Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Geležinis kryžius simbolis vok Eisernes Kreuz EK buvo Prūsijos karalystės o vėliau Vokietijos karinis apdovanojimas Hitl
Geležinis kryžius
Geležinis kryžius (simbolis „✠“, vok. Eisernes Kreuz (EK) buvo Prūsijos karalystės, o vėliau Vokietijos, karinis apdovanojimas.
Apdovanojimą įsteigė Frydrichas Vilhelmas III. Pirmąkart įteiktas 1813 m. kovo 10 d., Napoleono karų metu. Ordinas buvo teiktas visoms karinio personalo kategorijoms, nepriklausomai nuo rango ar klasės.
Geležinio kryžiaus ordinas buvo atnaujinamas su kiekvienu nauju Prūsijos ir Vokietijos karu, iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Istorija
Ordino eskizą savo ranka nupaišė karalius Frydrichas Vilhelmas III, o galutinį variantą sukūrė garsus vokiečių architektas ir dailininkas Karlas Frydrichas Šinkelis.
1813 m. kovo 10 dienos įsakymu ordinas buvo patvirtintas, per Prūsijos karalienės Luizės, mirusios 34 metų amžiaus ir įkvėpusios Nepriklausomybės karą Vokietijoje, gimtadienį .
Geležinio kryžiaus forma buvo pasirinkta, kad būtų panaši į Kryžiuočių ordino kryžių. Priešingai nei kiti apdovanojimai, Geležinis kryžius buvo sąmoningai pagamintas ne iš brangiųjų metalų. Tai buvo paprasta geležis padengta sidabru.
Geležis, iš kurios buvo nukaldintas ordinas, turėjo atspindėti to meto dvasią – Prūsiją, rinkusią lėšas išlaisvinimo karo su Napoleonu finansavimui. Brangiųjų metalų pagamintus papuošalus iš turtingų ir kilnių piliečių mainė į paprastą plieną. Vienas iš šūkių buvo: Auksas gynybai, geležis – už garbę (vok. Gold zur Wehr, Eisen zur Ehr).
Geležinis kryžius buvo pirmasis Europos apdovanojimas, įteiktas neatsižvelgiant į rangą ar klasę, tačiau tik už karinius pasiekimus. Tai labai padidino jo populiarumą.
Kryžiaus apačioje visada buvo nurodyti ordino versijos sukūrimo metai (1813, 1870, 1914 ar 1939 metai). 1813 m. viršutinį kryžiaus spindulį papuošė karaliaus Frydricho Vilhelmo III (FW) inicialai, ordino centre buvo ąžuolo šaka. 1871 ir 1914 metais ordino centre buvo kaizerių Vilhelmo I ir Vilhelmo II inicialai, o viršutinėje dalyje – stilizuota Prūsijos karališkoji karūna. Atkurdamas ordiną 1939 m., Adolfas Hitleris įsakė vietoj savo inicialų į ordino centrą įtraukti svastiką, kuri parodytų, kad nacionalsocialistinė valstybė yra šio apdovanojimo pagrindas.
Vokietijos feldmaršalams Bliucheriui (1813 m. rugpjūčio 31 d .) ir Hindenburgui (1916 m. gruodžio 9 d .) už išskirtinę tarnybą buvo suteiktas specialus, specialiai įsteigtas ordino laipsnis. Šis apdovanojimas buvo auksinės aštuoniakampė žvaigždės silueto, kurios centre įtaisytas Didžiojo kryžiaus ženklas. Kadangi šių žvaigždžių buvo tik dvi, jos turi savo pavadinimus – Blücherstern ir Hindenburgstern.
Nuo 1819 m. ordinas tapo valstybiniu simboliu, pirmiausia Prūsijoje, o paskui ir Vokietijoje.
1813–1918 m. buvo 4 laipsniai:
- Geležinio kryžius 2 klasė (vok. Eisernes Kreuz 2. Klasse)
- Geležinio kryžius 1 klasė (vok. Eisernes Kreuz 1. Klasse)
- Didysis Geležinio Kryžiaus kryžius (vok. Großkreuz des Eisernen Kreuzes)
- Didžiojo Geležinio Kryžiaus kryžiaus žvaigždė (vok. Stern zum Großkreuz)
Ordinai įteikiami su juoda juostele ir baltais apvadais. Tie apdovanotieji, kurie jį gavo ne už karinius nuopelnus, juostelė buvo balta su juodais apvadais.
Didžiuoju kryžiumi buvo apdovanoti tik aukščiausi Vokietijos kariuomenės karininkai. Išimties tvarka Frydrichas Vilhelmas III apdovanojo Švedijos ir Norvegijos karalių Karolį XIV Joną.
Įdomu tai, kad ir Geležinio Kryžiaus skiriamieji ženklai, kuriuos 1813 m. įsteigė Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III, buvo suteikti Rusijos gvardijos kariams, kurie 1813 m. rugpjūčio 17 d. kovėsi Kulmo mūšyje. Specialiai Prūsijoje pagaminti apdovanojimai kariams buvo išdalinti tik 1816 m. balandžio mėn. Ženklai buvo pagaminti iš alavo; išdalinta 11 120 kryžių.
Geležiniu kryžiumi nebuvo apdovanojama per 1866 m. Austrijos ir Prūsijos karą, nes tai buvo laikoma pilietiniu karu .
Apdovanojimai 1870–1871 m.
Prancūzijos-Prūsijos karo metu ordiną 1870 m. liepos 19 d. atkūrė Vilhelmas I.
Apdovanojimai 1914–1918 m.
1914 m. rugpjūčio 5 d. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje kaizeris Vilhelmas II vėl atkūrė ordiną. Vėliau Geležiniu kryžiumi buvo apdovanojama taip dažnai, kad tai neigiamai paveikė aukštą jo statusą. Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo išdalinta apie 5 milijonus II laipsnio geležinių kryžių ir 218 tūkstančių I laipsnio.
Apdovanojimai 1939–1945 m.
Kaspinėlių kaita pagal metus
Antrojo pasaulinio karo pradžije Adolfas Hitleris paskutinį kartą atkūrė šį ordiną. Geležinis kryžius tapo storesnis, ant priekinės pusės apatinio spindulio buvo užrašas 1939 (reverse liko užrašas 1813) ir centre svastika. Buvo įsteigtas geležinio kryžiaus riterio laipsnis. Ji buvo dėvimas ne su tradicinės juodai baltos, o su juodai baltos-raudonos juostele.
1940 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 102 (849 dalis), nustatyti 6 ordino laipsniai:
- Geležinis kryžius 2 klasė (vok. Eisernes Kreuz 2. Klasse)
- Geležinio kryžius 1 klasė (vok. Eisernes Kreuz 1. Klasse)
- Geležinio kryžiaus riterio kryžius (vok. Ritterkreuz des Eisernen Kreuzes)
- Geležinio kryžiaus riterio kryžius su ąžuolo lapais (vok. Ritterkreuz des Eisernen Kreuzes mit Eichenlaub)
- Didysis Geležinio Kryžiaus kryžius (vok. Großkreuz des Eisernen Kreuzes)
- Didžiojo Geležinio kryžiaus žvaigždė arba Geležinis kryžius su aukso spinduliais (vok. Stern zum Großkreuz)
Vėlesniais metais atsirado papildomi laipsniai:
- Geležinio kryžiaus Riterio kryžius su ąžuolo lapais ir kalavijais (vok. Ritterkreuz des Eisernen Kreuzes mit Eichenlaub und Schwerter)
- Geležinio kryžiaus Riterio kryžius su ąžuolo lapais, kardais ir deimantais (vok. Ritterkreuz des Eisernen Kreuzes mit Eichenlaub, Schwerter und Brillanten)
- Geležinio kryžiaus Riterio kryžius su auksiniais ąžuolo lapais, kardais ir deimantais (vok. Ritterkreuz des Eisernen Kreuzes mit goldenem Eichenlaub, Schwerter und Brillanten)
Iš pradžių buvo planuota, kad karo pabaigoje vokiečių vadovybė įteiks tik 12 tokių apdovanojimų, o 12 geriausių karių sės prie riterio stalo. Vienintelis šio apdovanojimo savininkas tapo Hansas-Ulrichas Rudelis (Hans-Ulrich Rudel).
Per Antrąjį pasaulinį karą vien sausumos pajėgose buvo apdovanota apie 2,3 milijono II klasės geležiniais kryžiais ir 300 tūkstančių I klasės. Apskaičiuota, kad bendras Antrojo pasaulinio karo apdovanojimų skaičius yra 3 milijonai II klasės geležinių kryžių (įskaitant 49 moteris, iš kurių 19 yra oficialiai patvirtintos, taip pat britų dvigubas agentas Juanas Puyolas Garcia) ir 300 tūkstančių I klasės.
Didžiuoju Geležinio kryžiaus kryžiumi buvo apdovanojama tik vieną kartą. 1940 m. liepos 19 d. jis buvo suteiktas Liuftvafės Reichsmaršalui Hermann Göring. 1945 m. balandžio 23 d. apdovanojimas buvo atimtas Hitleriui nusprendus, kad Göringas jį išdavė.
Aukščiausio laipsnio ordinu su aukso spalvos ąžuolo lapais, kardais ir deimantais buvo apdovanotas tik vienas asmuo: Liuftvafės pilotas Hansas Ulrichas Rudelis, žinomas dėl to, kad mirtinai sugadino linijinį karo laivą Marat ir sunaikino kelis šimtus sovietų tankų.
Po Antrojo Pasaulinio karo
1956 metais geležinis kryžius tapo Bundesvero, Vokietijos karinių pajėgų, emblema.
Įdomūs faktai
- Geležinis kryžius ant vokiečių karinės technikos vaizduojamas kaip atpažinimo ženklas. Tradicija prasideda nuo Pirmojo pasaulinio karo.
- Geležinis kryžius atvaizduojamas Vokietijos karinių jūrų pajėgų vėliavose.
- Po pergalės prieš Napoleoną deivė Viktorija, kurią prancūzai demontavo nuo Brandenburgo vartų ir išvežė, grįžo į Berlyną iš Paryžiaus ir buvo apdovanota Karl Friedrich Schinkel sukurtu Geležiniu kryžiumi.
- Vienintelis anglas, gavęs Geležinį Kryžių, buvo dvigubas šnipas ir agentas Eddie Chapmanas.
- Geležinis kryžius paprastai būdavo įteikiamas tik kareiviams ir karininkams, tačiau būta atveju, kai už karinių užduočių atlikimą jį gaudavo civiliai. Pavyzdžiui: lakūnė-bandytoja Hanna Reitsch – pirmoji moteris, gavusi geležinio kryžiaus (pirmos klasės) apdovanojimą ir – antroji moteris gavusi geležinio kryžiaus (antros klasės) apdovanojimą.
Šaltiniai
- Reinhard Pözorny (Hg) Deutsches National-Lexikon — DSZ-Verlag. 1992. ISBN 3-925924-09-4
- Reinhard Pözorny (Hg) Deutsches National-Lexikon — DSZ-Verlag. 1992. ISBN 3-925924-09-4
- >Christian Centner. Chronik. Zweiter Weltkrieg. Otus Verlag AG, St. Gallen,2007 ISBN 978-3-907200-56-8
Nuorodos
- Geležinio kryžiaus kavalieriai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Geležinis kryžius, Kas yra Geležinis kryžius? Ką reiškia Geležinis kryžius?
Gelezinis kryzius simbolis vok Eisernes Kreuz EK buvo Prusijos karalystes o veliau Vokietijos karinis apdovanojimas Hitlerines Vokietijos gelezinis kryzius Apdovanojima įsteige Frydrichas Vilhelmas III Pirmakart įteiktas 1813 m kovo 10 d Napoleono karu metu Ordinas buvo teiktas visoms karinio personalo kategorijoms nepriklausomai nuo rango ar klases Gelezinio kryziaus ordinas buvo atnaujinamas su kiekvienu nauju Prusijos ir Vokietijos karu iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos IstorijaOrdino eskiza savo ranka nupaise karalius Frydrichas Vilhelmas III o galutinį varianta sukure garsus vokieciu architektas ir dailininkas Karlas Frydrichas Sinkelis 1813 m kovo 10 dienos įsakymu ordinas buvo patvirtintas per Prusijos karalienes Luizes mirusios 34 metu amziaus ir įkvepusios Nepriklausomybes kara Vokietijoje gimtadienį Gelezinio kryziaus forma buvo pasirinkta kad butu panasi į Kryziuociu ordino kryziu Priesingai nei kiti apdovanojimai Gelezinis kryzius buvo samoningai pagamintas ne is brangiuju metalu Tai buvo paprasta gelezis padengta sidabru Gelezis is kurios buvo nukaldintas ordinas turejo atspindeti to meto dvasia Prusija rinkusia lesas islaisvinimo karo su Napoleonu finansavimui Brangiuju metalu pagamintus papuosalus is turtingu ir kilniu pilieciu maine į paprasta pliena Vienas is sukiu buvo Auksas gynybai gelezis uz garbe vok Gold zur Wehr Eisen zur Ehr Gelezinis kryzius buvo pirmasis Europos apdovanojimas įteiktas neatsizvelgiant į ranga ar klase taciau tik uz karinius pasiekimus Tai labai padidino jo populiaruma Kryziaus apacioje visada buvo nurodyti ordino versijos sukurimo metai 1813 1870 1914 ar 1939 metai 1813 m virsutinį kryziaus spindulį papuose karaliaus Frydricho Vilhelmo III FW inicialai ordino centre buvo azuolo saka 1871 ir 1914 metais ordino centre buvo kaizeriu Vilhelmo I ir Vilhelmo II inicialai o virsutineje dalyje stilizuota Prusijos karaliskoji karuna Atkurdamas ordina 1939 m Adolfas Hitleris įsake vietoj savo inicialu į ordino centra įtraukti svastika kuri parodytu kad nacionalsocialistine valstybe yra sio apdovanojimo pagrindas Vokietijos feldmarsalams Bliucheriui 1813 m rugpjucio 31 d ir Hindenburgui 1916 m gruodzio 9 d uz isskirtine tarnyba buvo suteiktas specialus specialiai įsteigtas ordino laipsnis Sis apdovanojimas buvo auksines astuoniakampe zvaigzdes silueto kurios centre įtaisytas Didziojo kryziaus zenklas Kadangi siu zvaigzdziu buvo tik dvi jos turi savo pavadinimus Blucherstern ir Hindenburgstern Nuo 1819 m ordinas tapo valstybiniu simboliu pirmiausia Prusijoje o paskui ir Vokietijoje 1813 1918 m buvo 4 laipsniai Gelezinio kryzius 2 klase vok Eisernes Kreuz 2 Klasse Gelezinio kryzius 1 klase vok Eisernes Kreuz 1 Klasse Didysis Gelezinio Kryziaus kryzius vok Grosskreuz des Eisernen Kreuzes Didziojo Gelezinio Kryziaus kryziaus zvaigzde vok Stern zum Grosskreuz Ordinai įteikiami su juoda juostele ir baltais apvadais Tie apdovanotieji kurie jį gavo ne uz karinius nuopelnus juostele buvo balta su juodais apvadais Didziuoju kryziumi buvo apdovanoti tik auksciausi Vokietijos kariuomenes karininkai Isimties tvarka Frydrichas Vilhelmas III apdovanojo Svedijos ir Norvegijos karaliu Karolį XIV Jona Įdomu tai kad ir Gelezinio Kryziaus skiriamieji zenklai kuriuos 1813 m įsteige Prusijos karalius Frydrichas Vilhelmas III buvo suteikti Rusijos gvardijos kariams kurie 1813 m rugpjucio 17 d kovesi Kulmo musyje Specialiai Prusijoje pagaminti apdovanojimai kariams buvo isdalinti tik 1816 m balandzio men Zenklai buvo pagaminti is alavo isdalinta 11 120 kryziu Geleziniu kryziumi nebuvo apdovanojama per 1866 m Austrijos ir Prusijos kara nes tai buvo laikoma pilietiniu karu Apdovanojimai 1870 1871 m Prancuzijos Prusijos karo metu ordina 1870 m liepos 19 d atkure Vilhelmas I Apdovanojimai 1914 1918 m Didysis kryzius 1914 m 1914 m rugpjucio 5 d Pirmojo pasaulinio karo pradzioje kaizeris Vilhelmas II vel atkure ordina Veliau Geleziniu kryziumi buvo apdovanojama taip daznai kad tai neigiamai paveike auksta jo statusa Per Pirmajį pasaulinį kara buvo isdalinta apie 5 milijonus II laipsnio geleziniu kryziu ir 218 tukstanciu I laipsnio Apdovanojimai 1939 1945 m Kaspineliu kaita pagal metus EK II 1914 m EK II 1939 m EK I 1914 m EK I 1939 m Lakune bandytoja Hanna Reitsch 1941 m balandzio men Antrojo pasaulinio karo pradzije Adolfas Hitleris paskutinį karta atkure sį ordina Gelezinis kryzius tapo storesnis ant priekines puses apatinio spindulio buvo uzrasas 1939 reverse liko uzrasas 1813 ir centre svastika Buvo įsteigtas gelezinio kryziaus riterio laipsnis Ji buvo devimas ne su tradicines juodai baltos o su juodai baltos raudonos juostele 1940 m birzelio 10 d įsakymu Nr 102 849 dalis nustatyti 6 ordino laipsniai Gelezinis kryzius 2 klase vok Eisernes Kreuz 2 Klasse Gelezinio kryzius 1 klase vok Eisernes Kreuz 1 Klasse Gelezinio kryziaus riterio kryzius vok Ritterkreuz des Eisernen Kreuzes Gelezinio kryziaus riterio kryzius su azuolo lapais vok Ritterkreuz des Eisernen Kreuzes mit Eichenlaub Didysis Gelezinio Kryziaus kryzius vok Grosskreuz des Eisernen Kreuzes Didziojo Gelezinio kryziaus zvaigzde arba Gelezinis kryzius su aukso spinduliais vok Stern zum Grosskreuz Velesniais metais atsirado papildomi laipsniai Gelezinio kryziaus Riterio kryzius su azuolo lapais ir kalavijais vok Ritterkreuz des Eisernen Kreuzes mit Eichenlaub und Schwerter Gelezinio kryziaus Riterio kryzius su azuolo lapais kardais ir deimantais vok Ritterkreuz des Eisernen Kreuzes mit Eichenlaub Schwerter und Brillanten Gelezinio kryziaus Riterio kryzius su auksiniais azuolo lapais kardais ir deimantais vok Ritterkreuz des Eisernen Kreuzes mit goldenem Eichenlaub Schwerter und Brillanten Is pradziu buvo planuota kad karo pabaigoje vokieciu vadovybe įteiks tik 12 tokiu apdovanojimu o 12 geriausiu kariu ses prie riterio stalo Vienintelis sio apdovanojimo savininkas tapo Hansas Ulrichas Rudelis Hans Ulrich Rudel Per Antrajį pasaulinį kara vien sausumos pajegose buvo apdovanota apie 2 3 milijono II klases geleziniais kryziais ir 300 tukstanciu I klases Apskaiciuota kad bendras Antrojo pasaulinio karo apdovanojimu skaicius yra 3 milijonai II klases geleziniu kryziu įskaitant 49 moteris is kuriu 19 yra oficialiai patvirtintos taip pat britu dvigubas agentas Juanas Puyolas Garcia ir 300 tukstanciu I klases Didziuoju Gelezinio kryziaus kryziumi buvo apdovanojama tik viena karta 1940 m liepos 19 d jis buvo suteiktas Liuftvafes Reichsmarsalui Hermann Goring 1945 m balandzio 23 d apdovanojimas buvo atimtas Hitleriui nusprendus kad Goringas jį isdave Auksciausio laipsnio ordinu su aukso spalvos azuolo lapais kardais ir deimantais buvo apdovanotas tik vienas asmuo Liuftvafes pilotas Hansas Ulrichas Rudelis zinomas del to kad mirtinai sugadino linijinį karo laiva Marat ir sunaikino kelis simtus sovietu tanku Po Antrojo Pasaulinio karo 1956 metais gelezinis kryzius tapo Bundesvero Vokietijos kariniu pajegu emblema Įdomus faktaiGelezinis kryzius ant vokieciu karines technikos vaizduojamas kaip atpazinimo zenklas Tradicija prasideda nuo Pirmojo pasaulinio karo Gelezinis kryzius atvaizduojamas Vokietijos kariniu juru pajegu veliavose Po pergales pries Napoleona deive Viktorija kuria prancuzai demontavo nuo Brandenburgo vartu ir isveze grįzo į Berlyna is Paryziaus ir buvo apdovanota Karl Friedrich Schinkel sukurtu Geleziniu kryziumi Vienintelis anglas gaves Gelezinį Kryziu buvo dvigubas snipas ir agentas Eddie Chapmanas Gelezinis kryzius paprastai budavo įteikiamas tik kareiviams ir karininkams taciau buta atveju kai uz kariniu uzduociu atlikima jį gaudavo civiliai Pavyzdziui lakune bandytoja Hanna Reitsch pirmoji moteris gavusi gelezinio kryziaus pirmos klases apdovanojima ir antroji moteris gavusi gelezinio kryziaus antros klases apdovanojima SaltiniaiReinhard Pozorny Hg Deutsches National Lexikon DSZ Verlag 1992 ISBN 3 925924 09 4 Reinhard Pozorny Hg Deutsches National Lexikon DSZ Verlag 1992 ISBN 3 925924 09 4 gt Christian Centner Chronik Zweiter Weltkrieg Otus Verlag AG St Gallen 2007 ISBN 978 3 907200 56 8NuorodosVikiteka Gelezinis kryzius vaizdine ir garsine medziagaGelezinio kryziaus kavalieriai