Gaviezės valsčius (latv. Gaviezes pagasts) – viena iš Pietų Kuršo savivaldybės administracinių teritorijų Latvijos pietvakariuose, į rytus nuo Liepojos. Plotas 128,8 km², 690 gyventojų (2023 m.). Administracinis centras – Gaviezė.
| Gaviezės valsčius latv. Gaviezes pagasts | |
|---|---|
| Valstybė | Latvija |
| Regionas | Kuršas |
| Savivaldybė | Pietų Kuršo savivaldybė |
| Administracinis centras | Gaviezė |
| Gyventojų | 690 |
| Plotas | 128,8 km² |
| Tankumas | 5 žm./km² |
| Vikiteka | Gaviezės valsčiusVikiteka |
Yra valsčiaus administracija, kultūros rūmai, biblioteka, parduotuvė. Iki 2019 m. veikė Gaviezės pagrindinė mokykla. Stūkso Vartajos ir Gaviezės Elkukalno piliakalniai.
Istorija
Gaviezė pirmąkart minima 1253 m. Eiliuotoje Livonijos kronikoje, vėliau čia stovėjo Livonijos ordino pilis. Nuo 1795 m. priklausė Kleistų giminei. Iki XIX a. pabaigos dabartinio valsčiaus teritorijoje susiformavo Gaviezės ir Sustos dvarai. Latvijai tapus nepriklausoma, per 1920–1937 m. žemės reformą jų žemė išskirstyta į 214 sklypų, išdalyta naujakuriams. 1935 m. valsčius buvo 134,6 km² ploto, turėjo 299 valstiečių ūkius. Veikė pieninė, dvi krautuvės. 1945 m. valsčiuje įkurtos Gaviezės ir Sustos apylinkės, o pats valsčius 1949 m. panaikintas. 1954 m. Sustos apylinkė prijungta prie Gaviezės.
1990 m. apylinkė pertvarkyta į valsčių. Po XX a. teritorinių reformų dabartinio valsčiaus ribos šiek tiek skiriasi nuo tarpukariu buvusio valsčiaus. Iki 1920 m. valsčius priklausė Gruobinios, 1920–1949 m. Liepojos apskričiai, 1990–2009 m. – Liepojos rajonui, 2009–2021 m. – Gruobinios savivaldybei.
Geografija
Ribojasi su Pietų Kuršo savivaldybės Tadaikių, Bunkos, Virgos, Bartos ir Gruobinios valsčiais. Valsčiaus teritorija yra Pajūrio žemumoje ir Vakarų Kuršo aukštumos Vartajos banguotoje lygumoje. Paviršius lygus ir šiek tiek banguotas, didžiausias aukštis – 57,7 m (valsčiaus rytuose, ties Vartaja). Valsčiaus rytine riba teka Bartuvos intakas Vartaja, ties Gavieze prasideda ir valsčiumi teka Liepojos ežero intakas Uotankė (aukštupyje vadinama Uotanka). Į šiaurę nuo Gaviezės telkšo keletas tvenkinių (sovietmečiu veistos žuvys). Miškai daugiausia drėgni, užima 48 %, pelkės – 2 % valsčiaus ploto (2000 m. duomenys). Didžiausi miškų masyvai plyti pietinėje valsčiaus dalyje; paribyje su Bartos valsčiumi telkšo Brendamoji pelkė (Brienamais purvs; valsčiui priklauso šiaurinė jos dalis). Valsčiaus gamta saugoma Brendamosios pelkės ir Gaviezės amalų gamtiniuose draustiniuose.
Yra žvyro ir smėlio telkinių. Valsčiaus šiauriniu pakraščiu eina Jelgavos–Liepojos geležinkelis, veikia Tuorės geležinkelio stotis. Valsčių kerta regioniniai automobilių keliai Ežerė–Embutė–Gruobinia (P106) ir Gruobinia–Barta–Rucava (P113).
Gyventojai
1935 m. valsčiuje gyveno 1578 žmonės, iš jų 97,3 % latvių, 0,8 % lenkų. 1941 m. sovietų valdžia į tremtį išsiuntė 20, 1949 m. – 154 gyventojus. 2000 m. valsčiuje buvo 999 gyventojai, iš jų 84 % latvių, 10,2 % lietuvių, 3 % rusų.
Didžiausios gyvenvietės – Gaviezė (211 gyv., 2025 m.), Vartaja (148 gyv., 2005 m.), Kradzės, Mazgaviezė, Susta.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Gaviezės valsčius, Kas yra Gaviezės valsčius? Ką reiškia Gaviezės valsčius?