Geležinkelio stoties gyvenvietė

Pagrindinis puslapis | Geležinkelio stoties gyvenvietė

Geležinkelio stoties gyvenvietė – gyvenvietė, įsikūrusi prie geležinkelio. Įvairiose šalyse turi nevienodą statusą – kai kur įvardijamos kaip atskiras gyvenvietės tipas (greta miesto, miestelio, kaimo ir pan.), kai kur yra kitų gyvenviečių dalys. XIX–XX a. kai kurios geležinkelio stočių gyvenvietės išaugo iki miestelių ir miestų dydžio.

Kepuriškio
Skapiškio
Panemunėlio
Šapelių
Geležinkelio stočių gyvenvietės Lietuvoje (2026 m.)

Lietuvoje geležinkelio stočių gyvenvietės beveik visais atvejais pavadintos greta esančių kaimų ar miestelių pavadinimais (pvz., gyvenvietė Skapiškio geležinkelio stotis pavadinta pagal netoliese esantį Skapiškio miestelį), kartais net didesnės už juos, nors daugeliu atvejų turinčios tik pavienius gyventojus. 2026 m. buvo likusios 4 geležinkelio stočių gyvenvietės 2 savivaldybėse (skliausteliuose nurodytas gyventojų skaičius 2021 m.):

Istorija

redaguoti

Geležinkelio stočių gyvenvietės ėmė kurtis XIX a. 1-ojoje pusėje šalia tiesiamų geležinkelio linijų. Pirmąja tokia gyvenviete-miesteliu laikomas Midlsbro Anglijoje.[1] Vėliau tokios gyvenvietės ėmė kurtis ir kitose šalyse. XIX a. 2-ojoje pusėje daug šių gyvenviečių įsikūrė JAV, ir nors dauguma jų buvo laikinos, kai kurios išaugo ir tapo miesteliais.[2] Nors daugumoje šalių prie geležinkelio stočių išaugusios gyvenvietės daugiausia buvo susijusios su geležinkelio pramone, Šiaurės šalyse (Danija, Norvegija, Suomija, Švedija) dažniau jose vyravo žemės ūkio pramonė ir amatai.[3] Kitose vakarų Europos šalyse geležinkelio stočių gyvenvietės dažnai įsikurdavo prie depų. Kai kurios mažos gyvenvietės Azijoje, tapusios geležinkelio stočių gyvenvietėmis, XX a. tapo didmiesčiais (Harbinas, Mukdenas ir kt.).

Lietuvoje

redaguoti

Lietuvoje didžiausi miestai, išaugę iš geležinkelio stočių gyvenviečių, yra Švenčionėliai, Ignalina, Jonava, Kybartai, Kazlų Rūda, Mažeikiai. Jų atsiradimą ir augimą lėmė čia nutiesti Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, Lentvario–Virbalio geležinkelis, Liepojos–Romnų geležinkelis. Kaip atskiras gyvenvietės tipas Lietuvos teritorijoje geležinkelio stočių gyvenvietės minimos nuo XX a. tarpukario. 1923 m. gyventojų surašyme minima 61 geležinkelio stoties gyvenvietė,[4] tokios gyvenvietės minimos ir tarpukario Lenkijos vykdytuose gyventojų surašymuose Vilniaus krašte.

Sovietmečiu šių gyvenviečių skaičius padidėjo. 1959 m. išleistas II Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas pagrindinėje dalyje nurodo 189 geležinkelio stočių gyvenvietes,[5] o II dalyje – dar 64 stotis (dauguma miestų teritorijoje).[6]1959 m. ir 1970 m. gyventojų surašymų suvestinės išleistos tik 1974 m.,[7] jose pateiktos 38 geležinkelio stočių gyvenvietės. Panašiu laiku, 1972 ir 1976 m. išleistas Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas: 1972 m. I tome jis nurodė 79 geležinkelio stočių gyvenvietes,[8] 1976 m. II tome – 78.[9] Po to jų skaičius sumažėjo – 1979 m. Lietuvos gyventojų surašymas nurodė 34 geležinkelio stočių gyvenvietes,[10]1989 m. Lietuvos gyventojų surašymas – 38 geležinkelio stočių gyvenvietes.[11]

Lietuvai atgavus nepriklausomybę iš pradžių buvo tęsiama buvusioji tradicija. 2001 m. Lietuvos gyventojų surašymas surašė 42 geležinkelio stočių gyvenvietes: Aukštiškių GS, Batakių GS, Bygailių GS, Dotnuvos GS, Dumsių GS, Gaižiūnų GS, Gudžiūnų GS, Jašiūnų GS, Jūrės GS, Kalnėnų GS, Karsakiškio GS, Kenos GS, Kepuriškio GS, Kyviškių GS, Linkaičių GS, Lyduvėnų GS, Medininkų GS, Mickūnų GS, Pagirių GS, Pakenės GS, Pakretuonės GS, Panemunėlio GS, Pažeimenės GS, Požerūnų GS, Raguvėlės GS, Skapiškio GS, Skersabalių GS, Slikių GS, Stabulankių GS, Stasylų GS, Surdegio GS, Šapelių GS, Šienlaukio GS, Šumsko GS, Tytuvėnų GS, Užpelkių GS, Valčiūnų GS, Valkininkų GS, Viduklės GS, Vinčų GS, Žaslių GS, Žeimių GS. 2007 m. VLKK ėmėsi iniciatyvos tokių gyvenviečių pavadinimus keisti į įprastinius.[12][13] Dėl to dauguma geležinkelio stočių gyvenviečių buvo arba panaikintos, arba prijungtos prie gretimų kaimų, pavienės – pervadintos (Naujieji Valkininkai ir Naujoji Raguvėlė) arba joms suteiktas kitas statusas (Jūrės GS tapo miesteliu, Vinčų GS ir Skersabalių GS – kaimais).

Palaipsniui šių gyvenviečių ėmė mažėti. 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymas apskaitė 26 geležinkelio stočių gyvenvietes,[14]2021 m. Lietuvos gyventojų surašymas – jau tik 10.[15] 2025 m. pabaigoje jų liko 4.

  1. Complex birth of first railway town. 2008-06-16, Thenorthernerecho.co.uk (tikrinta 2026-02-19).
  2. Klein, Maury (2006) [1987]. Union Pacific: Volume I, 1862–1893. U of Minnesota press. pp. 100–101. ISBN 1452908737.
  3. Kristensen, Peer Hull (July 1989). Denmark: an experimental laboratory for new industrial models. Entrepreneurship & Regional Development. 1 (3). Routledge: 245–55.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 10–597
  6. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 609–1024
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 1–372.
  9. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 1–750
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 1–814
  12. Dėl geležinkelio stočių tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo. 2007-11-30, Vlkk.lt, 2022-02-14 iš Wayback Machine projekto.
  13. 2007-12-30 VLKK rekomendacija Nr. R-3 „Dėl geležinkelio stočių tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo“.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. – Lietuvos statistikos departamentas, 2013.
  15. Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Geležinkelio stoties gyvenvietė, Kas yra Geležinkelio stoties gyvenvietė? Ką reiškia Geležinkelio stoties gyvenvietė?

Pagrindinis puslapis | Į viršų