima kurtis įtvirtintuose piliakalniuose. Piliakalniai jau turėjo gynybinius įrenginius – pylimus ir griovius. Piliakalnių aikštelės nuo 50 x 50 iki 200 x 100 m.
Labai mažai žinoma apie senojo geležies amžiaus žmogaus aprangą. Retkarčiais kapuose aptinkami lininių ir vilnonių audinių fragmentai leidžia galvoti buvus austus drabužius. Tačiau nieko nežinoma apie jų formą.
Vakarų Lietuvos kapams būdingi akmeniniai vainikai, kurių forma laikui bėgant keitėsi. Manoma, kad jie išsivystė iš kurganų per tarpinę grandį – plokščius kurganus. Centrinei Lietuvai būdingi kapai, kurių duobės pagrindas grįstas akmenimis. Forma dažniausiai stačiakampė.
Vidurinysis geležies amžius
Dar vadinamas Tautų kraustymosi epocha, nors kultūrinių grupių pasiskirstymas šiuo laikotarpiu išliko tas pats kaip ir anksčiau. Dėl šios priežasties tradiciškai buvo teigiama, kad tautų kraustymasis Lietuvos nepalietė ir buvo sąlyginai ramus periodas. Nuomonę, kad 400–800 m. laikotarpis baltams buvo ramus, pastovus ir be tautų kraustymosi paneigia Vidgirių (Šilutės raj.) kapinynas. Ten galima išskirti 5 skirtingų laidojimo būdų kapus. Tai įprasto suapvalinto stačiakampio formos duobės, vienas degintinis kapas, du kapai, kurių duobės sutvirtintos moliu (toks būdas nebuvo žinomas), kapai su laiptuotom duobėm, trys ovalo formos kapų duobės.
Nuo VI a. vidurio Lietuvoje įsigali mirusiųjų deginimo paprotys. Lavonai orientuoti vyrų į vakarus, pietvakarius ir šiaurės rytus, moterų į rytus, šiaurės rytus ir pietryčius. Vaikų kūnų orientavimas sutampa su suaugusiųjų. Tai galima sieti su Saulės kultu.
Nuorodos
Senasis geležies amžius Archyvuota kopija 2008-05-17 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Geležies amžius Lietuvoje, Kas yra Geležies amžius Lietuvoje? Ką reiškia Geležies amžius Lietuvoje?
Gelezies amzius Lietuvoje paskutinis Lietuvos priesistores laikotarpis Skirstomas į ankstyvajį gelezies amziu V a pr m e I a senajį gelezies amziu I IV a vidurinįjį gelezies amziu V IX a velyvajį gelezies amziu X XII a pastarajį dalis tyrinetoju laiko jau ne Lietuvos priesistores o istorinio laikotarpio dalimi Svedijos gelezies amziaus barzdinis kirvis rastas Gotlando saloje SvedijaAnkstyvasis gelezies amziusGelezies amziaus pradzia kai pradedami vartoti gelezies dirbiniai Lietuvoje jie atsiranda I tukstantmecio pr m e viduryje Nors gerai padaryti zalvario įrankiai dar ilgai pralenke gelezinius savo tvirtumu ir naudingumu taciau gelezies ruda buvo randama Lietuvoje todel dazniau naudota tuometineje metalurgijoje Kadangi siame laikotarpyje geleziniu dirbiniu buvo labai nedaug buityje dar placiai naudoti akmeniniai ir kauliniai įrankiai Tai maziausiai pazįstamas laikotarpis Lietuvos archeologijoje Klimatas buvo toks pat kaip dabar Lietuvos ankstyvojo gelezies amziaus dirbiniai daugiausia randami piliakalniuose Piliakalniuose buvo dirbtiniai gynybiniai įrenginiai tuo paciu tai buvo bendruomenines gyvenvietes Paprastai isskiriamos dvi kulturos vakariniu baltu pilkapiu kultura ir rytiniu baltu piliakalniu bruksniuotosios keramikos kultura Virvelines kulturos arealas Nemuno aukstupis Mozuru ezerynas Sventosios upe Dauguvos vidurupis Rytu Lietuva Virvelines kulturos plotas siejamas su rytu baltais M Gimbutiene jau siuo laikotarpiu isskiria gentis antropomorfiniu urnu varpiniu kapu R Mozurijos jotvingiu Sembos Notangos V Mozurijos Kursiu Bruksniuotosios keramikos Dniepro Volgos Okos aukstupiu piliakalniu Milgorodo kulturosGyvenvietes Paprastai įtvirtintos tik laikotarpio pabaigoje atsiranda ir neįtvirtintu Kartais issidesto lizdais kas pastebima ir velesniais laikotarpiais Gynybiniu įtvirtinimu atsiradimas rodo gamybiniu jegu lygį nes jiems įrengti reikejo dideliu bendruomenes pastangu Narkunu piliakalnyje yra net 3 įtvirtintos juostos palisados pylimai Gan tobuli gynybiniai įrengimai yra ir Aukstadvaryje Kai kur buvo net vartai Sokiskes Gyvenvietes ir piliakalniai atsiranda pradejus irti pirmykstei bendruomeninei santvarkai Pastatai antzeminiai įleisti į zeme pastatai nebudingi Pastatu planas staciakampis Nikola Leniveco piliakalnyje atkastas 10 namu kaimas su gana placia gatve ukis Auginamos kiaules arkliai ozkos avys Dirbti su geleziniais įrankiais buvo lengviau Zemdirbyste buvo lydimine kapline pradeti naudoti arklio traukiami mediniai arklai su metaliniu noragu Arkliai buvo vartojami mesai ir jojimui Auginami kvieciai mieziai pupos Galbut buvo naudojamas linu pluostas Mozuruose rasta mergaite susupta į kailius su vilnoniais siulais Laidojimas Vakaru Lietuvoje ir Prusijoje kapai pilkapiuose apdedami akmenimis VII VI a pr m e buvo daromas akmeninis namelis urnai o vietomis net didoki nameliai su sustatytomis urnomis Semba Notanga galbut sudare viena kulturine sritį Pagal laidojimo paprocius galime isskirti 6 kulturas Rytu Pamario Vyslos zemupio Vakaru Mozuru Rytu Mozuru Sembos Notangos Vakaru Lietuvos Vakaru Latvijos Siaures vakaru Lietuvoje ir Pietvakariu Latvijoje nuo laidojimo pilkapiuose pereinama prie plokstiniu kapu Ant zmogaus pavidalo urnu daug dekoro Kai kur piesiamos akys net skulpturiskai islipdyti veidai kartais net su ausimis ir auskarais Labiausiai issiskiria Gdansko apylinkes urnos Yra urnu su ispiestais ritualiniais vezimais saules diskais Vienodu urnu nebuvo jos atspindejo socialine padetį Bruksniuotosios keramikos srityje kapu beveik nera Papuosalai Moterys nesiojo kepuraites kuriu pakrasciai buvo puosiami įvijiniais antsmilkiniais Naudojami įvijiniai smeigtukai kuriais segami drabuziai Naudojamos zalvarines vienos ir daug apviju apyrankes Visuomene 10 20 seimu sudarydavo didele patriarchaline seima su kuria siejami piliakalniai Laikotarpio pabaigoje dideja mazosios seimos reiksme Senasis gelezies amziusDar vadinamas Romeniskuoju periodu Lietuvoje senojo gelezies amziaus paminkluose galima aptikti kai kuriu magisku apeigu pedsaku Į kapus dedavo įkapes ginklus darbo įrankius papuosalus zirgo dantis ar galvas Pagal radinius galime spresti kad kario ekipuote sudare ietys skydai kalavijai arklio ekipuote zaslai pakinktai grandines įvairus odiniu dirzu zalvariniai apkaustymai rodantys kaip istaiginingai buvo puosiami zirgai Laikotarpiui budingas piliakalniu sunykimas taciau jo pabaigoje turtingi bendruomenes nariai ima kurtis įtvirtintuose piliakalniuose Piliakalniai jau turejo gynybinius įrenginius pylimus ir griovius Piliakalniu aiksteles nuo 50 x 50 iki 200 x 100 m Labai mazai zinoma apie senojo gelezies amziaus zmogaus apranga Retkarciais kapuose aptinkami lininiu ir vilnoniu audiniu fragmentai leidzia galvoti buvus austus drabuzius Taciau nieko nezinoma apie ju forma Vakaru Lietuvos kapams budingi akmeniniai vainikai kuriu forma laikui begant keitesi Manoma kad jie issivyste is kurganu per tarpine grandį plokscius kurganus Centrinei Lietuvai budingi kapai kuriu duobes pagrindas grįstas akmenimis Forma dazniausiai staciakampe Vidurinysis gelezies amziusDar vadinamas Tautu kraustymosi epocha nors kulturiniu grupiu pasiskirstymas siuo laikotarpiu isliko tas pats kaip ir anksciau Del sios priezasties tradiciskai buvo teigiama kad tautu kraustymasis Lietuvos nepaliete ir buvo salyginai ramus periodas Nuomone kad 400 800 m laikotarpis baltams buvo ramus pastovus ir be tautu kraustymosi paneigia Vidgiriu Silutes raj kapinynas Ten galima isskirti 5 skirtingu laidojimo budu kapus Tai įprasto suapvalinto staciakampio formos duobes vienas degintinis kapas du kapai kuriu duobes sutvirtintos moliu toks budas nebuvo zinomas kapai su laiptuotom duobem trys ovalo formos kapu duobes Nuo VI a vidurio Lietuvoje įsigali mirusiuju deginimo paprotys Lavonai orientuoti vyru į vakarus pietvakarius ir siaures rytus moteru į rytus siaures rytus ir pietrycius Vaiku kunu orientavimas sutampa su suaugusiuju Tai galima sieti su Saules kultu NuorodosSenasis gelezies amzius Archyvuota kopija 2008 05 17 is Wayback Machine projekto