56 03 03 š pl 21 35 51 r ilg 56 0507 š pl 21 5974 r ilg 56 0507 21 5974 Gargždelės šv Barboros koplyčiaVyskupija TelšiųD
Gargždelės šv. Barboros koplyčia

56°03′03″š. pl. 21°35′51″r. ilg. / 56.0507°š. pl. 21.5974°r. ilg.
Gargždelės šv. Barboros koplyčia | |
---|---|
Vyskupija | Telšių |
Dekanatas | Palangos |
Savivaldybė | Kretingos rajonas |
Gyvenvietė | Gargždelė |
Adresas | Žemaitės g. 61 |
Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
Pastatyta (įrengta) | 1824 m. |
Stilius | renesansas |
Gargždelės šv. Barboros koplyčia – veikianti kapinių koplyčia su atskirai stovinčia varpine Kretingos rajone, Imbarės seniūnijoje, Gargždelės kaime. Kapinės įsikūrusios 1,7 km į pietryčius nuo Salantų miesto, tarp kelių Salantai–Skaudaliai–Nasrėnai ir 169 Skuodas–Plungė . Priklauso Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijai.
1824 m. statyta koplyčia tinkuoto mūro, stačiakampio su apside plano, su renesansiniu bokšteliu priekiniame fasade. Konsekruota Šv. Barboros titulu. Greta koplyčios, į pietvakarius nuo jos, prie kapinių tvoros stovi medinė varpinė, pastatyta XIX a., po to atnaujinta. Abu statiniai 2004 m. įrašyti į Kultūros paveldo registrą.
Gargždelės koplyčia ir jos dailės paminklai yra svarbūs šių apylinkių istorijos liudytojai, primenantys Salantus valdžiusius ir savo valdas puoselėjusius didikus, čia rezidavusius kunigus, gabius kūrėjus, eilinius parapijiečius.
Istorija
Salantų parapijos kapinėse Gargždelėje stovinti mūrinė, tinkuota su pusapvale apside, dengta dvišlaičiu stogu koplyčia statyta 1824 m., o šalia esanti medinė varpinė – XX a. pirmojoje pusėje. Ją pastatė Telšių apskrities bajorų maršalka, Salantų dvarininkas Leopoldas Gorskis (1787–1825) su Salantų parapijos parapijiečiais.
Koplyčios dydis, planas, interjero įrengimas bei šalia esanti varpinė leidžia manyti, kad jos fundatoriaus sumanymu čia turėjo būti ne kapinių koplyčia, o bažnyčia, veikianti kaip Salantų parapinės bažnyčios filija (tai patvirtina užrašas fundacinėje lentoje prie koplyčios sienos, kur pastatas įvardijamas kaip „bažnyčia“ (lot. ecclesia)).
Dabartinė koplyčia yra antroji šioje vietoje. Pirmoji buvusi medinė. Ankstyviausi duomenys apie ją siekia XVIII a. vidurį. 1750 m. Salantų bažnyčios vizitacijos akte, be Gargždelės, minimos Baidotų, Grūšlaukės ir Kalnalio koplyčios. 1770 m. vizitacijos akte užsimenama, kad Gargždelės koplyčia paskirta Salantų bažnyčioje nuo 1746 m. veikusios šv. Barboros brolijos globai.
Skuodo dekano vizitacijų aktuose iki XIX a. vidurio Gargždelės koplyčia apibūdinama esanti geros būklės. 1847 m. remontuojant Salantų bažnyčią, gana erdvioje koplyčioje buvo laikomos šv. Mišios, tačiau 1852 m. koplyčia jau taisytina viduje ir išorėje.
Jau 1806 m. Salantų bažnyčios inventorius pateikė duomenų ir apie koplyčioje bei varpinėje buvusius varpus. Dokumente, varpų aprašymo grafoje, minimas medinės Gargždelės koplyčios signatūrinis varpelis. Inventoriaus pabaigoje iki 1813 m. buvo prirašomi įgyti daiktai bažnyčiai.
1906 m. nugriovus senąją Salantų bažnyčią, į Gargždelės koplyčią buvo perkelta dalis jos įrangos. Kol Salantuose buvo pastatyta laikinoji bažnyčia, čia vyko visos pamaldos. Vėliau pamaldos čia vykdavo tik šventėmis.
Varpinė pastatyta tuo pačiu laikmečiu kaip ir šalia esanti koplyčia, apie XIX a. I pusėje. Turėjusi 2 varpus, kurių skambėjimu buvo palydimas kiekvienas laidojamas parapijietis. XX a. pradžioje Vokietijos kaizerio įsakymu iš bažnyčių ir varpinių buvo paimami varpai, paliekant po 1, bet kadangi Gargždelės varpinėje buvo likęs 1 varpas, tai paimtas paskutinis. Medinė varpinė tvarkyta 1994 m., pakeičiant sienų apkalimą ir stogo dangą.
Pokario metais sovietinei valdžiai vykdant bažnytinio turto nacionalizaciją, Gargždelės kapinių koplyčia su varpine buvo suvalstybinta ir atiduota Salantų valsčiaus, o vėliau - Salantų miesto nuosavybėn. 6–ajame dešimtmetyje koplyčioje Kretingos kraštotyros muziejus įsirengė savo fondų saugyklas, kuriose buvo saugomi Salantų apylinkėse surinkti eksponatai.
1989 m. koplyčia buvo sugrąžinta tikintiesiems, kuri netrukus buvo restauruojama. Čia daug darbo įdėjo vietinis akmentašys Vilius Orvidas.
Architektūra
Koplyčia stovi senesnėje kapinių dalyje. Statinys renesansinio stiliaus, su apside, priekiniu fasadu atsisukusi į šiaurės vakarus (į Salantų pusę). Pamatai sumūryti iš akmenų, sienos iš plytų, kurios iš vidaus ir iš išorės tinkuotos. Fasadus skaido arkos, apskritimo ir pusapvalės formos langai. Priekiniame ir galutiniame fasaduose įrengtos stačiakampės dvivėrės durys. Galiniame bažnyčios fasade, virš durų, kabo medinis kryžius.
Koplyčios išorėje, virš pagrindinių durų, įmūryta lenta, kurioje iškaltas Gorskių giminės Nalenčo herbas ir užrašas lotynų kalba: „Šios bažnyčios fundatorius Jo šviesybė Leopoldas Naleč-Gorskis, Telšių pavieto maršalka, Teutonų Ordino, padedant Salantų parapijiečiams. 1824 Viešpaties metai". Presbiterijoje yra aukšta pertvara, kuri tapyta meniškais ornamentais. Prieš pertvarą stovi šv. Barboros ir šoniniai altoriai, kuriuose kabo šventųjų Šv. Roko ir kiti paveikslai. Dar ir dabar artimųjų kaimų žmonės prisimena netolimoje praeityje čia buvusius šv. Roko atlaidus šioje bažnyčioje. Koplyčioje stovėjo meniškos (dar vadinamos klaupkomis) su 16 šventųjų paveikslais. Viršutinėje stalių dalyje buvo paauksuota data „R 1683", liudijanti jų atsiradimo laiką. Spėjama, kad stales XVII a. darė vietiniai meistrai.
Koplyčios perdengimai mediniai, stogas trišlaitis, dengtas šiferiu (anksčiau – čerpėmis). Virš jo kyla renesansinis bokštelis su vingraus silueto šalmu. Virš bokštelio ir presbiterijos kyla kalvio darbo geležiniai kryžiai.
Koplyčios viduje virš įėjimo įrengtas vargonų choro balkonas, kurį laiko dvi masyvios mūrinės kolonos. Grindys dengtos lentomis, anksčiau buvo grįstos plytomis. Lubos lenkto formos.
Varpinė keturkampė, nežymiai į viršų siaurėjanti. Jos karkasas suręstas iš tašytų rąstų, prie kurių vertikaliai prikaltos pusapvalės skersinio pjūvio lentos. Uždengtų langų angos keturkampės, jose įtaisytos akustinės angos. Išlikęs medinis varpo laikiklis su metalo apkaustais. Stogas keturšlaitis, dengtas skiedromis, o virš jo kyla ornamentais puoštas, ažūrinis kryžius.
Kapinės nuo 1824 m. aptvertos akmeniniu aptvaru.
Šaltiniai
- Salantų parapija
- „Objekto Nr. 29878 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- „Objekto Nr. 2711 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Nuorodos
- LDB objektas: „Salantų (Gargždelės) kapinių koplyčia ir varpinė“
- Žemaitijos paveldas. Gargždelės kapinės ir šv. Barboros koplyčia Archyvuota kopija 2016-09-13 iš Wayback Machine projekto.
- Salantų parapijai - 395 metai Archyvuota kopija 2017-05-03 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gargždelės šv. Barboros koplyčia, Kas yra Gargždelės šv. Barboros koplyčia? Ką reiškia Gargždelės šv. Barboros koplyčia?
56 03 03 s pl 21 35 51 r ilg 56 0507 s pl 21 5974 r ilg 56 0507 21 5974 Gargzdeles sv Barboros koplyciaVyskupija TelsiuDekanatas PalangosSavivaldybe Kretingos rajonasGyvenviete GargzdeleAdresas Zemaites g 61Statybine medziaga tinkuotas murasPastatyta įrengta 1824 m Stilius renesansas Gargzdeles sv Barboros koplycia veikianti kapiniu koplycia su atskirai stovincia varpine Kretingos rajone Imbares seniunijoje Gargzdeles kaime Kapines įsikurusios 1 7 km į pietrycius nuo Salantu miesto tarp keliu Salantai Skaudaliai Nasrenai ir 169 Skuodas Plunge Priklauso Salantu Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu parapijai 1824 m statyta koplycia tinkuoto muro staciakampio su apside plano su renesansiniu boksteliu priekiniame fasade Konsekruota Sv Barboros titulu Greta koplycios į pietvakarius nuo jos prie kapiniu tvoros stovi medine varpine pastatyta XIX a po to atnaujinta Abu statiniai 2004 m įrasyti į Kulturos paveldo registra Gargzdeles koplycia ir jos dailes paminklai yra svarbus siu apylinkiu istorijos liudytojai primenantys Salantus valdziusius ir savo valdas puoselejusius didikus cia rezidavusius kunigus gabius kurejus eilinius parapijiecius IstorijaSalantu parapijos kapinese Gargzdeleje stovinti murine tinkuota su pusapvale apside dengta dvislaiciu stogu koplycia statyta 1824 m o salia esanti medine varpine XX a pirmojoje puseje Ja pastate Telsiu apskrities bajoru marsalka Salantu dvarininkas Leopoldas Gorskis 1787 1825 su Salantu parapijos parapijieciais Koplycios dydis planas interjero įrengimas bei salia esanti varpine leidzia manyti kad jos fundatoriaus sumanymu cia turejo buti ne kapiniu koplycia o baznycia veikianti kaip Salantu parapines baznycios filija tai patvirtina uzrasas fundacineje lentoje prie koplycios sienos kur pastatas įvardijamas kaip baznycia lot ecclesia Dabartine koplycia yra antroji sioje vietoje Pirmoji buvusi medine Ankstyviausi duomenys apie ja siekia XVIII a vidurį 1750 m Salantu baznycios vizitacijos akte be Gargzdeles minimos Baidotu Gruslaukes ir Kalnalio koplycios 1770 m vizitacijos akte uzsimenama kad Gargzdeles koplycia paskirta Salantu baznycioje nuo 1746 m veikusios sv Barboros brolijos globai Skuodo dekano vizitaciju aktuose iki XIX a vidurio Gargzdeles koplycia apibudinama esanti geros bukles 1847 m remontuojant Salantu baznycia gana erdvioje koplycioje buvo laikomos sv Misios taciau 1852 m koplycia jau taisytina viduje ir isoreje Jau 1806 m Salantu baznycios inventorius pateike duomenu ir apie koplycioje bei varpineje buvusius varpus Dokumente varpu aprasymo grafoje minimas medines Gargzdeles koplycios signaturinis varpelis Inventoriaus pabaigoje iki 1813 m buvo prirasomi įgyti daiktai baznyciai 1906 m nugriovus senaja Salantu baznycia į Gargzdeles koplycia buvo perkelta dalis jos įrangos Kol Salantuose buvo pastatyta laikinoji baznycia cia vyko visos pamaldos Veliau pamaldos cia vykdavo tik sventemis Varpine pastatyta tuo paciu laikmeciu kaip ir salia esanti koplycia apie XIX a I puseje Turejusi 2 varpus kuriu skambejimu buvo palydimas kiekvienas laidojamas parapijietis XX a pradzioje Vokietijos kaizerio įsakymu is baznyciu ir varpiniu buvo paimami varpai paliekant po 1 bet kadangi Gargzdeles varpineje buvo likes 1 varpas tai paimtas paskutinis Medine varpine tvarkyta 1994 m pakeiciant sienu apkalima ir stogo danga Pokario metais sovietinei valdziai vykdant baznytinio turto nacionalizacija Gargzdeles kapiniu koplycia su varpine buvo suvalstybinta ir atiduota Salantu valsciaus o veliau Salantu miesto nuosavyben 6 ajame desimtmetyje koplycioje Kretingos krastotyros muziejus įsirenge savo fondu saugyklas kuriose buvo saugomi Salantu apylinkese surinkti eksponatai 1989 m koplycia buvo sugrazinta tikintiesiems kuri netrukus buvo restauruojama Cia daug darbo įdejo vietinis akmentasys Vilius Orvidas Senoji varpine statyta XIX a I pusejeArchitekturaKoplycia stovi senesneje kapiniu dalyje Statinys renesansinio stiliaus su apside priekiniu fasadu atsisukusi į siaures vakarus į Salantu puse Pamatai sumuryti is akmenu sienos is plytu kurios is vidaus ir is isores tinkuotos Fasadus skaido arkos apskritimo ir pusapvales formos langai Priekiniame ir galutiniame fasaduose įrengtos staciakampes dviveres durys Galiniame baznycios fasade virs duru kabo medinis kryzius Koplycios isoreje virs pagrindiniu duru įmuryta lenta kurioje iskaltas Gorskiu gimines Nalenco herbas ir uzrasas lotynu kalba Sios baznycios fundatorius Jo sviesybe Leopoldas Nalec Gorskis Telsiu pavieto marsalka Teutonu Ordino padedant Salantu parapijieciams 1824 Viespaties metai Presbiterijoje yra auksta pertvara kuri tapyta meniskais ornamentais Pries pertvara stovi sv Barboros ir soniniai altoriai kuriuose kabo sventuju Sv Roko ir kiti paveikslai Dar ir dabar artimuju kaimu zmones prisimena netolimoje praeityje cia buvusius sv Roko atlaidus sioje baznycioje Koplycioje stovejo meniskos dar vadinamos klaupkomis su 16 sventuju paveikslais Virsutineje staliu dalyje buvo paauksuota data R 1683 liudijanti ju atsiradimo laika Spejama kad stales XVII a dare vietiniai meistrai Koplycios perdengimai mediniai stogas trislaitis dengtas siferiu anksciau cerpemis Virs jo kyla renesansinis bokstelis su vingraus silueto salmu Virs bokstelio ir presbiterijos kyla kalvio darbo geleziniai kryziai Koplycios viduje virs įejimo įrengtas vargonu choro balkonas kurį laiko dvi masyvios murines kolonos Grindys dengtos lentomis anksciau buvo grįstos plytomis Lubos lenkto formos Varpine keturkampe nezymiai į virsu siaurejanti Jos karkasas surestas is tasytu rastu prie kuriu vertikaliai prikaltos pusapvales skersinio pjuvio lentos Uzdengtu langu angos keturkampes jose įtaisytos akustines angos Islikes medinis varpo laikiklis su metalo apkaustais Stogas keturslaitis dengtas skiedromis o virs jo kyla ornamentais puostas azurinis kryzius Kapines nuo 1824 m aptvertos akmeniniu aptvaru SaltiniaiSalantu parapija Objekto Nr 29878 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Objekto Nr 2711 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras NuorodosVikiteka Gargzdeles sv Barboros koplycia vaizdine ir garsine medziagaLDB objektas Salantu Gargzdeles kapiniu koplycia ir varpine Zemaitijos paveldas Gargzdeles kapines ir sv Barboros koplycia Archyvuota kopija 2016 09 13 is Wayback Machine projekto Salantu parapijai 395 metai Archyvuota kopija 2017 05 03 is Wayback Machine projekto