Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Gandharos karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Gandhara (skr. (devanagari): गांधार Gandḥārā) buvo viena iš šešiolikos regionų – valstybių (mahadžanapadų) senovės Indijoje, egzistavusi iki XI a. Ji buvo Indo aukštupyje ir Kabulo slėnyje. Dabar šis regionas yra administruojamas dviejų valstybių: jis apėmė dalį Pakistano provincijos Chaiberis-Pachtunchva ir Federacijai pavaldžių genčių kraštų, taip pat Afganistano provincijas Kabulą, Laghmaną, Nangarharą ir kitas.
| Senovės Indijos regionas Gandhara गांधार | |
|---|---|
| Šalis | Pakistanas (Chaiberis-Pachtunchva, FATA), rytų Afganistanas |
| Tautos | gandharai |
| Valstybės | Gandharos karalystė |
| Laikotarpis | VI a. pr. m. e. - XI a. |
| Miestai | Takšašila, Purušapura, , |
| Vėlesnis pav. | Puštūnistanas |
Senovės persai regioną dar vadino Parupraesana, kas reiškė "Už Hindukušo". Šis kalnynas persiškai buvo vadinamas Uparaesanna. Iš persų šį pavadinimą perėmę graikai regioną vadino Paropamisadais (gr. Παροπαμισάδαι). Vėliau šis pavadinimas pakeitė reikšmę, ir juo imtas vadinti pats Hindukušo kalnynas (gr. Παραπάμισος). Dabar taip vadinama viena iš kalnyno dalių - Paropamizas.
Svarbiausi regiono miestai buvo , Purušapura ir Taksila.
Geografija
Gandhara buvo žemumų regionas šiauriausiame Pandžabo kampe, giliai įsiterpęs tarp kalnynų. Jo pagrindinė ašis buvo Kabulo upė, tekanti iš vakarų į rytus. Pastarosios baseinas dalijamas į du atskirus slėnius – Kabulo slėnį vakaruose ir rytuose. Abu slėnius skiria siaura .
Rytuose regionas taip pat apėmė nedidelę Indo upės atkarpą, taip pat Kabulo intakų Konaro ir Svato žemupius. Tai buvo derlingos ir tankiai gyvenamos senovės teritorijos, puikiai tinkamos žemdirbystei.
Šiaurės vakaruose regioną uždarė Hindukušo kalnagūbris (kultūrinis regionas ), kuris skyrė Gandharą nuo Baktrijos. Šiaurėje buvo aukštikalnių sritys, dažniausiai tapatinamos su senovine . Į pietus nuo regiono buvo kalnagūbris, už kurio prasidėjo kalnuota Arachosija. Rytuose regiono ribos nebuvo aiškios: jis susisiekė su Pandžabo lygumomis.
Istorija
Priešistorinė Gandhara
III–II tūkst. pr. m. e. Gandharos regioną kultūriškai veikė Indo slėnio civilizacija. Šiai nunykus, iki VI a. pr. m. e. teritorijoje klestėjo priešistorinė (kitaip - Svato kultūra), o vedos mini gandharų tautą, kuri dalyvavo ir Mahabharatos įvykiuose. Manoma, kad būtent pro čia senovės arijai galėjo pasiekti Indijos subkontinentą. Svato kultūra buvo viena pirmųjų indoeuropietiškų kultūrų Pietų Azijoje.
Nuo VI a. pr. m. e. susikūrusios Gandharos karalystės sostine tapo . Pagal savo svarbą ji buvo išskiriama kaip viena 16 didžiųjų valstybių - mahadžanapadų. Legenda teigia, kad senovėje Gandharą valdė herojus Bharatas (Ramos brolis), kurio sūnūs įkūrė Takšašilos ir Puškalavati miestus. Tai buvo viena labiausiai nutolusių nuo Indijos civilizacijos centrų valstybė, priskiriama „Šiaurės Indijos“ () pasauliui. Regionas tuometinėms Indijos valstybėms buvo ypač svarbus dėl to, kad per jį ėjo svarbūs prekybiniai keliai, susieję Indijos subkontinentą su Irano kalnyno kultūromis.
Persų ir graikų valdymas
Gandharą valdant karaliui Puškarasakti, 520 m. pr. m. e. regioną nukariavo persų Achemenidų imperija, kuri pavertė karalystę savo (vadinta GADĀRA). Į tą pačią satrapiją buvo įjungta ir gretima . Valdant persams, į Gandharą sparčiai plito Irano kultūra, kuri maišėsi su vietinėmis indiškomis tradicijomis. Tuo metu šalyje iš paplito raštas. Tuo metu Gandharoje kūrė indų mokslininkai Paninis ir . Vėliau šios teritorijos susiskaldė į smulkias valstybėles, kurios apie 326 m. pr. m. e. buvo užkariautos Aleksandro Makedoniečio.
305 m. pr. m. e. Gandharos regioną užkariavo Magadhos Maurjų dinastija, taip sugrąžindama jį į Indijos kultūrinę sferą. Valdant Maurjams Gandhara ir jos sostinė Puškalavati tapo svarbiu budizmo centru, čia buvo statomos ankstyvosios stūpos ir budizmo statiniai. Maurijams nusilpus, vėl sustiprėjo helenizuoti kaimynai vakaruose: 180 m. pr. m. e. Gandharą nukariavo Graikų-baktrų karalystė iš Baktrijos. Po dešimties metų Baktrijoje įvykus perversmui, graikiškoji Gandaros dinastija (indo-graikai) atskilo nuo Baktrijos. Tai vėl atkūrė Gandharos regiono (Gandharos karalystės) politinį savarankiškumą.
Gandharos dinastijos
| Gandharos istorija |
| Gandhara |
| Achemenidų imperija |
| Aleksandras Didysis |
| Maurjų imperija |
| Indo-graikų karalystė |
| Indo-skitų karalystė |
| Indo-partų karalystė |
| Kušanų imperija |
| Indo-sasanidai |
| , |
| Indo-sasanidai |
Nuo II a. pr m. e. Gandara tapo svarbiausiu regionu šiaurės vakariniame Indijos subkontinente, o jo kontrolė iš esmės reiškė kontrolę viso dabartinio Pakistano teritorijose. Todėl Gandharoje vienos po kitų įsigalėjo vis naujos dinastijos, kurių dauguma buvo kilusios iš Irano: kraštą valdė indo-graikai (170-35 m. pr. m. e.), indo-skitai (35 m. pr. m. e.-20 m.), indo-partai (20-60 m.). Galiausiai 60 m. čia įsigalėjo Baktrijos Kušanai. Kušanų valdymas buvo didžiausias Gandharos regiono klestėjimas, kuomet čia klestėjo Mahajanos budizmas. Gandhara su tuometine sostine Pešavare tapo svarbiu kultūriniu centru, iš kurio budizmas plito po visą Vidurio Aziją. Šis Gandharos laikotarpis dar vadinamas Gandharos civilizacija.
III a. yrant Kušanų imperijai, 241–450 m. Gandharą užvaldė Sasanidų imperija, kuri čia įkūrė Indijos satrapiją. V a. Gandharą nusiaubė eftalitai, kurie po vakarų Indijos subkontinento užkariavimo savo politiniu centru padarė Pandžabą. Taip Gandhara ėmė prarasti savo strateginę reikšmę. Kai kurie eftalitų valdovai persekiojo budizmą, ir propagavo hinduizmą. Tai lėmė Taksilos ir kitų kultūros centrų suniokojimą, budizmo kultūros nunykimą. 568 m. regione valdžią vėl atkūrė Sasanidai, o Gandharos politinis centras persikėlė į Kapisą ir Kabulą vakariniuose kalnuose, kurių vietininkai vis dar puoselėjo Budizmą. Po to, kai Sasanidus 644 m. sunaikino Kalifatas, Kabulo vietininkai galutinai tapo nepriklausomais karaliais, ir dinastija tapo žinoma kaip .
Budistinė Kabul šahi nuolat susidūrė su agresyvia musulmonų grėsme ir barbariškų puštunų (pachtanų) genčių migracijomis. Nuo VIII a. vietos gandharų kalba buvo išstumta iranėniškos kalbos. Galiausiai apie 870 m. dėl musulmonų Safaridų grėsmės regiono vakaruose buvęs Kabulas tapo visiškai nebesaugus, ir ryžtasi sostinę perkelti toli į rytus, pastatant miestą ant Indo upės pakrantės. Tuo pačiu metu pasikeitė ir valdanti dinastija, kuri buvo hinduistinė: nuo tada ji vadinama .
1026 m. Gandharos valstybė buvo sunaikinta Gaznevidų armijos, ir Gandharos pavadinimas nunyko iš istorijos. Vėliau Gandhara laikoma Puštunistano šiaurės vakarine dalimi.
| Mahadžanapados | |
|---|---|
| Kaši | Košala | Anga | Magadha | Vadži | Malla | Čedi | Vatsa | Kuru | Pančala | Matsija | Šurasena | Assaka | Avanti | Gandhara | | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gandharos karalystė, Kas yra Gandharos karalystė? Ką reiškia Gandharos karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Gandhara skr devanagari ग ध र Gandḥara buvo viena is sesiolikos regionu valstybiu mahadzanapadu senoves Indijoje egzistavusi iki XI a Ji buvo Indo aukstupyje ir Kabulo slenyje Dabar sis regionas yra administruojamas dvieju valstybiu jis apeme dalį Pakistano provincijos Chaiberis Pachtunchva ir Federacijai pavaldziu genciu krastu taip pat Afganistano provincijas Kabula Laghmana Nangarhara ir kitas Senoves Indijos regionas Gandhara ग ध रSalis Pakistanas Chaiberis Pachtunchva FATA rytu AfganistanasTautos gandharaiValstybes Gandharos karalysteLaikotarpis VI a pr m e XI a Miestai Taksasila Purusapura Velesnis pav Pustunistanas Senoves persai regiona dar vadino Parupraesana kas reiske Uz Hindukuso Sis kalnynas persiskai buvo vadinamas Uparaesanna Is persu sį pavadinima pereme graikai regiona vadino Paropamisadais gr Paropamisadai Veliau sis pavadinimas pakeite reiksme ir juo imtas vadinti pats Hindukuso kalnynas gr Parapamisos Dabar taip vadinama viena is kalnyno daliu Paropamizas Svarbiausi regiono miestai buvo Purusapura ir Taksila GeografijaHindukuso kalnynas ir Gandharos sleniai į pietrycius nuo jo Gandhara buvo zemumu regionas siauriausiame Pandzabo kampe giliai įsiterpes tarp kalnynu Jo pagrindine asis buvo Kabulo upe tekanti is vakaru į rytus Pastarosios baseinas dalijamas į du atskirus slenius Kabulo slenį vakaruose ir rytuose Abu slenius skiria siaura Rytuose regionas taip pat apeme nedidele Indo upes atkarpa taip pat Kabulo intaku Konaro ir Svato zemupius Tai buvo derlingos ir tankiai gyvenamos senoves teritorijos puikiai tinkamos zemdirbystei Siaures vakaruose regiona uzdare Hindukuso kalnagubris kulturinis regionas kuris skyre Gandhara nuo Baktrijos Siaureje buvo aukstikalniu sritys dazniausiai tapatinamos su senovine Į pietus nuo regiono buvo kalnagubris uz kurio prasidejo kalnuota Arachosija Rytuose regiono ribos nebuvo aiskios jis susisieke su Pandzabo lygumomis IstorijaPriesistorine Gandhara III II tukst pr m e Gandharos regiona kulturiskai veike Indo slenio civilizacija Siai nunykus iki VI a pr m e teritorijoje klestejo priesistorine kitaip Svato kultura o vedos mini gandharu tauta kuri dalyvavo ir Mahabharatos įvykiuose Manoma kad butent pro cia senoves arijai galejo pasiekti Indijos subkontinenta Svato kultura buvo viena pirmuju indoeuropietisku kulturu Pietu Azijoje Nuo VI a pr m e susikurusios Gandharos karalystes sostine tapo Pagal savo svarba ji buvo isskiriama kaip viena 16 didziuju valstybiu mahadzanapadu Legenda teigia kad senoveje Gandhara valde herojus Bharatas Ramos brolis kurio sunus įkure Taksasilos ir Puskalavati miestus Tai buvo viena labiausiai nutolusiu nuo Indijos civilizacijos centru valstybe priskiriama Siaures Indijos pasauliui Regionas tuometinems Indijos valstybems buvo ypac svarbus del to kad per jį ejo svarbus prekybiniai keliai susieje Indijos subkontinenta su Irano kalnyno kulturomis Persu ir graiku valdymas Gandhara valdant karaliui Puskarasakti 520 m pr m e regiona nukariavo persu Achemenidu imperija kuri paverte karalyste savo vadinta GADARA Į ta pacia satrapija buvo įjungta ir gretima Valdant persams į Gandhara sparciai plito Irano kultura kuri maisesi su vietinemis indiskomis tradicijomis Tuo metu salyje is paplito rastas Tuo metu Gandharoje kure indu mokslininkai Paninis ir Veliau sios teritorijos susiskalde į smulkias valstybeles kurios apie 326 m pr m e buvo uzkariautos Aleksandro Makedoniecio 305 m pr m e Gandharos regiona uzkariavo Magadhos Maurju dinastija taip sugrazindama jį į Indijos kulturine sfera Valdant Maurjams Gandhara ir jos sostine Puskalavati tapo svarbiu budizmo centru cia buvo statomos ankstyvosios stupos ir budizmo statiniai Maurijams nusilpus vel sustiprejo helenizuoti kaimynai vakaruose 180 m pr m e Gandhara nukariavo Graiku baktru karalyste is Baktrijos Po desimties metu Baktrijoje įvykus perversmui graikiskoji Gandaros dinastija indo graikai atskilo nuo Baktrijos Tai vel atkure Gandharos regiono Gandharos karalystes politinį savarankiskuma Gandharos dinastijos Gandharos istorijaGandharaAchemenidu imperijaAleksandras DidysisMaurju imperijaIndo graiku karalysteIndo skitu karalysteIndo partu karalysteKusanu imperijaIndo sasanidai Indo sasanidai Nuo II a pr m e Gandara tapo svarbiausiu regionu siaures vakariniame Indijos subkontinente o jo kontrole is esmes reiske kontrole viso dabartinio Pakistano teritorijose Todel Gandharoje vienos po kitu įsigalejo vis naujos dinastijos kuriu dauguma buvo kilusios is Irano krasta valde indo graikai 170 35 m pr m e indo skitai 35 m pr m e 20 m indo partai 20 60 m Galiausiai 60 m cia įsigalejo Baktrijos Kusanai Kusanu valdymas buvo didziausias Gandharos regiono klestejimas kuomet cia klestejo Mahajanos budizmas Gandhara su tuometine sostine Pesavare tapo svarbiu kulturiniu centru is kurio budizmas plito po visa Vidurio Azija Sis Gandharos laikotarpis dar vadinamas Gandharos civilizacija III a yrant Kusanu imperijai 241 450 m Gandhara uzvalde Sasanidu imperija kuri cia įkure Indijos satrapija V a Gandhara nusiaube eftalitai kurie po vakaru Indijos subkontinento uzkariavimo savo politiniu centru padare Pandzaba Taip Gandhara eme prarasti savo strategine reiksme Kai kurie eftalitu valdovai persekiojo budizma ir propagavo hinduizma Tai leme Taksilos ir kitu kulturos centru suniokojima budizmo kulturos nunykima 568 m regione valdzia vel atkure Sasanidai o Gandharos politinis centras persikele į Kapisa ir Kabula vakariniuose kalnuose kuriu vietininkai vis dar puoselejo Budizma Po to kai Sasanidus 644 m sunaikino Kalifatas Kabulo vietininkai galutinai tapo nepriklausomais karaliais ir dinastija tapo zinoma kaip Budistine Kabul sahi nuolat susidure su agresyvia musulmonu gresme ir barbarisku pustunu pachtanu genciu migracijomis Nuo VIII a vietos gandharu kalba buvo isstumta iraneniskos kalbos Galiausiai apie 870 m del musulmonu Safaridu gresmes regiono vakaruose buves Kabulas tapo visiskai nebesaugus ir ryztasi sostine perkelti toli į rytus pastatant miesta ant Indo upes pakrantes Tuo paciu metu pasikeite ir valdanti dinastija kuri buvo hinduistine nuo tada ji vadinama 1026 m Gandharos valstybe buvo sunaikinta Gaznevidu armijos ir Gandharos pavadinimas nunyko is istorijos Veliau Gandhara laikoma Pustunistano siaures vakarine dalimi MahadzanapadosKasi Kosala Anga Magadha Vadzi Malla Cedi Vatsa Kuru Pancala Matsija Surasena Assaka Avanti Gandhara