FK Banga (Gargždai)

„Bangos“ istorija prasidėjo 1966 m., kai prie tuometinio Gargždų statybinių medžiagų kombinato (SMK) buvo sukurta futbolo komanda. Rungtyniavo aukščiausioje LTSR futbolo pakopoje (1975–1976 m.), bei žemesnėse – II ir III – pakopose. Svarbų vaidmenį „Bangos“ istorijoje suvaidino 1970 m. įsteigta Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla (garsi jau tuo, jog čia savo sportinį kelią pradėjo vienas geriausių Lietuvos futbolininkų Arminas Narbekovas).

Su sporto mokyklos auklėtiniais susijęs ir sėkmingiausias Gargždų futbolo istorijos periodas, kurio pradžia galima laikyti 1991 m. Tais metais „Bangos“ futbolo klubas Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse iškovojo 3-ąją vietą ir užėmė 1-ąją vietą II lygos Vakarų zonos varžybose bei iškovojo teisę žaisti I lygoje, kurioje „Banga“ žaidė tris sezonus. 1994 m. „Banga“ pranoko net ir optimistiškiausius gerbėjų lūkesčius ir užėmusi 3-ąją vietą iškovojo teisę žaisti aukščiausioje Lietuvos futbolo pakopoje.

Startas tarp stipriausių Lietuvos futbolo komandų buvo sunkus, tačiau „Banga“ atsilaikė ir pirmąjį sezoną užėmusi 9-ąją vietą tarp 12 ekipų liko Lietuvos futbolo elite. Kitame sezone padidinus aukščiausios pakopos dalyvių skaičių, „Banga“ sėkmingai vis tiek laikėsi tarp stipriausių dar keletą sezonų.

1999 m. pavasarį „Banga“, tarsi pratęsdama ankstesnio sezono pabaigos sėkmę, pakilo iki aukščiausios per savo gyvavimo istoriją vietos – 7-osios. Prieš sėkmingai savo aikštėje žaidusią „Bangą“ neatsilaikė ne tik panašaus pajėgumo klubai, bet ir savo kopimą į Lietuvos futbolo viršūnę pradėjęs FBK Kaunas (2:1). Saulius Drąsutis šiose rungtynėse įmušė vieną įspūdingiausių savo karjeroje įvarčių – tik perėjęs vidurio liniją pasiuntė kamuolį į vartus per neapdairiai toli išėjusį kauniečių vartininką. Šis pralaimėjimas sutrukdė „Kaunui“ triumfuoti 1998–1999 metų sezone.

2000 m. sezone ne itin sėkmingai žaidusi „Banga“ liko paskutinėje – 10-ojoje vietoje ir po septynių sezonų tarp stipriausiųjų iškrito į I lygą. Šiuo įspūdingu Gargždų futbolui periodu už „Bangą“ žaidė tokie futbolininkai kaip Raimondas Žutautas, Vaidas Žutautas, Giedrius Žutautas, Darius Žutautas, Tomas Tamošauskas ir Andrius Jokšas (visi jie vėliau žaidė Lietuvos rinktinėje). Ne mažiau pagyrimo žodžių nusipelno ir tie, kurie galbūt nepasiekė tokių aukštumų kaip prieš tai paminėtieji, tačiau išgarsino Gargždų vardą Lietuvos futbolo padangėje: R. Petkevičius, R. Martinaitis, R. Šileika, V. Liutikas, R. Daugėla, A. Uosis, A. Urmonas, G. Pociūnas, J. Lubinas, V. Mineikis, S. Jokumaitis, R. Rudys, G. Samsonikas, S. Drąsutis, P. Rauktys, K. Nazarovas, A. Kancleris, I. Gurjanovas, L. Valius, A. Mickevičius, D. Leipus, A. Mikalauskas, M. Vijeikis, R. Maciulevičius, R. Venckus, R. Volungevičius ir kiti.

2001–2005 metai buvo ne patys linksmiausi Gargždų futbolo istorijoje. 2001 m. „Banga“, tik prieš metus žaidusi aukščiausiojoje lygoje, nesugebėjo išlikti I lygoje ir po ilgos pertraukos nukrito net į II lygą. Tiesa, jau 2002 m. Gargždų futbolininkai laimėjo II lygos Vakarų zonos pirmenybes ir sugrįžo į I lygą, tačiau 2003 m. susiklostė nesėkmingai ir „Banga“ vėl nukrito į II lygą. 2005 m. II lygos Vakarų zonoje žaidė net dvi Gargždų komandos – „Banga“ ir GMT-83 Gargždai. Tai buvo pats nesėkmingiausias Gargždų futbolo sezonas per keliolika pastarųjų metų – užimtos 5-a („Banga“) ir 6-a (GMT-83) vietos, o po sezono GMT-83 komanda prijungta prie „Bangos“. 2006 m. pradžioje klubas tapo viešąja įstaiga, ir nepaisant sportinio principo, 2006 m. „Bangai“ suteikta teisė žaisti I lygoje, o 2009 m. – aukščiausiojoje lygoje.

2011 m. vasarą „Banga“ debiutavo UEFA turnyre, tačiau namie beviltiškai 0:4 nusileido Qarabag Agdam klubui. 2014 m. pradžioje klubui vadovavo rusai. Naujieji „investuotojai“ į klubą neinvestavo, užsiiminėjo neaiškia veikla. Komanda žaidė tragiškai. net LFF taurės turnyre sugebėjo pralaimėti mėgėjų komandai. Aistruoliai nušvilpinėjo komandą. Po sezono buvo imtasi priemonių išsaugoti klubą. Futbolo bendruomenė atsisakė prašalaičių ir 2015 m. buvo suburta komanda, kuri dalyvavo I lygos pirmenybėse. 2017 m. sausio 19 d. Gargždų kultūros centre buvo surengta „Bangos“ klubo 50-mečio šventė. Skverelyje prie „Minijos“ kino teatro (Kvietinių g. 3) buvo atidengta „Bangos“ skulptūra.^[2]

2017 m. Pirmoje lygoje gargždiškiai liko antri.^[3] Žaidė pereinamąsias rungtynes dėl patekimo į A lygą, tačiau pralaimėjo FC Stumbras. 2018 m. galutinėje komandų rikiuotėje liko trečioje vietoje.^[4]

2019 m. komanda sėkmingai licencijavosi Pirmai lygai. Viso sezono metu buvo bene stabiliausiai žaidusia ekipa. galutinėje komandų rikiuotėje liko antroje vietoje,^[5] kuri leido žaisti pereinamosiose rungtynėse. Dėl patekimo į A lygą kovojo su FK Palanga. LFF taurė]s turnyre gargždiškiai žaidė finale, kur pralaimėjo FK Sūduva Marijampolė. pereinamosiose rungtynėse dėl patekimo į A lygą kovojo prieš FK Palanga. Pirmosiose rungtynėse nugalėjo 20, o atsakomosiose sužaidė lygiosiomis 2-2. Bendru dviejų rungtynių rezultatu 4-2 nugalėjo gargždiškiai ir iškovojo galimybę dalyvauti 2020 m. A lygos pirmenybėse. 2019 m. gruodžio 3 d. pranešta, kad klubas sieks 2020 m. A lygos licencijos.^[6] LFF Apeliacinio licencijavimo komiteto posėdis įvyko 2020 m. vasario 13 d.^[7]VšĮ „Gargždų futbolas“ apeliacija patenkinta ir klubui išduota 2020 m. sezono A lygos licencija. Planuojamas komandos biudžetas 300 tūkt. eurų. Pusę šios sumos (150 tūkst.) skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė.^[8] Sezonas prasidėjo sėkmingai, ekipa net buvo trečioje vietoje, tačiau sezono pabaigoje iššvaistė turėtą panašumą. Nors pavyko išlaikyti ketvirtą vietą, tačiau FK Panevėžys tapo LFF taurės turnyro nugalėtojais ir gargždiškiai neteko vietos Europos lygos atrankoje.

2024 m. rugsėjo 29 d. Dariaus ir Girėno stadione, Kaune vykusiame LFF taurės turnyro finale nugalėjo Kauno rajono „Hegelmann“ futbolininkus ir pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo šį trofėjų. Pagrindinis laikas baigėsi be įvarčių, o pratęsimo metu nugalėtojai nepaaiškėjo. Baudinių serijoje sėkmė lydėjo gargždiškius, kurie tapo turnyro nugalėtojais.^[9][10][11]

Atnaujinta: 2026 m. vasario 24 d.

• Šiuo metu dėvi Nike firmos apranga.

• Senoji klubo emblema
• Dabartinis logotipas

Pagrindinis straipsnis – Banga B.

Dublerių komandos buvo vadinamos „Banga-2“ ir „Bangelė“. „Bangos“ dubleriai nuo 2009 m. žaidė ne tik regioninėse varžybose, bet ir A lygos dublerių varžybose.

2024 m. LFF III lygoje debiutavo Banga C komanda.

• Arminas Narbekovas
• Darius Žutautas
• Giedrius Žutautas
• Raimondas Žutautas
• Vaidas Žutautas
• Tomas Tamošauskas
• Robertas Vėževičius

• Fiodoras Finkelis, iki 1977 m.
• Leonardas Lukavičius, ~1995 m.
• Fabio Lopez, 2007–2008 m.
• Valdas Ivanauskas, 2008–2009 m.
• Vytautas Jančiauskas, 2009–2010 m.
• Arminas Narbekovas, 2009–2013 m.
• Mindaugas Čepas, 2013 m.
• Maksim Tiščenko, 2014 m.
• Vaidas Žutautas , 2015–2016 m.
• Tomas Tamošauskas, nuo 2017 m. pradžios iki 2021 m. birželio 3 d.^[15][16]
• David Afonso, (nuo 2021 m. birželio 3 d.)^[17]

Nuo 2022 m. spalio 13 d. VšĮ “Gargždų futbolas” dalininkais yra 29 fiziniai ir juridiniai asmenys. 34% balsų viešosios įstaigos dalininkų susirinkimuose turi Klaipėdos rajono savivaldybė, 37,1% – labdaros ir paramos fondas „Gargždų rėmėjas“. Kiti dalininkai (R.Bendikas, V.Gailius, A.Giedraitis, O.Jakubaitis, A.Jasilionis, M.Jonelys, M.Kazlauskas, R.Lukošius, R.Mušauskas, R.Petkevičius, J.Riekašienė, R.Riekašius, G.Samsonik, K.Sinskas, T.Tamošauskas, A.Uosis, R.Vaišnoras, E.Vilimas, L.Virvilienė, R.Žutautas, L.Karbauskienės IĮ, UAB “Gargždų banga”, UAB “Neogroup”, UAB “Voltas”, VšĮ “Banga 1253”, VšĮ “Garsų harmonija”, asociacija “Gargždų Bangos draugai”) turi nuo 0,37% iki 3,34% balsų.^[18]

• Oficiali klubo svetainė
• Facebook paskyra
• SOCCERWAY
• FLASHSCORE
• Transfermarkt
• Globalsportsarchive