Gargždų valsčius

55°43′š. pl. 21°24′r. ilg. / 55.71°š. pl. 21.40°r. ilg. / 55.71; 21.40

Gargždų valsčius
Laikotarpis: 1563 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Gargždai

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija	Palangos seniūnija (1563–1587) Gargždų seniūnija (1587)

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Telšių apskritis (1861–1915)

Lietuva
	Kretingos apskritis (1919–1920) Telšių apskritis (1920) Kretingos apskritis (1920–1947)

Nacistinė Vokietija
Ostlandas	Kretingos apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kretingos apskritis (1944–1947) Klaipėdos apskritis (1947–1950)

Gargždų valsčius (rus. Горждовская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Gargždai.

Istorija

redaguoti

Valsčius minimas nuo 1563 m., carmečiu atkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.^[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Klaipėdos rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		2582	218 kiemų ^[2]	2 seniūnijos	20
1923 m. (išsamiau)	200	7312	1503		43 gyvenvietės ^[3]
1932 m.	191	7312		8 seniūnijos ^[4]
1939 m.	169	1456	9300
1949-01-01 (išsamiau)	202			9 apylinkės ^[5]

Vadovai

redaguoti

Juozas Šveistrys, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[7]	Apylinkė, 1949 m.^[8]
Ežaičiai	-	Ežaičių apylinkė
Gargždai	Gargždų seniūnija	Gargždų apylinkė
Gerduvėnai	Gerduvėnų seniūnija	-
Jokuliai	Jokulių seniūnija	Jokulių apylinkė
Kvietiniai	Kvietinių seniūnija	Kvietinių apylinkė
Lapiai	-	Lapių apylinkė
Medsėdžiai	Medsėdžių seniūnija	Medsėdžių apylinkė
Pagerdaujis	Pagerdaujo seniūnija	Pagerdaujo apylinkė
Rudaičiai	Rūdaičių seniūnija	Rudaičių apylinkė
Vaiteliai	Vaitelių seniūnija	Vaitelių apylinkė
Iš viso:	8 seniūnijos	9 apylinkės

Gyvenvietės

redaguoti

Apie 1940 m. priklausė šios vietovės:^[9]

miestas: Gargždai
bažnytkaimis: Vėžaičiai
kaimai: Anėlynas (Anieliškė), Antkalnis, Balkalnis, Ciruliai (Grimališkė), Ežaičiai, Genaičiai, Gerduvėnai, Girininkai, Greičiūnai (Trumpėnai), Gribžiniai, Grikštaičiai, Jokuliai, Jurjonai (Gudiškė), Kavaliauskiai (Kalviai), Kvietiniai, Lapiai, Maciuičiai, Medsėdžiai, Nausodis, Pagerdaujis, Pajuodupis, Pakasinis, Perkūnai, Pikteikiai, Rudaičiai, Saulažoliai (Pakasinis), Šiūpariai (Šūpariai), Utriai, Vaiteliai, Vėžaičiai, Voveriškiai, Žvelsėnai, Žvirbliai
viensėdžiai ir dvarai: Asmoniškė, Samališkė, Vėžaičiai

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis

redaguoti

1923 m. gyveno 7312 žmonės:

Lietuviai - 84,51% (6180);
Žydai - 14,35% (1049);
Vokiečiai - 0,83% (61);
Kiti - 0,3% (22).

Žymūs žmonės

redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1924	Jokuliai	Kazimieras Ilginis, statybos inžinierius
1937	Antkalnis	Regina Kvedarienė, žurnalistė, redaktorė

Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 112
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 596 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 600 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 55
Gargždų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, VIII t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1940. T. 8: F. B. A.–Ginhac, XII p., 999 psl.

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 112

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 596 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 600 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 55

[9] Gargždų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, VIII t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1940. T. 8: F. B. A.–Ginhac, XII p., 999 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]